Gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyko ES aukščiausio lygio susitikimas. Jo metu ES lyderiai sutarė pradėti derybas su Ukraina dėl narystės, tačiau konsensuso dėl 50 mlrd. eurų vertės paramos paketo Ukrainai rasti nepavyko, klausimą vetavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Dar prieš susitikimą Europos Komisija (EK) paskelbė atblokavusi 10,2 mlrd. eurų Vengrijai skirto finansavimo. Lėšos, sudarančios maždaug trečdalį bendros sumos, kurią prieš metus ES nusprendė įšaldyti, buvo atblokuotos V. Orbano vyriausybei priėmus įstatymus, stiprinančius teismų nepriklausomumą, trečiadienį pranešė EK.
Svarstyta, kad toks EK sprendimas paskatins V. Orbaną pergalvoti savo poziciją tiek dėl derybų su Ukraina klausimo, tiek dėl paramos – abiem klausimams Vengrijos premjeras reiškė nepritarimą.
Tačiau ledai pajudėjo tik dėl derybų: sprendimą pavyko priimti tik dėl to, jog balsavimo metu V. Orbanas, esą Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pasiūlius išeiti išgerti kavos, sutiko palikti salę.
EVT pasiekti rezultatai – prieštaringi, teigė Delfi kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Galima džiaugtis tuo, kad buvo rastas būdas, kaip pritarti EK siūlymams pradėti derybas su trimis šalimis kandidatėmis, įskaitant ir Ukrainą, jeigu jos toliau tęs reikiamas reformas. Ir tas būdas buvo gana netikėtas, turbūt, daug ką nustebinęs, ir parodęs Vokietijos lyderystę.
