„Kokia valstybė per pastaruosius 15 metų Europoje perėjo į progresinius mokesčius, jeigu tokia yra, tai važiuokime ten ir žiūrėkime, kaip tai padarė. Aš matau atvirkščią vaizdą, kad tokios valstybės kaip Čekija, kitos ieško būdų, kaip išeiti iš tos padėties", – konferencijos dalyviams kalbėjo A. Brazauskas.
A. Brazauskas konferencijoje tvirtino, kad progresinius mokesčius Lietuva pavėlavo įvesti bandydama įteikti rinkėjams ir vis mažino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
„Šiandien mes nuleidome kartelę iki 24 proc. Leiskite paklausti, kaip įgyvendinti šią sistemą ir ką ji duoda. Diapazonas liko labai mažas ir bet koks šio mokesčio įvedimas susijęs su pajamų mažėjimu", – dėstė buvęs prezidentas.
A.. Brazauskas priminė, kad mažinant mokesčius „lazda atsisuka kitu galu", nes iš sumokamų mokesčių gyvena ketvirtadalis dirbančiųjų, be to, taip pat nereikėtų pamiršti socialiai remtinų, kuriems išmokos mokamos iš biudžeto.
Jo teigimu, šiokia tokia mokesčių progresija Lietuvoje jau dabar yra, nes neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) yra 320 Lt, taigi, pavyzdžiui, minimalų 800 Lt atlyginimą uždirbantys žmonės realiai GPM moka 14 proc. nuo savo pajamų, o uždirbantys 2000 Lt – 20 proc.
G.Kirkilas: progresiniai mokesčiai gali būti nuo visų pajamų
G. Kirkilas sakė, kad dabar belieka apsispręsti dėl progresinių mokesčių modelio. Jis neatmeta galimybės, kad gali būti numatytas progresinis mokestis nuo pelno, turto ir dividendų apmokestinimui.
„Mūsų koalicijos partneriai nė karto nepritarė (progresinių mokesčių įvedimui – DELFI). Aš manau, kad A. Brazauskas turi omenyje tą faktą, kad buvo galima, kaip kai kas siūlė ir siūlo, mažinant GPM įvesti progresinį mokestį. Bet mes kalbame plačiau, progresiniai mokesčiai nėra tik pajamų mokestis, progresiniai mokesčiai yra nuo visų pajamų", – dėstė premjeras.
G. Kirkilas pripažino, kad progresinių mokesčių įvedimas bus LSDP rinkiminėje programoje.
Kiti socdemai – už progresinius mokesčius
Europarlamentaras, socialdemokratas Aloyzas Sakalas konferencijoje pripažino, kad socialdemokratai nuo 2000 metų nenorėjo bandyti įvesti progresinio gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nesutiko su partijos kolega A. Brazausku.
„Aš negirdėjau, kad kuri nors Europos šalis norėtų atsikratyti progresinio pajamų mokesčio", – sakė jis.
Be to, A. Sakalas tvirtino, kad NPD didinimas nėra progresinis mokestis – tai esą yra iškreipta progresija.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas, profesorius Povilas Gylys priminė, kad JAV, būdama ne socialistine valstybe, progresinį mokestį įvedė prieš daugiau nei šimtmetį ir valstijose nediskutuojama, ar reikia jo atsisakyti.
„Aš galėčiau paklausti, kas iš Vakarų valstybių išėjo iš progresinės sistemos? Niekas, nėra išėjusių iš progresinės sistemos. Tik slovakai, estai, latviai, mes išėjome iš sovietinės sistemos į dabartinę", – tvirtino P. Gylys.
Europarlamentaras, socialdemokratas Justas Paleckis sutiko su A. Brazausku, kad Vidurio Europos šalyse stiprėja tendencija atsisakyti progresinių mokesčių.
„Ta tendencija, mano manymu, yra negera, bet Lietuva turi šansą šią tendenciją pakeisti ir parodyti, kad galima pasukti į kitą pusę", – sakė J. Paleckis.
Jis ragino prieš rinkimus aiškiai burti koaliciją tų, kurie norėtų įvesti progresinius mokesčius ir peržiūrėti visą mokesčių sistemą.
Progresiniai mokesčiai, kuriuos įvesti keičiant gyventojų pajamų
mokesčio tarifus siūlė kai kurie Socialdemokratų frakcijos Seime nariai,
nėra nei socialdemokratinė vertybė, nei Socialdemokratų partijos (LSDP)
tikslų įgyvendinimo priemonė, anksčiau
"Kartais vertybėmis paskelbiamos tik tam tikros priemonės tikslams pasiekti. Paprasčiausias pavyzdys - nesibaigianti diskusija dėl progresinio mokesčio. Pats progresinis mokestis nėra jokia socialdemokratinė vertybė, tai tik priemonė vienam solidarumo tikslui įgyvendinti. Tai nėra ir socialdemokratinė priemonė, nes ją taiko įvairios politinės partijos", - teigė J.Bernatonis.
Prieš penkerius metus, jo teigimu, tik trys Baltijos šalys neturėjo progresinių mokesčių, tuo tarpu dabar prie jų prisidėjo Slovakija, Bulgarija, Rumunija, šiais metais progresinių mokesčių atsisakyti yra nusprendusi ir Čekija.
DELFI primena, kad sausį vykusiame G. Kirkilo susitikime su partijos skyrių pirmininkais, premjeras esą prisipažino kolegoms, jog Vyriausybė „negali ir negalės įvesti progresinių mokesčių", nors anksčiau ne kartą juos žadėjo.
Anksčiau socialdemokratai svarstė keletą galimų progresinio mokesčio variantų, tačiau galiausiai buvo apsistota ties siūlymu 15 proc. GPM tarifu apmokestinti pirmąjį uždirbamą 1000 Lt, o likusiai sumai taikyti 27 proc. GPM tarifą.
R.Šimašius: tai būtų klaida
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius tvirtina, kad progresiniai mokesčiai sukeltų rimtų neigiamų ekonominių pasekmių, skatintų ateityje toliau komplikuoti dabar santykinai paprastą pajamų mokesčio sistemą.
„Progresiniai mokesčiai pablogintų galimybes uždirbti daugiau tiems, kurie šiandien uždirba mažiau, nei vidutiniškai. Progresinių mokesčių slenksčiai – tarsi stiklinės lubos, nes niekam, o visų pirma investuotojams ir verslininkams neapsimokėtų jų perlipti kuriant darbo vietas. Lietuva ir toliau būtų orientuojamą į žemos pridėtinės vertės kūrimą", – tvirtina jis.
LLRI prezidento manymu, siekiant gerovės ir žmonių pajamų augimo, tolimesnio ekonomikos augimo, didesnio konkurencingumo, galimybės formuotis viduriniajam visuomenės sluoksniui, būtina tiesiog mažinti bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Mažiau nei vidutinį atlyginimą Lietuvoje uždirba maždaug 70 proc. iš visų 1,4 mln. šalies dirbančiųjų, o minimalų – apie 12-13 proc.
Ar daugiau uždirbantys turėtų mokėti didesnius mokesčius? Atsakykite į klausimą kolonoje dešinėje.
