Festivalio meniu - dešrainiai, mėsainiai bei kebabai
Vienos iš festivalį rengiančių organizacijų, Berlyno veganų atstovo Tillo Streckerio teigimu, jų renginys, nors jame laukiama ir vegetarų bei veganų, skirtas paprastiems, eiliniams žmonėms.
O ir apsižvalgius netrunki pamatyti, kad festivalio lankytojai valgo taip berlyniečių mėgstamas dešreles su bandele, kebabus, didkepsnius, mėsainius ir dešrainius! Neskubėkite vadinti vokiečių vegetarų apsimetėliais – visi šie patiekalai ne tik, kad be mėsos, t.y. vegetariški, bet ir veganiški.
Mėsą valgyti blogai tik dėl trijų priežasčių – gyvūnų žudymo ir poveikio žmogaus sveikatai bei gamtai. Todėl valgyti netikrą mėsą, bet ne mėsą tikrai nieko blogo“, - GRYNAS.lt žurnalistei aiškino pašnekovas.
Dešrelėmis garsios šalies sostinė virsta veganų miestu
Pirmasis Berlyno veganų ir vegetarų vasaros festivalis sulaukė vos poros šimtų lankytojų ir vyko mažoje vaikų žaidimų aikštelėje, tačiau jis kasmet auga ir netgi garsina Berlyną kaip veganiškiausią ir vegetariškiausią Vokietijos miestą. O T. Streckerio teigimu, Vokietijos sostinė ,ko gero, gali pretenduoti net ir į visos Europos veganų ir vegetarų sostinę. Berlynui ant kulnų be abejonės lipa Londonas – čia taip pat tvirtai šaknis įleido veganų ir vegetarų gyvenimo būdo tradicijos.
Tačiau Berlyno festivalio organizatoriai prisimena, kad dar prieš dešimtmetį Vokietijos sotinėje nuėjęs į restoraną be mėsos galėjai valgyti tik salotas. Dabar vien veganiškų restoranų mieste priskaičiuojama apie pora dešimčių, o vegetariškų - gerokai daugiau. Ką jau kalbėti apie tai, kad ir tradicinės maitinimo įstaigos į savo valgiaraščius net nedvejodamos įtraukia ir vegetariškų patiekalų.
Baisisi vokiečių mityba - 60 kilogramų mėsos per metus
Tačiau T. Streckeriui net tokia padėtis neatrodo tenkinanti. Jis sako, kad panorėjęs negali užeiti į bet kurį restoraną Berlyne ir paprašyti: „pagaminkite man veganišką patiekalą“.
„Kai kur tiesiog nesupras, ko nori“, - sako veganas. Be to Vokietijos sostinės priemiesčiuose ir aplink esančiuose mažesniuose miesteliuose mėsa sudaro vis dar labai ženklią gyventojų mitybos dalį, o ką jau kalbėti apie regionus, kurie nuo seno garsėja meile mėsai. Anot pašnekovo, statistika rodo, kad vidutiniškai Vokietijos gyventojas per metus suvalgo apie 60 kilogramų mėsos, pasak jo, tai gerokai per daug. (Palyginimui - Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka apie 70 kilogramų mėsos).
Visgi Berlyne susidariusi palanki terpė klestėti veganiškam ir vegetariškam gyvenimo būdui ir tam įtakos turi keli veiksniai. Pirmiausia tai didelis miestas (gyventojų skaičiumi lenkia visą Lietuvą, praėjusių metų liepos duomenimis čia gyveno 3,5 mln. žmonių), čia gyvena daugybė skirtingų kultūrų ir tautybių atstovų, kuriems dėl etninių ar religinių įsitikinimų nevalia valgyti mėsos. Be to, Berlynas pastaruosius kelerius metus vadinamas Europos menininkų sostine, o pastarieji dažnai būna įvairių naujovių pionieriais.
Veganizmą šlovinančios eilės ir veganai kultūristai
Be to, anot T. Speckerio, veganimzui ir vegetarizmui įsigalėti padeda ir itin palankus žiniasklaidos požiūris į tokį mitybos būdą– šia tema rašoma dažnai ir beveik visad teigiamai. Tiesa, prieš dešimtmetį situacija buvo priešinga: jei Vokietijos spaudoje pasirodydavo straipsnis apie veganizmą ar vegetarizmą, būtinai tik iš neigiamos pusės, dažniausiai dėl per mažo suvalgomo maisto kiekio ar ligų, susijusių su mityba.
Linkėjimas Lietuvos veganams
Nors festivalis, anot T. Speckerio, jo organizatoriams nėra pelningas, tačiau tokia lankytojų gausa garantuoja, kad išlaidos apsimokės ir įkvepia jį tęsti toliau.
Tuo tarpu Lietuvos veganams ir vegetarams jis linkėjo būti pozityviais ir aktyviais. „Valgykite ir gyvenkite taip kaip norite ir būkite geru pavyzdžiu kitiems žmonėms. Anksčiau ar vėliau, mano manymu, kryptis yra tik viena – veganiškas-vegetariškas gyvenimo būdas“, - pokalbį baigė vienas iš Berlyno veganų lyderių.
Festivalį organizuoja Vokietijos vegetarų bendruomenė, Berlyno veganai ir „Alberto Schweitzer fondas mūsų šiuolaikiniame pasaulyje“.
Nors vegetarizmas ir veganizmas neretai daug kam asocijuojasi su ekologiška mityba, tačiau T. Speckeris sako, kad nebūtinai taip yra. Jo manymu, maitintis ekologiškai dažnai reiškia taip pat išleisti maisto produktams daugiau pinigų, todėl ne visi vegetarai ar veganai valgo tik ekologišką maistą.
Tačiau kadangi veganai ir vegetarai yra tie žmonės, kurie rūpinasi gamta, savo vartojimo įpročių poveikiu aplinkai, sveikata, todėl natūraliai daugelis jų taip pat stengiasi į savo racioną įtraukti kuo daugiau ekologiškų produktų.
