Rinkoje vis atsiranda „stebuklingų“ gėrimų, kurie neva turėtų padėti sureguliuoti kūno svorį. Susirūpinusiems savo sveikata ir grožiu gamintojai siūlo alternatyvas, pavyzdžiui, vitaminų prisotintą vandenį, mažiau kalorijų turinčius gaiviuosius gėrimus arba žalią kavą.
Bet ar tokie neva sveiki gėrimai nėra vien tik gamintojų jaukas, siekiant prisivilioti ištroškusius, bet savimi besirūpinančius žmones?
Sveika tiek pat, kaip dešrelės
Kai kurie gamintojai reklamuoja, kad įvairūs jų parduodami vitaminizuoti kokteiliai aktyvina virškinimą, padeda kovoti su viršsvoriu ar atkuria mikroflorą organizme.
„Visi vitaminizuoti kokteiliai, pieno gaminiai ar kiti maisto produktai, kurie yra praturtinti vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, bioflavanoidais, maisto skaidulomis, specifiniais mikroorganizmais, jų dalimis ar kitomis medžiagomis, priskiriami prie funkcinio maisto arba maisto specialioms organizmo reikmėms, kuris gali teigiamai veikti sveikatą. Jie nėra vaistai ir negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais gali padėti žmogui jaustis geriau, išvengti kai kurių susirgimų“, - paaiškino Klinikoje „Dietos sistema“ dirbanti gydytojos dietologės Žanos Antonovos.
Pašnekovė pridūrė, kad veiksmingi ir naudingi organizmui produktai dažniausiai būna brangesni už tradicinius. O štai maisto parduotuvėse parduodami gėrimai (sultys ar vanduo), ant kurių puikuojasi užrašas „vitaminizuotas“, anot gydytojos, turi lygiai tiek pat bendro su sveika mityba, kaip ir dešrelės.
Teiginių registras
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė - maisto produktų inspektorė Ona Sužiedelytė GRYNAS.lt puslapiui sakė, kad Europos Sąjungoje teiginių, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai kalbama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos, vartojimas griežtai reglamentuotas.
Nuo praėjusių metų gruodžio 14 dienos teiginius apie maisto produktų sveikatingumą leidžiama vartoti tik dviem atvejais: jeigu Europos maisto saugos tarnybai (EMST) įvertinus jų pagrįstumą jie įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių apie sveikatingumą sąrašą arba jeigu Europos Komisija juos atidėjo tolimesniam svarstymui. Žinoma, leidžiami vartoti teiginiai apie maistingumą turi būti vartojami jiems taikomomis sąlygomis.
Ar pasakymai apie sveikatingumą pagrįsti, galima sužinoti Teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą Bendrijos registre ČIA.
Ne visi pasakymai įteisinti
Norint išsiaiškinti, ar gėrimai išties naudingi sveikatai ir padeda pagerinti virškinimą, reikėtų įvertinti kiekvieną jų atskirai, atsižvelgiant į sudėtį.
Kai kurie gamintojų teiginiai apie tam tikrų gėrimų ypatingąsias savybes, pasak O.Sužiedelytės, nėra pagrįsti. Pavyzdžiui, probiotinių gėrimų, kurių reklamoje deklaruojamas teigiamas inulino poveikis virškinimui, žarnyno veiklai, mikroflorai, svorio kontrolei, vartojimas nesuteiks išskirtinai naudingo poveikio sveikatai. EMST atlikto vertinimo duomenimis, ryšys tarp inulino vartojimo ir minėto poveikio sveikatai nenustatytas.
Tuo tarpu, gėrimo „Actimel“ teiginys reklamoje, kad „vitaminai B6 ir D prisideda prie normalaus imuninės sistemos funkcionavimo“ yra moksliškai patvirtintas. Taip pat į leidžiamų vartoti teiginių apie sveikatingumą sąrašą įtraukti pasakymai „Vitaminas B6 svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai“ ir „Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai“.
Anksčiau „Actimel“ reklamoje buvo teigiama, jog moksliškai įrodyta, kad šis produktas padeda palaikyti vaikų apsaugą. Tačiau įsigaliojus ES teisės aktams, griežtai reglamentuojantiems tokių teiginių apie sveikatingumą vartojimą, minėtos „Actimel“ reklamos nebeliko.
Tikslas - praturtinti produktą
Pasidomėjus, ką paprastai nusako žodis „vitaminizuotas“, O.Sužiedelytė aiškino, kad praturtinant maistą ir gaiviuosius gėrimus galima juos papildyti vitaminais ir mineralais. Gamintojai papildo maisto produktus vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti. Vitaminai ir mineralai taip pat gali būti dedami technologiniais tikslais kaip priedai, dažikliai ar kvapiosios medžiagos.
„Vitaminais praturtintas maistas nėra blogybė, tačiau jį valgant reikėtų skaičiuoti gaunamų vitaminų dozes. Jei maistas ar gėrimai vitaminizuojami tomis dozėmis, kurios yra artimos rekomenduojamai paros normai, gerai. Tokie gėrimai daugiausiai tinka žmonėms, kurie su maistu ne pilnai gauna visų reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, reikalingų organizmui atlikti medžiagų apykaitą ir gyvybinę veiklą“, - komentavo VMVT maisto produktų inspektorė.
Alternatyva - rauginti kopūstai
Norint jaustis geriau, medikų teigimu, nebūtina pirkti specialių vitaminizuotų kokteilių. Tas pačias funkcijas, kaip specialūs gėrimai ar maisto produktai, gali atlikti ir kai kurie kasdieniniai maisto produktui.
„Alternatyva funkciniam maistui, tokiam kaip „Actimel“, gali būti rauginti pieno produktai, rauginti kopūstai, kuriuose taip pat yra probiotikų - vadinamujų gerųjų bakterijų, o prebiotiniam gėrimui – šviežios daržovės, grūdai ir gaminiai iš jų“, - vardijo Ž.Antonova.
Medikė patarė neturėti iliuzijų vien geriant sveikesnius gėrimus išspręsti ir viršsvorio problemas.
„Viršsvorio ar nutukimo viena iš dažniausių priežasčių yra disbalansas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos, tai yra, kai suvalgoma daugiau negu fiziškai sunaudojama. Kol kas nėra nė vieno maisto produkto, kurį valgytume ir lieknėtume. Svorio korekcijoje yra svarbiausia suvalgomo maisto kiekis“, - teigė medikė.
Teiginys „be kalorijų“ - teisingas
Gamintojai įvairiais būdais stengiasi įrodyti, kad siūlo sveikus gėrimus - ne tik parašydami, kad juose gausu vitaminų, bet ir teigdami, kad jų gaminiuose beveik arba visiškai nėra kalorijų.
Gamintoja „Coca-Cola“ buvo kritikuota už tai, kad jų gėrimuose per daug cukraus (esą 330 mililitrų skardinėje yra 8 arbatiniai šaukšteliai, arba 70 procentų rekomenduojamos dienos normos cukraus). Todėl kompanija pristatė alternatyvą - mažai kalorijų turinčius gėrimus „Coca-Cola Light“ ir „Coca-Cola Zero“.
Teigiama, kad „Coca-Cola Light“ 100 mililitrų tėra 0,2 kalorijos. Tačiau kaip yra iš tiesų? Ar gali saldieji gėrimai būti mažai kaloringi, arba išvis neturėti kalorijų?
Pasak dietologės Ž.Antonovos, nulį kalorijų turi tik vanduo, o gaiviuose gėrimuose vietoj cukraus dažniausiai naudojami saldikliai, kurių energetinė vertė labai maža.
O.Sužiedelytė sakė, kad sumažinto kaloringumo produktai bei gėrimai kiekvieno vartotojo pasirinkimo teisė ir saikingai juos vartojant savo sveikatai nepakenksime.
„Coca-cola“ atveju, „Be kalorijų gazuotas kolos skonio gaivusis gėrimas“, kurio energetinė vertė yra tik 0,2 kcal 100 ml gėrimo, nuo tos pačios įmonės gaminamo „Gazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo“, turinčio tame pačiame kiekyje 42 kalorijas, skiriasi tuo, kad pirmasis pasaldintas saldikliais, o antrojo sudėtyje yra cukraus. Kaip tik tai ir lemia skirtingą produktų kaloringumą“, - paaiškino VMVT specialistė.
Anot O.Sužiedelytės, „Coca-cola“ reklamoje vartojamas pasakymas „be kalorijų“ laikomas teiginiu apie maistingumą ir yra reglamentuotas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, teiginys, kad maisto produktas neturi kalorijų, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 4 kcal (17 kJ). Tačiau saldikliams, skirtiems pasaldinti maistą valgant, taikomas 0,4 kcal (1,7 kJ) apribojimas vienai porcijai, jų saldinamosioms savybėms atitinkant 6 g sacharozės (maždaug 1 sacharozės šaukštelis).
Žalios kavos poveikis neįrodytas
Į susirūpinusius savo kūno svoriu dėmesį atkreipė ne tik gaiviųjų gėrimų gamintojai. Pastaruoju metu rinkoje atsirado ir daugiau gėrimų, kurių gamintojai ar platintojai žada, kad tai padės numesti svorio. Vienas tokių neva „stebuklingų“ gėrimų yra žalioji kava.
Tačiau gydytoja dietologė Ž.Antonova suabejojo jų veiksmingumu.
„Daugumos siūlomų produktų veiksmingumas nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais, o kai kurių efektas net ir nesuderinamas su sveikata. Kaip ir minėjau, kol kas stebuklingos piliulės nėra. Tas, kuris ją išras, per minutę taps turtingiausiu žmogumi pasaulyje“, - įsitikinusi medikė.
O.Sužiedelytė aiškino, kad žalioji kava yra maisto papildas, tai yra produktas, skirtas papildyti įprastą racioną. Toks papildas vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.
„Deklaruojamas teigiamas tiek žalios, tiek įprastos kavos poveikis svorio kontrolei yra neįrodytas. Bendrijos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą registre galima rasti tik du pasakymus, susijusius su kavos vartojimu ir poveikiu svoriui. Tačiau abu jie yra įtraukti į atmestų teiginių apie sveikatingumą sąrašą, nes nenustatytas ryšys tarp kavos vartojimo ir poveikio svoriui“, - komentavo maisto produktų inspektorė.
Pašnekovė pridūrė, kad VMVT yra uždraudusi prekybą maisto papildais „Green Coffee 800“, kurio sudėtyje nustatyta nežinomos medžiaga, nenurodyta maisto papildo etiketėje, „Green Coffee 800+“, kurio sudėtyje nustatyta draudžiama medžiaga sibutraminas, ir „Green Coffee 1000“, kurip sudėtyje nustatytas fenolftaleinas.
Kasdien - šešios stiklinės vandens
Ir vis dėlto, kuo gaivintis, jei dalis gėrimų gali būti net ir kenksmingi sveikatai, o vanduo neskanus.
Ž.Antonova įsitikinusi, kad skonio receptai lavinami, tad priprasti vandenį nesunku. Beje, kasdien mes turime išgerti mažiausiai po šešias stiklines vandens.
Jei paprastas vanduo nėra gardus, medikė pasiūlė įspausti į jį šlakelį citrinų sulčių, ar pagardinti medumi. Taip pat galima gerti šviežiai spaustas sultis, praskiestas vandeniu, arba malšinti troškulį nestipria arbata.
O.Sužiedelytė taip pat patarė nemėgstantiems vandens atsigaivinti šviežiai spaustomis sultimis, kompotais, natūraliu mineraliniu vandeniu, gaiviaisiais gėrimais, sirupais ir panašiai.
