„Tiesiog Estijai būtų sunku užminuoti visą pajūrį, kuris virš 1000 kilometrų“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Bet estų svarstymai atgaivino diskusiją ir Lietuvoje.
„Ta pati Rusija, pažiūrėtume, praktiškai sustabdė Ukrainos kontrpuolimą būtent užminuodami, sustatydami tuos vadinamus drakono dantis – prieštankines užtvaras“, – teigė buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys, konservatorius Arvydas Pocius.
Rusų invazijos pradžioje Ukrainos pastatytos fortifikacijos labai padėjo, pavyzdžiui, apginti Charkivą.
Dar prieš porą metų mūsų politikai siūlė jau dabar svarstyti mūsų galimybes stiprinti pasienį su Rusija, Baltarusija.
„Išlošiamas laikas. O tuo pačiu, sustabdžius priešą, jį galima nuo pat pradžių efektingai naikinti būtent toje sustabdymo vietoje“, – LNK žinioms sakė konservatorius A. Pocius.
Tiesa, Lietuvoje kalbėta ne apie minias, o įvairias užtvaras.
„Prieštankiniai ežiai, supilti pylimai, kurie sulaikytų priešą“, – 2022 metų rugpjūtį galimas priemones vardijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Idėja jau dabar fortifikuoti pasienį sulaukė kritikos iš krašto apsaugos ministro ir kariuomenės.
„Jeigu kas įsivaizduoja, kad mes užminuosime ir visą laiką laikysime tam tikrus minų laukus kažkur, tai ne“, – tikino krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenė klausimą jau išsprendė kitaip – pernai pradėta kurti 19 parkų, kuriuose kaupiami sunkiąją techniką stabdantys vadinamieji drakono dantys iš betono, čekiški ežiai iš metalo strypų, pjaunanti viela.
„Šiais metais tiesiog neįvardinsiu tų priemonių, bet mes įsigyjame didelius kiekius“, – teigė A. Anušauskas.
Bet jie statomi būtų tik kariškiams nusprendus, kad jau reikia, iš anksto numatytose vietose.
„Žvalgyba indikuoja, kad jau yra reali grėsmė. O mes turime stiprią žvalgybą, visa NATO turi stiprią žvalgybą, kuri gali iš anksto įspėti. Tada tas minavimo procesas ir prasidėtų“, – dabar jau sakė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikino, jog nors politikai norėtų spręsti, tačiau sprendžia kariškiai, kurie žino, kaip minėtas priemones išnaudoti efektyviau.
Pasienio minavimui būtų ir teisinių ribojimų. Visos Baltijos šalys yra pasirašiusios Otavos sutartį, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas.
„Leidžia minuoti, bet minos turi būti arba susinaikinančios po tam tikro laiko, kad nepadarytų žalos ateityje civiliams, arba laikinai tik pastatomos“, – aiškino A. Anušauskas.
Kariuomenė taip pat pabrėžia, kad NATO karas su Rusija būtų kitoks, nei dabar Ukrainoje matomas apkasų karas. NATO planuose numatomi dideli manevrai, dėl fortifikacijos NATO pasienyje galėtų trukdyti pačioms NATO pajėgoms.
„Tai ar mes jau norim dabar informuoti, kokie būtų mūsų kariuomenės planai ir per kur mes norėtume, kad judėtų priešas ir per kur mes patys norėtume judėti. Tai turbūt, kad ne. Todėl šioje vietoje dabartinis minavimas būtų labai įdomus sprendimas“, – LNK žinioms kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Seime Dovilė Šakalienė.
Tačiau krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad pasieniui stiprinti galima išnaudoti jau dabar ten esančius objektus. Pavyzdžiui, melioracijos griovius.
„Tai yra susiję su gamtinėmis kliūtimis. Nes, pavyzdžiui, pasienyje esantys melioracijos grioviai, jeigu jie būtų tinkamai prižiūrimi ir gilinami, jie tampa natūralios kliūtimis šarvuotai ir bet kuriai kitai technikai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Be to, kaip pažymėjo ir minuoti Estijos pasienį su Rusiją pasiūlęs politikas, pirmiausia reikia atkurti dėl paramos Ukrainai pratuštėjusius rezervus. Tai aktualu ir paramą Ukrainai nuolatos siunčiančiai Lietuvai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
