Yra ne tik gerų naujienų
Nors Europos Sąjungos sprendimai skamba lyg džiugios naujienos nuo karo kenčiančiai Ukrainai ir, pasak politologo Klaudijaus Manioko, derybų pradžia – tai tikrai reikšmingas posūkis, vis dėlto jis akcentavo, kad šioje situacijoje yra ir vienas „bet“.
„Tai yra gera simbolinė pergalė, bet jos praktinė reikšmė yra šiek tiek pervertinama“, – įvertino jis.
Politologas paaiškino, kodėl taip vertina situaciją.
„Tam yra gal dvi pagrindinės priežastys. Viena – procedūrinė, kita – jau tokia substanciali, materiali. Dėl procedūrinės – čia yra pati pradžia proceso, kuris yra labai ilgas ir paskutiniu metu sumodeliuotas taip, kad iš esmės jis tik atitolina tą narystę, o ne ją priartina. Dabartinė derybų procedūra yra tokia, kad ji apima 13 etapų, 63 žingsnius ir kiekviename tame žingsnyje faktiškai valstybės narės gali tą procesą blokuoti. Taigi, jeigu padaugintumėme 63 iš 26 ar 27 valstybių – mes turime šimtus galimybių ir Orbanui, ir kitoms valstybėms tą procesą blokuoti už kiekvieno kampo“, – aiškino K. Maniokas.
Pasak jo, šį procesą paversti produktyviu, kone neįmanoma.
„Tą jau pamatė Vakarų Balkanų šalys. Tarkime, Juodkalnija derasi jau 10 metų ir galo dar nematyti“, – pateikė pavyzdį politologas.
K. Maniokas taip pat paaiškino, kaip šiuos postūmius reikėtų vertinti iš materialinės pusės.
„Kitas etapas turėtų būti dvišalė peržiūra, kuri yra reikalinga tam, kad būtų aišku, kiek Ukraina ar kita šalis vykdo, ar nevykdo Europos Sąjungos taisykles. Tai reikalauja daug resursų – reikia daug žmonių, šimtų žmonių, rimtos analizės ir aš nežinau, ar šitas procesas neatimtų tokios reikalingos energijos iš Ukrainos valstybės resursų. Jie turi ką veikti ir be tų peržiūrų. Tai yra kariaujanti šalis ir, manau, jiems yra labiau reikalinga tiesioginė parama, o ne diskusija apie šiuo metu ne visai jiems reikalingas Europos Sąjungos taisykles“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, nuogąstavimų dėl paramos taip pat būta. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir toliau blokuoja 50 mlrd. eurų ES pagalbos paketo Ukrainai idėją.
„Čia turėtų būti gerokai svarbesnis dalykas. Aš manau, kad Europos Sąjunga vis tiek čia suras sprendimų. Kai ką gali daryti dvišaliu būdu, kai ką – apeidami Vengriją. Manau, kad gal ir užtruks šiek tiek, bet tas sprendimas bus rastas“, – įžvalgomis dalijosi K. Maniokas.
Prie šio klausimo bus sugrįžtama sausio mėnesį ir pašnekovas teigė tikintis, kad būtent tada reikalingi sprendimai ibus priimti. Tiesa, kalbant apie JAV paramą Ukrainai, klausimų, anot laidos svečio, kyla daugiau.
Skuboti sprendimai niekam nebūtų naudingi
Kaip pastebėjo politologas K. Maniokas, dabar padaryti sprendimai atspindi tai, kad šiuo metu verta pasiųsti šalims signalą, jog Ukraina – europietiška šalis ir kad verta su ja pradėti derybas, tačiau, vis dėlto rezultatai, anot jo, nebus pastebimi greitai.
„Manau, jog nesuklysiu pasakęs, kad jokio konsensuso dėl to, kad Ukraina gali būti priimta į Europos Sąjungą artimiausiu laiku, tikrai nėra. Su kuo visi sutinka ir ką sako Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys, – kad tam reikės labai daug pastangų ir laiko“, – teigė jis.
Be to, pasak pašnekovo, skuboti sprendimai nebūtų naudingi.
„Reikės daugybės sąlygų, reikės Europos Sąjungos reformų ir šiuo metu aš net drįsčiau pasakyti, kad skubotas priėmimo procesas kenktų tiek Europos Sąjungai, tiek pačiai Ukrainai“, – įvertino politologas.
Liko dar daug „kabliukų“
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius pastebėjo, kad Europos Sąjungos sprendimai – savotiška šventė tiek Ukrainai, tiek kitoms šalims, siekiančioms narystės joje.
„Nesinori sugadinti tos šventės ir tos šventinės nuotaikos, kurią matėme tiek Sakartvele, tiek Ukrainoje, bet iš tikrųjų reikia sutikti su tuo, kad čia dar liko labai daug kabliukų ir velnias slypi detalėse. Pavyzdžiui, dabar kaip ir paskelbta pradžia deryboms, bet kad jos prasidėtų, reikia suderinti dar tą vadinamą derybų sistemą, ir tam reikia vėl visų valstybių pritarimo. Tikimasi tą padaryti kovo mėnesį, bet, jeigu tai nebus padaryta, vėl viskas sustos“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Be to, pasak buvusio užsienio reikalų ministro, atidžiai sekantys V. Orbano pasisakymus jau galėjo pastebėti tam tikrų nerimą keliančių ženklų.
„Apie tai Orbanas kalbėjo vengrų parlamente, po to prieš vadovų tarybą. Jis sakė, kad tokiai pradžiai, tam tekstui tokiam jie galėtų pritarti, bet reikia dar pritarti ir derybų sistemai, o čia nėra taip viskas paprasta. Taigi, jie toliau tai stabdys ir derėsis. Jie nori paversti Europos Sąjungą tokiu turgumi, kur viską galima nusipirkti“, – pastebėjo jis.
Anot L. Linkevičiaus, V. Orbano sprendimai ir kalbos rodo aiškią Vengrijos politikos kryptį.
„Galima klausyti, ką pats Orbanas sako: aš čia elgiuosi teisingai, blogai elgiasi Europos Sąjunga. Išstoti iš Europos Sąjungos, kaip jie teigia, jie neketina, tad jie nori pakeisti Europos Sąjungą. Toks yra jų tikslas“, – paaiškino jis.
Šlubuojanti JAV ir ES parama
Daug diskusijų pastaruoju metu sulaukia ne tik šlubuojanti Europos Sąjungos, bet ir JAV parama kovojančiai Ukrainai, esą kalbų daug, tačiau rezultatų nematyti. L. Linkevičius atskleidė, kaip jis pats vertina susidariusią situaciją ir ką ji rodo.
„Iš tikrųjų yra tokia nuotaika palikimo likimo valiai, bet pastangos yra. Senatas atidėjo atostogas, bandys tartis kitą savaitę, nors jau vakar turėjo baigti savo darbą. Jie dar tikisi kažką sutarti paskutiniu momentu. Matyt, ieškos kompromiso ir tas kompromisas yra susijęs su imigracijos politika – čia Amerikos biznis.
Kalbant apie Europą, tai irgi tas visas reglamentas ir tos visos taisyklės, kuriomis mes gyvename, jomis naudojasi Vengrija, kad kovotų prieš Europą. Šiuo atveju, jie tą daro grynai derėdamiesi dėl savo interesų, pinigų ir tam tikros politinės įtakos, o Ukraina lieka nuošalyje“, – teigė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad be tvarios paramos Ukraina neišgyvens, tačiau tam tikri dalykai tęstis tiesiog nebegali.
„Kol kas, man atrodo, yra likę dar pusantro milijardo iš tų Europos Sąjungos pažadėtų pinigų ir po to jau reikia naujų sprendimų. Tas sprendimas, kad 26 valstybės dar „susimestų“, turinčios įtemptus biudžetus, – aišku, tą galima svarstyti ir tai yra įmanoma, bet tai nėra normalus gyvenimo ritmas ir Europa negali leistis toliau būti šokdinama (Vengrijos, aut. p.). Turi būti situacija peržiūrėta iš principo“, – tvirtino ambasadorius L. Linkevičius.
Pasakė, kokiomis nuotaikomis gyvena patys ukrainiečiai
Savo mintimis Žinių radijo laidoje pasidalijo ir lietuvių bendruomenės Ukrainoje pirmininkė Dalia Makarova. Ji atskleidė, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvenama Ukrainoje.
„Mes tikėjomės, kad šitos derybos įvyks, bet mes galvojame, kad tai turėjo įvykti žymiai anksčiau. Taip – parama užšaldyta ir čia, kaip sakant, kyla kalbos dėl Ukrainos korupcinių skandalų, bet, galima sakyti, kad pati Vengrija yra didžiausias Europos korupcionierius, nes jie, priimdami bet kokį sprendimą, derasi. Europa faktiškai išlaiko tą šalį. Tokia gera ir drausminga mama Europa galėtų pastatyti Vengriją į kampą“, – kalbėjo moteris.
Pasak D. Makarova, Vengrija neturėtų gauti Europos finansinio palaikymo ir nuo jos norų neturėtų priklausyti visos Europos sprendimai.
„Turėtų būti atvirkščiai – turėtų 26 šalys šokdinti vieną Vengriją ir ji turėtų daryti taip, kaip visi nori“, – teigė ji.
Lietuvių bendruomenės Ukrainoje pirmininkė taip pat pasakė, ko patys ukrainiečiai tikisi iš narystės Europos Sąjungoje ir kas jiems kelia daugiausiai klausimų.
„Ukraina – žemdirbių šalis, turinti didelius žemės plotus, auginanti labai daug javų, vaisių, tad čia iškils labai daug klausimų, nes tos rinkos Europoje yra užimtos ir tas prekiavimas, kaip dabar buvo užblokuotas lenkų pasienis visas, gali būti problematiškas. Viską reikės derinti ir tai irgi priklausys ne nuo mūsų“, – sakė D. Makarova.
Be to, pasak pašnekovės, žmonėms dar yra sunku įsisąmoninti, kad gyvenimas priklausant Europos Sąjungai bus kiek kitoks.
„Mes gyvensime pagal truputį kitus įstatymus, kurių reikės laikytis ir ne tik Ukraina viską galės spręsti. Čia tokia irgi dvipusė moneta. Norisi būti Europos dalimi, bet išlaikyti tą sprendimo laisvę“, – pastebėjimais dalijosi D. Makarova.
Belieka nusiteikti rimtam derybiniam procesui
Kaip teigė ambasadorius ir signataras Vytautas Plečkaitis, jis supranta prezidento V. Zelenskio džiaugsmą ir laikosi tokios pat džiaugsmingos pozicijos, esą pokyčiai, apie kuriuos galime kalbėti dabar, yra reikšmingi ir svarbūs.
„Čia yra tam tikras ženklas arba signalas ir pačiai ukrainiečių tautai. Jie to tikėjosi visą laiką. Kiek man teko ten dirbti, anksčiau visada buvo nusivylimas Europos Sąjunga iš Ukrainos vadovų pusės. Buvo tikimasi vis kažko daugiau, o ne vien pažadų. Dabar kažkas jau yra padaryta ir, nepaisant to, kad Orbanas turi savo sumetimų, vis dėlto, yra padarytas sprendimas, kuris duoda ženklą startui. Ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai“, – teigė V. Plečkaitis.
Tiesa, jis pridūrė, kad dabar belieka nusiteikti rimtam derybiniam procesui.
„Paskutinį kartą buvo priimta Kroatija – tas procesas jai užtruko 10 metų. Gal Ukrainai tiek neužteks, gal ir daugiau reikės, nes tai yra kariaujanti valstybė“, – teigė signataras.
Tai bus aptarta istorijos vadovėliuose
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius pakomentavo ir tai, kokiomis nuotaikomis šiuo metu, priėmus reikalingus sprendimus, gyvena šalių lyderiai.
„Vakar dienos ir nakties drama bus turbūt aptarta istorijos vadovėlių ir memuarų puslapiuose, nes iš tikrųjų dar vakar ryte beveik niekas netikėjome, kad bus sėkmingas sprendimas dėl plėtros. Buvo daugiau vilčių galbūt siejama su finansiniais sprendimais, bet Vengrijos premjero užimta pozicija dėl plėtros atrodė visiškai neįveikiama. Tai, kas įvyko, ypatingai tas surastas labai kūrybiškas sprendimas kalbėtis jam išeinant iš salės ir nestabdant konsensuso salėje, tikrai buvo sunkiai nuspėjamas“, – tikino A. Pranckevičius.
Pasak jo, tai sukėlė ir džiaugsmo, ir entuziazmo bangas visame pastate.
„Įvyko ir mūsų prezidento pokalbis telefonu su prezidentu Zelenskiu, prezidentas Zelenskis kalbėjosi ir su keliais kitais vadovais, dėkojo už jų paramą bei pastangas, kad tai įvyktų. Po to, vakar naktį, sėdome labai ilgoms deryboms dėl finansinės perspektyvos peržiūros. Tai truko beveik iki pusės 3-jų ryto ir čia irgi labai įdomu yra tai, kad 26 valstybės labai suartėjo prie sprendimo, kuris neatrodė įmanomas net prieš dieną“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje.
Jis pridūrė, kad padaryti sprendimai dar kartą įrodo ir pačiai Vengrijai, jog Europos Sąjungos valstybės – vieningos ir dirbančios išvien, tačiau joms trukdo tik viena problema.
„Pirmuoju klausimu Vengrija nusprendė nestabdyti konsensuso turbūt ir dėl to, kad nebūtų sugriautas visas plėtros paketas, nes tada būtų ir Sakartvelo, ir Bosnijos sprendimai žlugę, kad premjerui Orbanui yra labai svarbu, tačiau jis nusprendė sugriauti finansinį susitarimą, bet, sakyčiau, tai nėra taip dramatiška, kadangi paskutinis Europos Sąjungos šių metų mokėjimas dar nėra įvykęs ir sausio mėnesį pinigų Ukraina dar turės“, – teigė A. Pranckevičius.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
