Armėnija ir Azerbaidžanas apkaltino viena kitą perkėlus karius prie bendros sienos ir dėl to esą kyla rizika dar vienam Kalnų Karabacho konfliktui. Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Baku ir Jerevano smarkiai išaugo, nes abi pusės kaltina viena kitą susitarimų pažeidimu ir apšaudymais.
„LNK Žinių“ kalbintas ilgametis diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, jog išaugus įtampai, siekiant išspręsti nesutarimus, reikia ieškoti naujų moderatorių – Rusija su situacija esą nesusitvarko.
„Įkaito situacija vėl ir premjeras N. Pašinianas jau kalbą apie dar vieną galimą karą, nors 44 dienų karas prieš trejus metus buvo, kurį, galima drąsiai teigti, laimėjo Azerbaidžanas.
Reikėtų pastebėti, kokia situacija yra su sąjungininkais ar tarpininkais, ar moderatoriais. Priminsiu, kad daugiau nei prieš 30 metų buvo sukurta Minsko grupė, ko pirmininkai turėjo būti JAV, Prancūzija, Rusija, dar kelios šalys turėjo būti kaip ir narės šito viso proceso, bet prieš trejus metus situaciją išsprendė Rusija ir Turkija galima sakyti – taip, kaip tiko labiau Azerbaidžanui. Ir tai buvo pirmas signalas Armėnijai, kad jų saitai su Rusija, iliuzijos, turbūt, jau dabar galima sakyti, kad yra toks patikimas sąjungininkas, jos blėso.
Tas matėsi per visus šiuos metus ir N. Pašiniano priekaištai V. Putinui per kolektyvinius susitikimus, kad jis nemato prasmės iš saugumo organizacijos, kuri vienija kai kurias buvusias Sovietų Sąjungos šalis, nemato paramos, nemato jokio dėmesio. Ir dabar visa tai peraugo į situaciją, kad dar labiau paaštrėjo situacija.
Ir tas Lačino koridorius, vienintelis takas, kuris jungia Armėniją su Kalnų Karabache gyvenančiais armėnais, yra blokuojamas Azerbaidžano, nors pagal susitarimą, pasiektą prieš trejus metus, jį turėtų kontroliuoti taip vadinami taikdariai iš Rusijos, bet jie visiškai nenori ir negali, matyt, kontroliuoti situacijos. Tai matosi, kad reikia ieškoti kitų sąjungininkų“, – komentavo L. Linkevičius.
Jo įsitikinimu, nesutarimai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nebūtinai išvirs į tiesioginį konfliktą. Pasak L. Linkevičiaus, galbūt pasikeis tik tai, kas imsis tarpininkauti, šioms valstybėms, Rusija įtakos svertus praras.
„Nereikia manyti, kad tai išsilies į tiesioginę karinę konfrontaciją. Tai akivaizdžiai perskirto tam tikras jėgas, galios centrus ir paprasčiausiai įtaką. Ką dabar reikėtų pastebėti, kad tai – tradiciškai Rusijos įtakos sferos valstybės, tiesą sakant, jas abi pamaitindavo – ir Azerbaidžaną, ir Armėniją, ir ginklais, ir tas konfliktas, kaip ir kiti užšaldyti ar aktyvūs konfliktai, Rusija juos naudojo tam, kad valdytų situaciją, kad jai darytų įtaką. Bet kadangi dabar tiek prisidirbo su savo ta geopolitine nesąmone Ukrainoje, jie praranda pozicijas visur – ar tai būtų Libijoje, ar tai būtų Sirijoje, ar tai būtų centrinėje Azijoje, arba, šiuo atveju, Pietų Kaukaze.
Akivaizdu, kad ne tik nenori, bet ir negali ten [Rusija] daryti įtakos ir dėl to tas tradicinis sąjungininkas Armėnija, kaip jie traktavo, jeigu pažiūrėtume į prieš keletą metų darytas sociologines apklausas, tai absoliuti dauguma gyventojų manė, kad Rusija yra skydas, kuri saugoja nuo grėsmių. Dabar tokių tikrai yra mažuma, ta vyraujanti nuomonė ne tik tarp valdžios ir ne tik premjero N. Pašiniano nuotaikos, bet ir visuomenės, kad Rusija išdavė. Kai atsiranda vakuumas, negalėjimas daryti įtakos, atsiranda kiti žaidėjai“, – dėstė diplomatas.
Jis priminė, kad JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi prieš metus lankėsi Jerevane, šį mėnesį Armėnija planuoja surengti karines pratybas kartu su JAV. Tai, L. Linkevičiaus teigimu, rodo įtakų zoną persiskirstymą.
„Atsiranda kitos įtakos jėgos ir tą reikėtų matyti“, – sakė jis.
„Pastaruoju laikotarpiu ginkluotosios Azerbaidžano pajėgos yra nepaprastai gerai išsivystę ir aprūpinimo prasme, ir dabar ta parama Turkijos tokia visiškai tiesioginė, nė kiek nekamufliuota, ji suteikė jiems jėgų ir tai, kas buvo pasiekta prieš trejus metus, tam tikra pergalė – čia tiesiai reikėtų tą pasakyti, ir Armėnijos pralaimėjimas – irgi tą reikėtų įvardyti, ir dabar ant to laimėjimo, matyt, jaučiasi, kad jie gali, išnaudodami tą situaciją, išnaudodami Rusijos silpnumą, kažkiek pasistūmėti“, – tęsė L. Linkevičius.
Jo matymu, nei JAV, nei Turkija nesivels į tiesioginį konfliktą, o gal tokio išvis pavyks išvengti.
„Nebus konfrontacijos, tiesiog persiskirsto jėgos ir sąjungininkų įtaka. Matosi, kad amerikiečiai Armėnijai rodo vis daugiau dėmesio.
Kuo visa tai baigsis, labai sunku pasakyti. Greičiausiai, kad bus užglaistyta ši įtampa, aš taip tikiuosi, nes niekas neleis, kad vėl įsipliekstų karas. Principe, kiek čia kas grasintų, vargu, ar tai yra naudinga regionui, šalims. Bet kol kas atrodo, kad Azerbaidžanas yra sutelkęs tas pajėgas prie kontaktinės linijos, prie Armėnijos sienos, tai yra faktas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Visą „LNK Žinių“ interviu žiūrėkite čia:
