aA
Vieno laukiamiausių tarptautinio universitetų reitingo „2015/16 QS World University Rankings“ organizatoriai skelbia naują reitingą, skirtą pabrėžti universitetų iš besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių pranašumus. Šiemet į jį pateko net 5 universitetai iš Lietuvos ir tai yra didžiausias skaičius tarp Baltijos šalių.
Lietuvos universitetai sušvito kitomis spalvomis: paskelbė naują reitingą
© DELFI / Tomas Vinickas

Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų reitinge atsidūrė Vilniaus universitetas (VU). Jis užima 19 vietą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) užėmė 45, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 50, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 77, o pirmą kartą į reitingą įtrauktas Klaipėdos universitetas (KU) – 121-130 vietą.

Tačiau nosis reitinge visiems nušluostė Rusijos universitetai. Net keturios mokslo įstaigos iš šios šalies pateko į geriausiųjų dešimtuką (M. V. Lomonosovo universitetas šiame reitinge pirmąją vietą užima jau antrus metus iš eilės), o 23 universitetai atsidūrė tarp 100 geriausiųjų. Į dešimtuką pateko ir trys Čekijos bei du Lenkijos universitetai.

Geriausių rezultatų Baltijos šalyse pavyko pasiekti Estijos Tartu universitetui – ši aukštojo mokslo įstaiga užėmė ketvirtąją reitingo vietą ir pateko į geriausiųjų penketuką.

Geriausi 2015/16 m. universitetai tarp besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių:

1. Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (Rusija)
2. Novosibirsko valstybinis universitetas (Rusija)
3. Charles universitetas (Čekija)
4. Tartu universitetas (Estija)
5. Sankt Peterburgo valstybinis universitetas (Rusija)
6. Varšuvos universitetas (Lenkija)
7. Jogailos universitetas (Lenkija)
8. Čekijos universitetas Prahoje (Čekija)
9. Masaryko universitetas (Čekija)
10. Maskvos fizikos ir technologijų institutas (Rusija)

Šiais metais paskelbtame „QS“ 150 geriausių universitetų reitinge atsidūrė ir vienuolika Baltijos šalių universitetų. Lietuvos universitetų šiame reitinge daugiau nei kitų dviejų Baltijos šalių aukštųjų mokyklų – į reitingą pateko keturi Estijos ir trys Latvijos universitetai.

Geriausi 2015/16 m. Baltijos šalių universitetai pagal besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių reitingą:

4. Tartu universitetas (Estija)
19. Vilniaus universitetas (Lietuva)
27. Talino technologijos universitetas (Estija)
45. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva)
46. Latvijos universitetas (Latvija)
50. Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
65. Rygos technikos universitetas (Latvija)
77. Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
101-110. Rygos Stradins universitetas (Latvija)
101-110. Talino universitetas (Estija)
121-130. Klaipėdos universitetas (Lietuva)

Pasauliniame reitinge – prastesni rodikliai

DELFI primena, kad prieš beveik mėnesį buvo skelbtas tarptautinis pasaulio universitetų reitingas „2015/16 QS World University Rankings“, kuriame įvardyta 800 geriausių pasaulio universitetų. Jame Lietuvos universitetų užimamos vietos – kur kas žemesnės.

VU jame užėmė vietą tarp 501–550 pozicijų (2014 m. buvo patekęs į 551-600 vietų kategoriją). Kiti trys Lietuvos universitetai – KTU, VGTU ir VDU savo pozicijų nepakeitė. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, jie pakliuvo į 701+ kategoriją ir užimė 700-800 vietas.

Reitingo rengėjų teigimu, atsižvelgiant į pasaulio universitetų skaičių, „QS“ sąrašas atspindi 4 proc. geriausiųjų aukštųjų mokyklų. Universitetus pasauliniam „QS“ sąrašui atrinko pagal jų teikiamo išsilavinimo kokybę, pagal tai, kiek baigusių universitetą pradeda dirbti, pagal studentų ir dėstytojų skaičių (kiek vienam dėstytojui tenka studentų), mokymo standartus ir studentų užsieniečių skaičių.

Rezultatais yra patenkintas

Lietuvos rektorių konferencijos prezidento, VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno teigimu, antrus metus iš eilės rengiamas besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių universitetų reitingas yra detalesnis ir tikslesnis nei pasaulinis „QS“ reitingas. Be to, Lietuvos universitetams jis ir naudingesnis.

„Lyginti Lietuvos universitetus tik su aukščiausio pasaulinio lygio universitetais, kaip daroma „QS“ bendrajame reitinge, nėra labai teisinga. Reikia pripažinti, kad ir mūsų finansavimas yra visai ne tokio lygio kaip lyderiaujančių universitetų, ir esamos sąlygos kitos. Bendrajame reitinge nuo 400-osios vietos universitetų tiksli vieta reitinge nėra nurodoma, todėl jiems pamatuoti savo pasiekimus yra pakankamai sudėtinga“, – sakė jis.

Paklaustas, ar yra patenkintas Lietuvos universitetų pasiekimais naujausiame reitinge, rektorių atstovas sakė, kad džiaugtis galima tuomet, jei jų užimamos vietos – geresnės nei praėjusiais metais. Tačiau ar taip yra šiemet, neaišku.

Pasak A. Daniūno, tiksliai nurodyti pokyčius būtų neteisinga, kadangi šiemet į reitingą buvo įtraukta daugiau universitetų nei pernai (praėjusiais metais skelbtas universitetų top 100). Tačiau jis pasigyrė, kad VGTU reitinge pakilo per dvi pozicijas.

„Žiūrint į bendrą visumą – 5 Lietuvos universitetai reitinge nėra blogas rezultatas“, – patikino jis.

Alfonsas Daniūnas
Alfonsas Daniūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Geriausi universitetai labai nenustebino

A. Daniūnas pripažino, kad pastaruoju metu įvairių reitingų, kuriose vertinamos aukštosios mokyklos – padaugėjo. Visus juos jis linkęs skirstyti į dvi rūšis: tuos, kurie nustato universiteto vietą tarp kitų (kaip sporte), ir tuos, kurie pasako, ar esi geras vienoje ar kitoje srityje.

„Manau, kad visi reitingai yra naudingi – matuoti save reikia visada. Be to, pirmieji numeriai tokiuose reitinguose praktiškai yra tokie patys. Jei universitetas yra geras, bet kuriame reitinge jis bus aukštai“, – mano A. Daniūnas.

Tai, anot rektoriaus, aišku žiūrint ir į pirmąjį reitingo penketuką. Nors A. Daniūną nustebino, kad jame – net 3 Rusijos universitetai, aukštoje pozicijoje yra ir Tartu universitetas, sakė galintis išskirti aiškiais to priežastis.

„Tai – klasikiniai, tikrai neblogi universitetai. Kalbant apie Rusiją, kiek žinau, ši šalis deda daug pastangų, kad jų universitetai būtų viršutinėse reitingų pozicijose“, – geriausiųjų universitetų penketuką įvertino jis.

Pasiekimu džiaugiasi, bet pagrindinis tikslas ne toks

Savo ruožtu VU rektorius Artūras Žukauskas, nors ir tikino besidžiaugiantis užimta pozicija, aiškino, kad jo vadovaujamo universiteto tikslas – kilti pasauliniame, o ne regioniniame reitinge.

„Džiaugiuosi, kad Vilniaus universitetas išlaiko stiprias lyderio pozicijas Lietuvoje ir smarkiai šoktelėjo į viršų šiame reitinge, tačiau mūsų pagrindinis tikslas yra lygiuotis į pasaulio geriausius universitetus ir kilti pasauliniame, o ne tik regioniniame „QS“ reitinge. Tą VU sėkmingai ir daro pastaruosius dvejus metus“, – sakė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių reitingo atskirose kategorijose VU daugiausia balų pelnė už tarptautinį akademinį pripažinimą, reputaciją tarp darbdavių ir publikacijų citavimo dažnį. Šiemet šiame reitinge jie pakilo per 13 pozicijų.

Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ką reiškia šis reitingas?

„QS“ besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių reitingas – pirmasis pasaulyje tokio tipo universitetų reitingas, rengiamas jau antrus metus. Valstybės, patekusios į šį reitingą, pasirinktos pagal Pasaulio banko apibrėžimus, pagal kuriuos šios šalys vertinamos kaip sulyginamų valstybių grupė. Šios šalys, nepaisant skirtumų, turi bendrų socialinių ir ekonominių iššūkių ir galimybių.

Šis reitingas skirtas atskleisti pasaulinį universitetų potencialą regione, o taip pat ir atiduoti duoklę specifiniams šalių privalumams, kurie kol kas dar nepasiekė aukščiausių rezultatų pasaulinio aukštojo mokslo pramonėje. Jis paremtas devyniais kriterijais, skirtingai nuo „QS“ pasaulio universitetų reitingo, kuris remiasi šešiais kriterijais.

„QS“ reitingo sudarytojai pripažįsta, kad rengiant šio regiono universitetų reitingą būtina įvertinti kitokius kriterijus nei rengiant viso pasaulio universitetų reitingą tam, kad studentams būtų pateikta naudinga informacija. Atsižvelgiant į „QS“ pasaulio universitetų reitingą, reputacijos kriterijus dabar nustatomas įvertinant penkerių metų apklausų duomenis, nors anksčiau buvo vertinami trejų metų duomenys. Rengiant šių metų reitingą įtraukti ir trys nauji kriterijai: interneto įtaka, mokslinių darbų skaičius, tenkantis kiekvienam fakultetui, ir mokslinį profesoriaus laipsnį turinčių darbuotojų dalis.

Kas šiemet naujo?

2014 m. „QS“ įvertino 368 universitetus, į regioninį reitingą pateko 237 iš jų, išpublikuotas šimtukas geriausiųjų. Šiais metais įvertinta per 500 universitetų, į reitingą įtraukti 308, išpublikuotas 150 geriausiųjų sąrašas. Dėl padidėjusio tyrimo masto į geriausiųjų šimtuką pateko 9 nauji universitetai. 6 naujai įvertinti universitetai atsidūrė tarp 150 geriausiųjų, iš kurių penki pateko į labiausiai nusipelniusiųjų šimtuką.

„QS“ tarptautinių tyrimų atstovė Dasha Kurzunina teigia, kad tyrimo apimties padidėjimas – tai duoklė tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamų šio regiono universitetų užmojų platumui ir turtingumui. Ji pridūrė tikinti, kad šis reitingas bus dar įdomesnis regionine prasme mobiliems studentams, nes šių metų sąraše pateikiamos dvi papildomos potencialios kryptys.

Be to, šis reitingas apima šių šalių universitetų specialiuosius prioritetus, reikalaujančius individualaus reitingavimo. Šiam aspektui atspindėti „QS“ taikė specialią EECA reitingui skirtą metodologiją, dalis kriterijų vertinti atskirai, rengiant šių metų reitingą pridėti trys nauji kriterijai.

Geriausi pasaulio universitetai

DELFI primena, kad bendras „2015/16 QS World University Rankings“ geriausių pasaulio universitetų dešimtukas atrodo taip:

1. Masačusetso technologijų universitetas
2. Harvardo universitetas
3/4. Kembridžo universitetas
3/4. Stenfordo universitetas
5. Kalifornijos technologijų institutas
6. Oksfordo universitetas
7. Londono universitetinis koledžas
8. Londono imperatoriškasis koledžas
9. Šveicarijos federalinis technologijos institutas
10. Čikagos universitetas

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (69)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (14)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje neramina ir būstą ketinusius įsigyti...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (1)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Gina Viliūnė | D+ nariams

Kaip lietuviai seksą pažino. Smetonos laikais sarmatos vis mažėjo: drovumo šydą keitė atviros nuogybės

Versdama kasdienybės istorijos lapus priėjau mūsų senelių ir prosenelių epochą – XX a...

Melanios Trump nuotrauka vėl sukėlė kalbas apie viešumoje pasirodančią jos dublerę: specialistas paaiškino, kodėl kyla abejonės (2)

Nuotrauka, kurioje užfiksuota iš prezidento sraigtasparnio „Marine One“ išlipanti Melania...

JAV užfiksuotas naujas per parą patvirtintų COVID-19 atvejų rekordas

Jungtinėse Valstijose užfiksuotas sergamumo koronavirusine infekcija rekordas – per parą...

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso ( COVID-19 ) plitimą šalyje įsigalioja...

Bažnyčią apžiūrėti norėjusią šeimą išprašė už vartų: kaip čia buvo (2)

Negalėjau nepasidalinti įvykiu, kuris nutiko vieną popietę Trinapolio bažnyčios kieme. Gal kas...

Naujos koalicijos darbus dėliojantys liberalai nori keisti vaiko pinigų skyrimą: ne visoms šeimoms jie reikalingi (2186)

Pasiūlymus būsimos koalicijos programai pateikusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė...

Į sukčių pinkles patekęs vyras prarado 37 tūkst. eurų: skundas Lietuvos bankui nepadėjo (143)

Vienam šalies gyventojui investuotojo karjera susiklostė itin nesėkmingai. 2018 metais jis...

|Maža didelių žinių kaina