Dabar pasienyje su Baltarusija ramu, bet prieš metus, ar dvejus migrantų krizė buvo daug dramatiškesnė – dešimčių migrantų grupės stumtos atgal į Baltarusiją. Tada sunkiai sekėsi ieškoti, kur apgyventi 4 tūkst. spėjusių ateiti į Lietuvą, iki sprendimo migrantus apgręžti.
„Svarbu Lietuvoje rimčiau įvertinti tai, kas įvyko. Ir kritiškiau pažiūrėti į stiprius žmogaus teisių pažeidimus įvykusius“, – LNK žinioms sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultantas Dainius Pūras.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ parengė studiją, kurios išvados tokios – Lietuva su migrantais tyčia elgėsi kuo blogiau.
„Aiškiai, nepaslėptai buvo idėja, kad kuo blogiau mes jiems padarysime, tuo bus geriau. Kad tai vienintelis būdas sustabdyti šį vadinamą antplūdį“, – kalbėjo D. Pūras.
Anot tyrėjų, idėjų buvo pasisemta iš blogiausių pavyzdžių – Vengrijos, Serbijos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK žinioms teigė, jog Lietuva tikrai negalėjo iš nieko pasimokyti.
„Ir tada padarėme stiprius lietuviškus sprendimus, kurie vėliau tapo pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Lenkijai ir Latvijai“, – kalbėjo jis.
Prieš kelias savaites Suomija susidūrė su neteisėtais migrantais iš Rusijos. Suomiai ilgai nesvarstė – uždarė pusę pasienio postų, migrantams nesustojus, paliko vieną – prie Šiaurės Ašigalio. O praėjusią savaitę uždarė visą sausumos sieną su Rusija. Bet ir į Suomiją migrantai eiti tebebando.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, jog tada priimti sprendimai buvo priimti dėl šalies nacionalinio saugumo.
„Tam, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu“, – aiškino ministrė.
Anot valdančiųjų, dabar visa Europa persvarsto migraciją. Nyderlanduose parlamento rinkimus sensacingai laimėjo aiškiai prieš migrantą ir islamą pasisakanti Geerto Wilderso, švedai pripažįsta, kad jų migracijos politika patyrė fiasko ir prisidėjo jau prie nebesuvaldomo gaujų smurto. Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių nori mažiau migrantų.
Europos Sąjunga (ES) planuoja esminę prieglobsčio reformą, su galimybe pratęsti migrantų sulaikymą prie sienos.
„Atmetimas europietiškų tradicijų ir yra priežastis, kodėl vis didėjanti dalis Vakarų visuomenės dabar kalba apie tai, kad reikia imigraciją stabdyti“, – LNK žinioms sakė Seimo NSGK lyderis L. Kasčiūnas.
Lietuvos politikų sprendimus dar krizės įkarštyje kritikavo ir Seimo kontrolierius.
„Pykstame, kad kitą kartą gal per mažai pagalbos Ukrainai, ar taip toliau, bet patys prisidedame prie tarptautinių dokumentų ardymo“, – stebėjosi D. Pūras.
Politikai siūlo nepamiršti esmės. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pirmadienį teigė, jog tai yra instrumentalizuota migracija ir hibridinė ataka.
Anot žmogaus teisių gynėjų, krizės valdymas sukūrė ilgalaikių problemų.
„Nieko gero, kai vienos žmonių grupės yra nuteikinėjamos prieš kitą“, – pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultantas.
Esą Lietuvoje didėja rasizmas, nusistatymas prie visus kitataučius. Prie to, pasak D. Pūro, prisidėjo valdžios žinutės, nes rasizmo ir ksenofobijos rodikliai prieš tai šalyje mažėjo.
Vasarą Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad priverstinis migrantų apgyvendinimas, nesudarant galimybės skųstis, prieštarauja Konstitucijai.
Politikai sako, kad darytų tą patį.
„Teisė, kokia ji bebūtų, ji, be jokios abejonės, yra labai svarbi, esame teisinė valstybė, bet ji negali būti valstybės savižudybės aktas“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Anot žmogaus teisių gynėjų, toks politikų požiūris į Konstituciją yra pavojingas ne vien dėl migrantų.
„Politikai sako, kad jie ir toliau pažeidinėsim Konstituciją“, – teigė D. Pūras.
Migracijos valdymą raginama keisti, bet valdantieji sako, kad atsipalaiduoti dabar tikrai negalima.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
