Pasiūlymas iššūkių nebijantiems lietuviams: žadami įspūdingi atlyginimai

 (170)
Į karinį konfliktą su Rusija įsivėlusi ir vidaus politikos krizę išgyvenanti Ukraina ieško naujų vadovų didžiosioms valstybinėms įmonėms.
Ukraina
Ukraina
© DELFI

Šiemet valstybiniame sektoriuje situacija yra pasikeitusi iš esmės: žadami atlyginimai, kurie neatskaičius mokesčių per metus siekia iki 1 mln. JAV dol. (0,91 mln. eurų). Be to, jų ieškoma ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos šalyse.

Atlyginimų dydis valstybinių įmonių vadovams iki šiol Ukrainoje, joje dirbančių specialistų nuomone, skatino korupciją. Mažai uždirbę atsakingas pareigas užimantys vadovai buvo linkę ieškoti papildomų pajamų.

Naujuoju Ukrainos vyriausybės nutarimu, valstybinių įmonių vadovams gali būti mokamas iki 1 mln. USD per metus atlyginimas, kurio 75 proc. yra priedas, priklausantis nuo pasiektų rezultatų. Tiesa, Ukrainoje darbo jėga yra labiau apmokestinama nei Lietuvoje, tačiau yra numatytos „Sodros“ atitikmens mokesčio lubos.

„Iš valstybinių įmonių tikimės tokių pat pelningumo rezultatų kaip ir iš privačių, tad jos turi dirbti tokiomis pat sąlygomis ir jų motyvaciniai paketai turi būti panašūs į privačių įmonių. Toks spendimas leis lengviau pritraukti talentingus vadovus į valstybės valdomas įmones“, - komentavo Ukrainos ekonomikos ministro patarėjas ir valstybės valdomų įmonių reformos vadovo pareigas einantis Adomas Ąžuolas Audickas.

Šiuo metu Ukrainoje ieškoma vadovų 10-iai valstybinių įmonių, konkursai dėl vadovaujančių pareigų 6 bendrovėse jau paskelbti, tai – pramonės „Electrotyazhmash“, aukštos įtampos perdavimo tinklų valdytoja „Ukrenergo“, energetikos „Centerenergo“, Ukrainos paštas „Ukrposhta“, Ukrainos geležinkeliai „Ukrzaliznystsa“ ir alkoholio gamintoja „Ukrspyrt“.

Konkursus dėl dar 4 įmonių vadovų planuojama paskelbti kovą. Numatoma, kad naujus vadovus valstybinėms bendrovėms rinks tam specialiai sudarytas Nominacinis komitetas, kurį sudaro 5 Ukrainos ministrai ir 5 nepriklausomi nariai.

Pernai kovą DELFI skelbė apie atlyginimus valstybinių įmonių vadovams Ukrainoje.

Tuomet vienos didžiųjų įmonių - Ukrainos geležinkelių - vadovui, buvo mokama 1 tūkst. eurų nesiekianti mėnesio alga. Įmonėje iš viso tuo metu dirbo apie 350 tūkst. žmonių – daugiau nei Kauno gyventojų.

Lietuvoje pernai viešėjęs A. Ą. Audickas pasakojo, kad ir kitų valstybinių įmonių vadovai Ukrainoje uždirba mažai.

„Įdomu tai, kad valstybinių įmonių vadovai Ukrainoje uždirba labai mažai ir tai atveria kelią uždarbio ieškoti kitais būdais. Pavyzdžiui, vadovai uždirba apie 15 tūkst. grivinų, kas yra 600-700 eurų, - tada kalbėjo A. Audickas. - Tarkime, Ukrainos geležinkelių vadovo alga siekia apie 20 tūkst. grivinų.“

Atsistatydinęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo apie protekcionizmą paskiriant valstybinių įmonių vadovus.

„2015 metų pabaigoje dėl geros mūsų reputacijos didžiausia naftos ir dujų įmonė „Naftogaz“ iš Energetikos ministerijos buvo perduota mūsų ministerijai (ekonomikos – LRT). Kaip tik tuo metu viskas ir prasidėjo. Kai kurių privačių žmonių nuomone, dalį ministerijos turėjau perduoti jiems, kad jie man už nugaros vykdytų kažkokią veiklą“, - tuomet sakė jis.

Buvęs ministras laidoje įvardijo ir savo atlyginimą, jis siekia apie 150 JAV dol. (apie 135 eurus).

Šiuo metu Ukrainoje taip pat vyksta diskusijos dėl valstybės tarnautojų atlyginimų padidinimo ir kai kurių valstybinių įmonių privatizavimo.

Lietuviai - užsienyje vertinami

Personalo atrankos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė sako, kad tokio lygio vadovų paieška Lietuvoje – nauja praktika.

„Nesame susidūrę su pavyzdžiais, kai kitų šalių valstybinės įmonės ieškotų vadovų Lietuvoje. Visai kitokia situacija privačiame sektoriuje. Vadovai iš Lietuvos yra kviečiami vadovauti įmonėms Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, rečiau – Skandinavijos šalyse.

Kandidatai iš mūsų šalies yra vertinami dėl aukštos kvalifikacijos, patirties dirbant tarptautinėse įmonėse, o neretai ir užsienyje, šiuolaikinio požiūrio į vadybą, daugelio kalbų mokėjimo, lankstumo ir atkaklumo“, - komentavo ji.

Pašnekovė vardijo, kad jos vadovaujama bendrovė „Manpower“ Lietuvoje dirbo prie tokių projektų kaip Latvijos įmonės vadovo atranka kavinių tinklui, kompanijos Baltarusijoje direktoriaus paieška.

„Šiuo metu mūsų kolegos Estijoje domisi kandidatais iš Lietuvos energetikos sektoriaus gamyklai. Pati kurį laiką esu tiesiogiai vadovavusi Latvijos padaliniui. Rinkoje apstu ir kitų pavyzdžių, kai lietuviai vadovauja didelių įmonių padaliniams ar net visam regionui“, - dėstė B. Petikonis-Šabanienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

A. Butkevičius nepraranda vilties, kad Darbo kodeksas bus pataisytas (5)

Nors iš trečiadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės išbrauktas Darbo kodekso pataisų svarstymas, Premjeras Algirdas Butkevičius kartoja, kad dar šis, kadenciją baigiantis, Seimas pataisys šį dokumentą.

R. Budbergytė: planuojamas 2017 metų biudžeto deficitas - 0,6 proc. BVP (4)

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė.

Kolektyvinio investavimo subjektams – griežtesnis reglamentavimas (2)

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktiems Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektams, kuriais siekiama sustiprinti investuotojų apsaugą peržiūrint depozitoriumo teises ir pareigas, kolektyvinio investavimo fondų valdytojų atlygio nustatymo taisykles bei sankcijas už įstatymo pažeidimus.

Seimas nenusiteikęs taisyti Darbo kodekso (110)

Seimas trečiadienį nepriims pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimų jis imsis jau po rinkimų.

Išgirdo gyventojų skundus dėl apgaulingų nuolaidų (187)

Pirkėjai neretai piktinasi, kad akcijomis ir nuolaidomis juos viliojantys didieji prekybos centrai kartais gudriai žongliruoja kainomis ar tiesiog įžūliai mulkina. Kaip tokį prekybininkų elgesį vertina vartotojų teisių gynėjai?