Šis desertas buvo sukurtas viduramžiais, įkvėptas Rytų ir Viduržemio jūros regiono šalių.
Nugatas gaminamas iš kiaušinių baltymų, migdolų, medaus ir cukraus mišinio.
Visoje Prancūzijoje šį desertą galima rasti specialiose desertų krautuvėlėse, pardavinėjamą tiesiai iš gamintojo, arba gabalėliais prekybos centruose.
Kriauklės formos pyragėliai yra gardesni už savo giminaičius – pailgas madlenas.
„Commercy” madlenos gaminamos rytų Prancūzijoje. Jos ruošiamos su švelniu citrinos prieskoniu, kad išryškėtų visas skonio švelnumas. Šį desertą verta paragauti kiekvienam.
Iš pavadinimo galima suprasti, kad šis desertas pirmieji pagamino Reimso kepėjai. Jie norėjo pasinaudoti duonkepės krosnyje likusia šiluma ir kepti pyragus. Norėdami paslėpti juodas vanilės sėklas, jas nudažė raudona spalva.
Nuo 1960 metų šis desertas užkariavo visą Prancūziją. Juos galima naudoti ir gaminant tiramisu.
Tai padažas iš kaparėlių, alyvuogių, ančiuvių ir alyvuogių aliejaus.
Tapenada tepama ant skrebučių arba traškučių. Tapenada labai panašus į pesto, jį galima valgyti ir su daržovėmis ar vytintu kumpiu.
Sardinės yra tradicinis Prancūziškas produktas. Skaniausios sardinės yra iš Bretonne, tačiau yra augintojų ir Viduržemio jūros pakrantėje.
Šį klasikinį Bretonne virtuvės šedevrą būtina parsivežti namo. Juo galima gardinti pyragaičius, blynelius ar vanilinius ledus.
Šis pagardas yra vienas iš „klasikinių” prancūzų virtuvės prieskonių. Jo dėkite į salotas ar kepamą triušieną.
Žinoma, dauguma žino dižono garstyčias, tačiau nepraleiskite progos paragauti įvairaus stiprumo ir netikėtų skonių garstyčių, pavyzdžiui: šampano, juodųjų serbentų, aviečių, graikinių riešutų ir t.t.
Tai vienas geriausių Prancūzijos kulinarinių produktų. Šis pietvakarių Prancūzijos patiekalas atsirado senovėje, tačiau iki šiol nepalieka abejingų.
Paštetą galima valgyti žalią, pusiau virtą ar visiškai išvirtą, tiek atskirai, tiek prie salotų.
Šis bretoniškas patiekalas – tai iš duonos tešlos, sviesto ir cukraus gaminamas trapus pyragas.
Pagaminus jo ilgai laikyti negalima, o skaniausia valgyti dar šiltą.
Tikrasis „Kouign Amann” visada ruošiamas didelis, nes mažesnis variantas neiškepa taip kokybiškai.
Calisson, XII amžiuje atsiradęs Provanso patiekalas, savo forma jis primena ropę.
Šis garsus skanėstas, pagamintas iš cukruotų melionų (ar kitų vaisių) ir skrudintų migdolų masės, padengtas glajumi. Šis desertas tikrai nudžiugins kiekvieną gomurį.
„Crottin de Chavignol“ – tai ožkos sūris, kilęs iš Cher kaimo. Jo gaminimo tradicijos išsaugotos iki šių dienų.
Šis sūris patiks kiekvienam: šviežias sūris būna minkštas ir švelnaus skonio, o kuo ilgiau jis stovi, tuo labiau išryškėja jo skonis.
Jį galima valgyti šaltą su duona ar salotomis arba šiltą, tarkime, dedant jo į kišus ar kitus kepinius.
„Rillettes du Mans” yra klasikinis prancūzų mėsos gaminys, kuriuo mėgaujamasi visoje Prancūzijoje.
Juo mėgautis labai paprasta – užsidėkite ant skrebučio ir ragaukite.
Ardèche regiono ypatybė – „marrons glacés”. Tai cukruoti kaštonai, mirkomi vanilėje ir cukraus sirupe.
Tai kalėdinis saldumynas, kurį žiemos sezono metu rasite visuose prekybos centruose, parduotuvėse ar kalėdinėse mugėse.
Šis tradicinis Auvergne produktas patinka visiems mėsos mėgėjams.
Tai stora, vytinta dešra, kuri patiekiama kaip užkandis. Produktą lengvai rasite visuose prekybos centruose.
Kodėl gi neparsivežus tipiško prancūziško patiekalo namo ir nepavaišinus juo šeimos ir draugų? Šio patiekalo galima įsigyti turguose ar prekybos centruose.
Kasulė yra pietvakarių Prancūzijos patiekalas. Tai troškinys iš baltųjų pupelių, daržovių ir mėsos – naudojama žąsiena, antiena, kiauliena ar net ėriena.
