Jo teigimu, tikrai panašu, kad Azerbaidžanas gali atsikovoti Kalnų Karabachą. Pasak L. Kojalos šie įvykiai tebuvo laiko klausimas.
„Nebuvo netikėtas pats aktas, kurį ėmėsi įgyvendinti pats Azerbaidžanas. Nes akivaizdu, kad po 2020 metų, kai Azerbaidžanas iš esmės laimėjo vieną iš karo etapų prieš Armėniją – išstūmė Armėnijos pajėgas iš aplinkinių Kalnų Karabacho teritorijų, iš esmės tai jau buvo tiksinti laiko bomba.
Juo labiau, kad ir tas spaudimas, kurį Kalnų Karabachas patyrė pastaruoju metu, blokada, kurią įgyvendino Azerbaidžanas, atkirsdamas Kalnų Karabachą nuo tiekimo vieninteliu keliu iš Armėnijos pusės. Tai ta situacija klostosi pakankamai ilgai ir sunku būtų matyti kaip Armėnija galėtų išlaikyti kadaise turėtą įtaką Kalnų Karabache“, – LNK vidurdienio žiniose kalbėjo RESC vadovas L. Kojala.
Rusijos veiksnys, pasak LNK vidurdienio žinių pašnekovo, situacijoje taip pat buvo reikšmingas. Bet Armėnijai teks permąstyti savo laikyseną ir šiuo klausimu.
„Rusijos veiksnys čia buvo reikšmingas. Armėnija daugelį dešimtmečių siejo savo saugumą būtent su Rusija, kuri padėjo balansuoti tą situaciją, kurioje Azerbaidžanas visada buvo didesnis, turtingesnis, galingesnis. <...> Bet kadangi dabar Rusijos veiksnys dabar yra kur kas menkesnis, akivaizdu, kad ir taikdariai, kurie tarsi turėjo užtikrinti stabilumą, nesiima jokių veiksmų. Natūralu, kad ir Armėnija turės permąstyti savo laikyseną“, – teigė RESC direktorius.
L. Kojala kalbėjo, jog Rusija šiuo metu neturi kaip sustabdyti Azerbaidžano veiksmų.
„Rusija neturi, kaip parodyti Armėnijai, kad tie įsipareigojimai, ar net formalūs kolektyvinės gynybos susitarimai, galėtų būtų veiksnys, kurie kadaise dar davė rezultatą. Žinome, kad Armėnija ne veltui saistė save su Rusija, ne veltui tikėjosi, kad tai padės balansuoti.
Bet šis balansas šiai dienai jau nėra tinkamas, nes Rusija yra susitelkusi į savo vykdomą agresiją prieš Ukrainą, Rusija turi ribotus išteklius dėl spaudimo, kurį patiria sankcijų kontekste. Ir turbūt vienintelis veiksnys, kuris dar leidžia kalbėti apie Rusijos įtaką yra galbūt siekis paveikti Armėnijos politinę sistemą iš vidaus“, – LNK vidurdienio žiniose sakė RESC direktorius L. Kojala.
Jis sutiko, jog dabartinis Armėnijos premjeras N. Pašinianas tikrai nėra tas lyderis, kurį palaiko Maskva. O santykiai, pasak L. Kojalos, buvo įtempti jau ilgą laiką.
Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje kontekste šie įvykiai tiesiogiai neatsilieps, svarstė jis. Tačiau tai, anot L. Kojalos, rodo, kad Kremliaus įtaka regione tiesiog mažėja.
„Mes matome Rusijos pasyvumą. Tie vadinamieji taikdariai tikrai neatlieka vaidmens, jų skaičius ir taip nebuvo labai didelis – vos keli tūkstančiai. Tad tai veikiau atspindi platesnę perspektyvą, kad Rusijos įtaka regione mažėja.
Mažėja galimybių tiesiogiai veikti politinius procesus, terpių, kur Kremlius tarsi galėdavo būti arbitras. Nes tarsi tokią funkciją ilgą laiką bandė atlikti Kalnų Karabacho kontekste, tarsi stovėdamas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir rodydamas, kad turi galią suvaldyti politines sankirtas tarp šių dviejų valstybių“, – situacijos vertinimą LNK vidurdienio žiniose pateikė L. Kojala.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia:
