Kruasanai su tiramisu ar kramtomos gumos skonio kremu – pačiame Kauno centre įsikūręs Dovydas stebina neįtikėtinais kepiniais

Profesionalus virtuvės šefas Dovydas Vaisovas, Kauno centre atisaręs kepyklėlę ir pusryčių restoraną „Habits Bakery“, maisto gamyba susidomėjo dar vaikystėje ir svajojo atidaryti kepyklėlę. Gyvenime jis maisto meno mokėsi ir Anglijoje, ir Lietuvoje, daug laiko praleido jūros gėrybių, itališko, azijietiško maisto virtuvėse ir niekada nesidomėjo kepiniais. Kol neįsigijo bankrutuojančios kepyklos.

Pomėgis gaminti – iš tėčio

Profesionalus virtuvės šefas Dovydas Vaisovas maisto gamyba susidomėjo dar vaikystėje ir svajojo atidaryti kepyklą. Gyvenime jis maisto meno mokėsi ir Anglijoje, ir Lietuvoje, daug laiko praleido jūros gėrybių, itališko, azijietiško maisto virtuvėse ir niekada nesidomėjo kepiniais. Kol neįsigijo bankrutuojančios kepyklos.

Pomėgis gaminti Dovydui atsirado dar vaikystėje: „Tikriausiai paveldėjau iš tėčio. Tėtis kiekvieną šeštadienį namie kepdavo varškėčius kepdavo, o sekmadienį – blynus. Visa mūsų šeimyna mėgsta skaniai valgyti, tad taip ir atsiradau maisto srityje“, – pasakoja.

Pirmasis vyro asmeniškai parduotas gaminys, iš kurio užsidirbo pinigus, buvo plovas. „Seniai jau, galbūt prieš dešimt metų. Vilniuje vyko maisto turgus ir gaminome ant laužo plovą, visą išpardavėme, iš tikrųjų skaniai gavosi ir smagu prisiminti“ – nusišypso vyras.

Į Londoną Dovydas išvažiavo, nes Vilniuje virėjų ruošimo mokyklą baigusiam jaunuoliui, kaip jam tada atrodė, pasidarė nebeįdomu gyventi.

„Išvažiavome su sesės vyru dviese laimės ieškoti, – juokiasi vyras. – O nuvykęs supratau, kad noriu grįžti atgal į Lietuvą, nepatiko man Londonas. Bet pamečiau pasą, tad teko greitai ieškoti darbo. Radau darbą itališkame restorane, kur ir pradėjau mokytis gaminti. Į Lietuvą grįžau po šešių Londone praleistų gyvenimo metų“, – sako jis.

Tai buvo vaikystės svajonė

Nors dirbo įstaigose, ruošiančiose itališkus, azijietiškus, jūros gėrybių patiekalus, Dovydas atvirauja nuo vaikystės svajojęs turėti kepyklą. Ir taip gyvenime susiklostė, kad karantino metu Dovydas su draugu sulaukė pasiūlymo įsigyti bankrutuojančią kepyklą Vilniuje, tad ryžosi.

„Mums gana gerai sekėsi. Daug bandėme, eksperimentavome, kolega išmokė įvairių subtilybių. Vėliau restoraną pardavėme, o po kiek laiko aš sugalvojau Kaune atidaryti kepyklėlę ir pusryčių restoraną“, – teigia „Habits Bakery“ šefas, kepantis duoną ir įvairiausius skanėstus.

Kepinių meno Dovydas mokėsi, idėjų sėmėsi net žiūrėdamas vaizdo medžiagas internete, tam skyrė daug laiko. Prieš atidarydamas restoraną Kaune, Dovydas visą mėnesį ruošė komandą, vedė mokymus.

„Buvo nemažas iššūkis, daug kilogramų sviesto ir tešlos prireikė bandymams. Troškome pasiekti geriausią rezultatą, ragavome patys ir dalinome kepinius draugams. Užtrunka, kol pavyksta rasti „aukso viduriuką“ – kad ir išvaizda, ir skonis patiktų. O aš vis naujų idėjų turiu“, – šypsosi Dovydas.

O Dovydo sumanymai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir sunkiai įgyvendinami.

„Jau senai norėjau iškepti kruasaną su spragėsiais. Turiu du vaikus ir juos stebint man kyla pačių įvairiausių idėjų, tarkime, pagaminti kruasaną su gumos skonio kremu. Norėjau sukurti kažką „crazy“, kažką kitokio. Kuriant tokius kepinių derinius bandome naudoti kuo natūralesnes medžiagas, o tam reikia daugiau laiko ir darbo. Iš tiesų, vaikai yra geriausi mano vertintojai: paragauja ir pasako, skanu ar ne. Jie jau puikiai atskiria produktus, žino, koks kepinys yra geras. Anąkart užsukome į kavinę užkąsti, kur paragavę kruasanų vaikai pasakė, kad maniškiai skanesni“, – šypsosi Dovydas.

Kasryt darbuotojams ruošia kavą

„Visuomet norėjau, kad gaminiai būtų pateikti estetiškai, kad restorano aplinka būtų jauki. Man gėda būtų žmonėms pateikti prastą produktą, tad norint išlaikyti kokybę turiu investuoti į produktus, aplinką, įrankius ir net lėkštes.

Žinoma, labai svarbu ir santykis su komanda. Turime virtuvės įpročių, ritualų. Aš visuomet ryte kolektyvui darau kavą, savaitgaliais pusryčiaujame kartu arba pietaujame, jei yra laiko. Virtuvėje klausomės muzikos, nemažai filmuojame, fotografuojame. Ryšys tarp kolegų, manau, yra labai svarbus dalykas, tada atmosfera darbe būna gera. Kolektyvas žino, kad laikomės aukštų standartų ir visi stengiasi. Savo komanda pasitikiu, jaučiu, kad galiu tik ateiti, pasižiūrėti, ar viskas gerai, patarti ir koncentruotis į naujas idėjas“, – sako D. Vaisovas.

O šiuose procesuose vyras neslepia klausantis nuojautos.

„Nuojauta pasako, kaip reikėtų ką nors pagaminti. Kai jaučiu, kad reikėtų daryti, taip ir darau, jei bandyčiau ką nors daryti nenorėdamas, – nepavyktų. O šiuo metu gyvenime galiu kasdien kurti naujus kepinius, galvoti naujus derinius, net ir prieš miegą susimąstau, ką rytoj būtų galima naujo pagaminti“ – teigia Dovydas.