Baltarusių taip pat daug priėmusioje Varšuvoje baltarusių intelektualiai dalyvavo laidoje pavadinimu „Vilniaus ir Varšuva mūsų: kodėl baltarusiai už juos kovoja, bet jų neužgrobs“.
„Vilnius kaip vientautis, monoetninis miestas tai ne Vilnius. Tai kažkokia nesąmonė“, – šioje laidoje kalbėjo Baltarusijos istorikas Cimoch Akudovič.
Jis tvirtina, kad baltarusiams yra svarbi koncepcija, kad Vilnius yra jų. Patikina, kad Vilniaus iš Lietuvos jie atimti nenori, bet čia esą reikia sugrąžinti baltarusiškus elementus.
„Didelio baltarusių skaičiaus atvažiavimas į Vilnių yra Vilniaus galimybė vėl tapti didžiu miestu, kuriame susieina lietuvių ir baltarusių, senųjų baltarusių, rusų tradicija. Man atrodo, kad šiuo požiūriu būtų šaunu, kad baltarusiai dabar norėtų eiti į savivaldybę, dalyvauti politiniame gyvenime“, – teigė jis.
Naujausiais Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje yra jau 62 tūkst. baltarusių. Ypač rusų kalbos padažnėjimas jaučiamas Vilniuje.
Balsuoti savivaldos rinkimuose ir kandidatuoti į tarybas gali tie užsieniečiai, kurie turi nuolatinius leidimus gyventi šalyje.
„Iš tikrųjų mes svarstome ir manome, kad yra būtina integruoti, paruošti. Dirba integracijos politikai, kad jie galėtų integruotis į mūsų šalies politinį gyvenimą visomis prasmėmis. Tai ir dalyvauti rinkimuose“, – LNK žinioms sakė valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas parlamente Raimundas Lopata.
Šiuo metu nuolatinius leidimus turi 3,5 tūkst. baltarusių, ilgainiui ir kiti galėtų pretenduoti į nuolatinį statusą.
„Ta mintis įdomi“, – teigė R. Lopata.
Kitokį atsakymą LNK žinioms pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė, jog jam ši mintis nėra įdomi.
NSGK pirmininkas sako, kad tokios baltarusių kalbos apie Vilnių jį glumina.
„Labiausiai glumina tai, kad tai yra žmonės, kurie iš principo yra vertinami kaip liberali opozicija“, – teigė politikas L. Kasčiūnas.
Jis sako, kad anksčiau buvo tikinama, jog litvinizmas yra tik liberalų reikalas.
„Ir tai dar kartą aktualizuoja tai, ką aš nuolat sakau. Analogiškų ribojamų priemonių priėmimas kaip ir Rusijos Federacijos piliečiams yra reikalingas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kai vasarą į Baltarusiją atsikraustė „Wagner“ samdiniai, apie baltarusių suvienodinimą su rusais, t. y. leidimų gyventi ir vizų išdavinėjimo pristabdymą, priminė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Prieš rudens sesiją į Seimą buvo atvykusi ir Baltarusijos opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja ir prašė baltarusių nestabdyti.
„Manau, kad ši problema yra sukelta dirbtinai. Esu visiškai tikra, kad 99 procentai baltarusių apie litvinizmą nėra net girdėję“, – šios vasaros pabaigoje kalbėjo S. Cichanouskaja.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad baltarusių stabdyti nereikia. Bet Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas teigė, kad reikia.
„Projektas turi būti tada, kai yra balsų Seime. Kai balsų Seime nėra, tai koks tikslas iš to projekto“, – aiškino parlamentaras.
Seimo narys L. Kasčiūnas priduria, kad ribojančias priemones turėtų siūlyti ne jis, o Vyriausybė.
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 60 procentų norėtų, kad Baltarusijos piliečiams būtų sugriežtintos patekimo į Lietuvą sąlygos, nenorėtų 26 procentai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
