aA
Čekų automobilių pramonė – viena seniausių Europoje. Pavyzdžiui, „Tatra“ sukūrė pirmą automobilį dar 19 amžiuje. Sovietmečiu Čekija buvo pažangos ir kokybės etalonas. „Škodą“ svajojo nusipirkti kiekvienas rusas, lenkas arba Vakarų vokietis. „Tatra“, „Avia“, „Liaz“ aprūpindavo sunkvežimiais visas didžiausias sostines. Pakilimo metu čekų „Avia“ pagamindavo iki 150 tūkst. automobilių per metus.
Tatra sunkvežimis (1975 m.)
Tatra sunkvežimis (1975 m.)
© RIA/Scanpix

Kaip čekams sekasi dabar? Šiame straipsnyje sužinosite apie šiuolaikinę komercinių automobilių pramonę Čekijoje.

Straipsnio pradžioje pateiksiu vieną pavyzdį. Kovo 15 d. spaudoje pasirodė pranešimas apie tai, kad aukcione buvo parduota „Tatros“ sunkvežimių gamykla. Ją nupirko čekų bendrovė „Truck Development“, kuri buvo įsteigta specialiai šiam tikslui. Bendrovės vadovas Marekas Galvas pažadėjo 1,6 tūkst. darbuotojų kolektyvui, jog gamyba nesustos, bus pakoreguota tik valdybos sudėtis. Taip pat pranešama, kad investuotojams teks padengti 34 mln. JAV dolerių skolą ir išgelbėti jau 30 proc. sumažėjusią gamybą, t.y. 496 automobiliai per metus.

Prieš aukcioną „Tatra“ kelis kartus pereidavo iš vienų savininkų rankų į kitas. 2003 m. 71 proc. jos akcijų įsigijo amerikiečių korporacija „Terex“. 2006 m. savo lėšas į kompaniją investavo bendra amerikiečių ir britų įmonė „Blue River“. Tačiau greitai „Tatrą“ jau valdė kompanija iš keturių skirtingų šalių bendrovių (JAV, D. Britanija, Belgija, Čekija). Galų gale, 2011 m. 19 proc. akcijų atiteko DAF. Tuo metu bendrovė jau specializavosi tik sunkvežimių gamyboje.

Lengvųjų automobilių rinkoje „Tatra“ pralaimėjo dar 1999 m. Visos viltys buvo siejamos su sunkiasvoriais automobiliais, kurie visada išsiskirdavo savo originalia konstrukcija, sukurta Hanso Ledwinka dar 1911 m. Inžinierius sukūrė unikalią važiuoklę su vamzdiniu rėmu (kuriame paslėptas kardaninis velenas) ir svyruojančiais pusašiais, o tai leido sukonstruoti nepriklausomą didelės eigos pakabą. Ši koncepcija naudojama visose sunkvežimių modeliuose iki šiol. Būtent ši konstrukcija labiausiai tinka Rusijos keliams – transmisijos izoliacija apsaugo ją nuo purvo, o nepriklausoma pakaba užtikrina gerą pravažumą. Ne veltui Magadane buvo pastatytas paminklas „Tatros“ sunkvežimiui „T 141“. Po karo gamintojas buvo reorganizuotas, o gamyba išplėsta iki 15 tūkst. sunkvežimių per metus. Tarybinėje rinkoje šios mašinos turėjo didelę paklausą, tačiau atsivėrus Vakarų rinkai ir sustiprėjus vietiniai gamybai (pirmiausiai, KamAZ) paklausa pradėjo smukti. 1990-ųjų pradžioje įmonė buvo priversta atsisakyti kelių transporto gamybos ir pradėti kurti krovininius visureigius naftininkams ir dujininkams iš Sibiro. Šioms ekstremalioms sąlygoms buvo specialiai pritaikyti V-formos 8-ių cilindrų dyzeliniai varikliai su oro aušinimu, atitinkantys Euro-2, 3, 4 ir 5 standartus.

Pastaraisiais metais „Tatra“ gamina 6 tipų automobilius. Civiliniam sektoriui skirti 25,5-38 t sunkvežimiai „Terrn 1“ ir savivarčiai „Jamal“ su universalia važiuokle „T 810“. Specialiosios ir karinės paskirties modeliai – tai karinis visureigis „Armax“, sunkiasvoris sunkvežimis „Force“ ir vidutinio svorio sunkvežimiai „T 815-7“. Juose montuojami oru aušinami varikliai „Tatra“ arba skysčiu aušinami 550 a. g. varikliai „Cummins“ arba „Caterpillar“. Siekiant padidinti komfortą „Tatra“ pradėjo montuoti savo sunkvežimiuose DAF gaminamus variklius „Paccard MX“ (355 – 503 a. g., Euro 3-5).

Užsienio investicijos išgelbėjo „Tatrą“ nuo žlugimo, o naujos technologijos padidino gamybos apimtis iki 1,6-2,56 tūkst. automobilių 2006-2007 metais. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė. Klausimas, ar pavyks čekams išlaikyti savo pozicijas automobilių pramonėje, vis dar lieka atviras.

„Avia“: kančių keliai

Dar niūresnis likimas ištiko kitą čekų įmonę „Avia“ (dabar „Avia Ashok Leyland Motors“). 1919 metais ją įsteigė du aviakonstruktoriai Pavelas Benešas ir Miroslavas Hainas. Mažo ir vidutinio svorio sunkvežimių gamyba buvo pradėta ne iš karto, o tik 1963 m., jau po to, kai įmonę nupirko „Škoda“.
„Avia“ patyrė ne vieną „reinkarnaciją“. Pirmą kartą tai įvyko, kai įmonė įsigijo „Renault“ licenciją ir pradėjo gaminti lengvasvorius sunkvežimius SG2 ir SG4 (1,5-3 t). Gamykla pasiekė pasaulinį lygį ir 1980-ųjų viduryje pagamindavo 150 tūkst. sunkvežimius per metus. Visi automobiliai buvo eksploatuojami milžiniškoje Tarybų Sąjungos teritorijoje.

Žinoma, žlugus Sovietų Sąjungai kompaniją ištiko šokas. Antra reinkarnacija buvo siejama su korėjiečiais, kurie 1996 m. sukūrė bendrą įmonę „Daewoo-Avia“. Kartu su austrais korėjiečiai įsigijo 50,2 proc. gamyklos akcijų. Tai padėjo modernizuoti A60, А65, А75, А80 modelius ir 1999 metais pagaminti 2580 naujus sunkvežimius. Be to, jie pradėjo gaminti naują D serijos sunkvežimį su moderniais varikliais. Tačiau 2000 m. bankrutavo pati „Daewoo“ ir „Avia“ liko labai komplikuotoje padėtyje be jokios išorinės finansinės pagalbos.

Galų gale 2006 m. įmonė perpirko antras pagal dydį Indijos sunkvežimių gamintojas „Ashok Leyland“. Įmonės vadovai patikino, kad grąžins čekų gamyklos produkciją į Rytų Europos rinkas. Tam tikslui buvo sertifikuotas mažasvoris „Euro-5“ sunkvežimio modelis ir įsteigta atstovybė Rusijoje.

Nepaisant to, rimtų rezultatų kol kas nematyti. Prasidėjus krizei bendrovė dirba su nuostoliais, gamybos apimtys svyruoja: 2006 m. pagaminta apie 3000 transporto priemonių, 2007 m. – 737, 2008 m. – 485, 2010 m. – 448, 2011 m. – apie 600, 2012 m. – 1003. Tačiau prieškrizinis lygis vis dar nepasiektas ir vargu ar kada nors bus.

Atsisveikinimas su „Liaz“

Libereco automobilių gamykla („Liaz“) įsteigta 1953 m. ir iki 80-ųjų pabaigos buvo antra po „Avia“ didžiausia gamykla šalyje. Pirmi šios markės sunkvežimiai pasirodė rinkoje 1973 m. Tai buvo legendinis RT modelis su vagono tipo kėbulu. Gamyklų skaičius padidėjo iki 8. „Liaz“ neturėjo konkurentų Čekoslovakijoje, o jų automobiliai taip pat buvo importuojami į Kubą, Etiopiją, Šiaurės Korėją. Iki 80-ųjų vidurio milžiniškas koncernas turėjo 18 tūkst. darbuotojų, o gamybos rekordas siekė 18 tūkst. automobilių per metus.

Komunistinio režimo žlugimas atsiliepė vietinėms rinkoms. Priešingai nei „Tatra“, „Liaz“ neužsiėmė specifinės nišos ir negalėjo užtikrinti Europos kokybės lygį. 1991 m. „Liaz“ pagamino tik 4200 automobilių. Idėja įkurti bendrą su „Mercedes“ įmonę nepasiteisino ir 1995 m. „Liaz“ akcininku tapo „Škoda Plzeň“. Hanoveryje buvo pristatytas jų sukurtas modernus vilkikas „Škoda Xena“ su „Detroit Diesel“ varikliu, tačiau jo masinė gamyba taip ir nebuvo pradėta. Populiarumo nesulaukė ir kompaktinis savivartis „Fox“. Bendros gamybos apimtys traukėsi ir 2000 m. kompanija pagamino tik 50 automobilius. Vėliau įmonė atiteko slovakų kompanijai „Sipox“, o 2003 m. buvo uždaryta paskutinė gamykla Mnichovo mieste.

Nauja įmonės pirkėja tapo bendrovė „Tedom“, gaminusi ir eksploatavusi dujų stotis. Dalyje šių stočių buvo sumontuoti dyzeliniai, vėliau perdaryti į dujinius, „Liazo“ varikliai. Tai ir buvo pagrindinė pirkimo priežastis: naujas pirkėjas pirmiausiai norėjo kontroliuoti variklių gamyklą. Kita, automobilių gamykla, buvo nupirkta kaip priedas ir reorganizuota į „Teodom Truck“.

Naujas vadovas Martinas Mačikas planavo atgaivinti „Tedom Fox“ sunkvežimių gamybą. Buvo planuojama gaminti 21 tonos savivarčius su „Renault Dxi11“ varikliu (Euro 4) ir 16 greičių pavarų dėže. Taip pat buvo svarstoma autobusų su dujiniais varikliais gamyba, todėl 2004 m. buvo nupirkta italų įmonės „Mauri“ licencija tokiems autobusams gaminti. Tačiau abudu sumanymai neišdegė: 2010 m. buvo sustabdyta vilkikų, o praeitais metais – ir autobusų gamyba.

Be to, vadovybė atvirai prisipažino, kad automobilių transporto gamyba nėra jų veiklos profilis. „Mes neketiname aiškinti mūsų nesėkmių priežasčių. Auga mūsų kogeneracinių jėgainių paklausa ir mes norime susikoncentruoti ties jų gamyba“, – paskelbta pranešime spaudai. „Tedom“ taip pat pažadėjo dar 10 metų teikti aptarnavimo paslaugas savo buvusiems klientams.

Pasisekė tik „Škodai“

Ekspertai teigia, kad čekų komercinio transporto nesėkmę lėmė Vakarų gigantų nenoras lokalizuoti savo verslą nedidelėje šalies teritorijoje arti tokių stambių rinkų kaip Lenkija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Todėl į čekų automobilių pramonę investuoja tik abejotino potencialo įmonės, kaip Indijos gamintojas „Ashok Leyland“ arba įmonės su skirtingu veiklos pobūdžiu, kaip „Liaz“ atveju. Čekijos gamintojai vis dar žvelgia į tradicines Rytų rinkas. Tačiau ir ten jų sunkvežimių paklausa mažėja, nes vietinė automobilių pramonė vystosi dar sparčiau. Iš visų Čekijos gamintojų pasisekė tik „Škoda“, kurią priglaudė po savo sparnu „Volkswagen“.

www.cargonews.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Auksarankis iš Lietuvos restauravo seną „Fiat“ kabrioletą: rezultatas pribloškiantis (21)

Senų automobilių restauravimas – didelio kruopštumo ir daugybės išmanymo reikalaujantis...

Sukūrė unikalų automobilį – „Formulės 1“ bolidas, kurį galite nusipirkti (6)

„Tour de Force“, geriau žinoma tiesiog kaip TDF, yra britų inžinerijos kompanija, kurianti...

Brangiai kainavusi istorija: kaip per 20 sekundžių „nužudyti“ sportinio BMW M2 variklį (81)

Sportiniai automobiliai pagaminti preciziškai, mat jų varikliai turi atlaikyti ypatingai dideles...

Lietuvis dvaro kluone sukaupė unikalią senovinių motociklų ir automobilių kolekciją (12)

Dar šešioliktą amžių menantį Babtyno dvarą per porą dešimtmečių Mindaugas Šventoraitis...

Menininkas išradingai apgavo „Google Maps“ programą: tuščioje gatvėje inscenizavo kamštį (2)

Vokietis menininkas, kompiuterių įsilaužėlis apdūmė „ Google Maps “ žemėlapių programą...

Top naujienos

Užsienyje gyvenančios lietuvės papasakojo, kiek čia kainuoja vaikų darželiai: apie tokią sumą, kokia – Lietuvoje, net nesvajoja (70)

Sostinėje pakilus valstybinių darželių kainoms, tėvai sujudo. Kai kurie už sausio mėnesį...

Ginekologė: vienos vyno taurės motina gali nejausti, bet vaisiui tai – daug rimtesnė žala

Pirmadienį pareigūnai pasidalijo informacija, kad savaitgalį Vilniuje girta moteris pagimdė...

Šiurpūs pasaulio oro uostai: neįprasti keleivių patikrinimai, flomasteriu rašomi skrydžiai ir tuščias, auksu nulietas terminalas (3)

Ar matėte filmą „Terminalas“? Jo herojus, kurį vaidina Thomas Hanksas, papuola į kvailą...

Alytaus zonoje – skandalingi įvykiai: naktį, įtariama, sumuštas buvusios „pupytės“ vyras Jakutis (172)

Alytaus pataisos namuose – skandalingi įvykiai: įkalinimoje įstaigoje, įtariama, kiti bausmę...

Tomas Vaitelė

Metai kiti, bet viltys tos pačios: ar tikrai mums reikia pergalės „Eurovizijoje“

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar...

Žinia kavos mėgėjams: ten, kur ji auginama, vietiniai jos net negeria (6)

Viena geriausių pasaulyje kavų auga Kenijoje . Tai žino kavos mylėtojai įvairiose pasaulio...

Gyventojai aptiko įstatymų spragą: architektai daro, ką nori, o institucijos skėsčioja rankomis (43)

NT ekspertai Vilniuje esantį istorinį Žvėryno mikrorajoną įvardija kaip vieną...

„Šindlerio sąraše“ vaidinusi mergaitė patyrė sukrėtimą, pamačiusi save filme: per jauna tokiam siaubui

Tada jai tebuvo treji metai. Kai pirmą kartą susitiko su Stevenu Spielbergu, turėjo jam pažadėti,...

Putino portretą lifte pakabinęs blogeris užfiksavo gyventojų reakcijas: jūs ką, rimtai? (17)

Vienas Rusijos blogeris nusprendė iškrėsti pokštą savo kaimynams ir daugiabučio lifte pakabino...

|Maža didelių žinių kaina