Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos socialinį modelį kūrę Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų bei Socialinių tyrimu centro mokslininkai aprėpė keturias socialinės politikos kryptis: socialinio draudimo sistemą, darbo santykius, užimtumo didinimo sistemą bei kovą su skurdu.

Nustačius šiose srityse esančius trūkumus, buvo pasiūlyti sprendimo būdai, remiantis kuriais ir atsižvelgiant į modelio tikslus, buvo parengti šeši įstatymų projektai. Darbo kodekso projektas turėtų spręsti problemas darbo santykiuose. Pensijų, Ligos ir motinystės, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei Nedarbo socialinių draudimų įstatymų projektai skirti trūkumams socialinio draudimo sistemoje pašalinti. Užimtumo įstatymo projektu siekiama išspręsti nedarbo problemas. Kovai su skurdu teisės aktų projektų SADM neužsakė.

Tomas Davulis
Tomas Davulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visi šie įstatymai tarpusavyje susiję“, – LRT.lt sakė ekonomistas ir vienas iš modelio bendraautorių Romas Lazutka. Jam paantrino ir šio projekto vadovas darbo teisės ekspertas Tomas Davulis: „Būtent toks buvo mūsų tikslas – sujungti visas šias sritis“.

Abu pašnekovai sutiko, kad, priėmus tik dalį įstatymų projektų, gali kilti problemų ar disbalansų. Kaip pavyzdį R. Lazutka pateikė tai, kad Darbo kodekse siūloma sumažinti išeitines išmokas, o Nedarbo socialinio draudimo įstatyme – ilgiau mokėti nedarbo pašalpą. „Jei būtų priimtas tik pirmas, būtų negerai, nes darbą praradęs žmogus susidurtų su problemomis“, – paaiškino ekonomistas.

Pasak T. Davulio, teoriškai visą modelį būtų galima išskirti į dalis, tačiau jis to daryti nepatartų. „Viskas priklauso nuo politikų apsisprendimo. Manau, kad geriausias rezultatas būtų pasiektas, jei viską padaryti pavyktų sykiu ir netrypčiojant vietoje“, – sakė jis.

R. Lazutka pridūrė, kad anksčiau jų rengtam socialiniam modeliui trūko dėmesio, o dabar visi pagaliau suprato, kad tai rimta: „Dabar galėsime jį aptarti su visomis šalimis, tiek Trišalėje taryboje, tiek „Sodros“ taryboje ir kitur“.

Profsąjungos šokiruotos: darbuotojai verčiami įrankiais

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Audrius Solominas

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad naujuoju Darbo kodeksu siekiama darbuotoją paversti įrankiu. „Taip pat pridėta nesąmoningų aprašymų, kurių niekam gyvenime niekada nereikės“, – sakė ji.

Darbuotojų atstovę neramina ir siūlomos naujos įdarbinimo formos, susitarimai dėl nekonkuravimo. „Dar reiks metų apmokymų, kol išmoksime naudotis tuo nauju Darbo kodeksu, kai senas nėra blogas, visi viską žino“, – piktinosi pašnekovė.

Pasak jos, profsąjungos yra „šoko būsenoje“, ypač po premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimų, kad įstatymo projektą reikia svarstyti kuo greičiau.

K. Krupavičienė taip pat pažymėjo, kad tarp siūlymų nėra ir žadėto profesinių sąjungų sustiprinimo: „To nėra, netgi parašyta, kad bus ribojamas narių skaičius“, – sakė ji.

„Pradėjau abejoti, ar pakeitimai ir darbdaviams bus naudingi, nes tokiomis sąlygomis dirbantys žmonės nebus atsakingi, dings lojalumas“, – apibendrino „Solidarumo“ pirmininkė.

Trišalei tarybai šiuo metu vadovaujanti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė pažymėjo, kad visas socialinis modelis yra naudingesnis darbdaviams.

„Piliečiams naudos mažai: mažinamos išeitinės išmokos, žmonės nebebus priimami į darbą, nes bus neribojamas darbo laikas, ir už viršvalandžius niekas nemokės, dėl to ir šeimos su darbu suderinti nepavyks, atostogų grafikai keičiasi, darbo apmokymai vyks kitaip, tampa nebeaiški priemokų ir premijų ateitis“, – išdėstė pašnekovė.

Jos teigimu, iš profsąjungų stiprinimo irgi nebus naudos: „Net ir drąsūs žmonės savyje neberanda drąsos kovoti, nes juos meta iš darbo“.

G. Gruzdienė sakė, kad bus labai sunku rasti kompromisą ir vyks ilgos derybos, be to, negalima Lietuvoje įgyvendinti tokių pokyčių pagal kitų šalių praktiką. „JAV yra visai kita sistema, žmogus gali darbą rasti greitai, o pas mus taip nėra“, – sakė profsąjungos vadovė.

Naudingiausia – Lietuvai?

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, paklausta, kam naujasis Darbo kodeksas naudingesnis, atsakė: „Lietuvai“. Esą senasis įstatymas yra moraliai pasenęs, skirtas darbui gamyklose, o šiandien darbo santykiai yra gerokai pakitę. Ji teigiamai vertina siūlomus pakeitimus ir tai, kad jie suteikia daugiau laisvės bei mobilumo verslui.

„Aišku, atsiranda šaukiančių, kad bandoma pakenkti jų gerovei, bet reikia suprasti, kad įstatymai skirti visų pirma tiems, kurie jų laikosi, – pastebėjo R. Skyrienė. – Solidžios įmonės privalo jų laikytis.“

Pasak darbdavių atstovės, profesinių sąjungų tikslas visada buvo nekeisti požiūrio į darbo santykius: „Jau 10 metų nebuvo jokio liberalizavimo, visą laiką tik griežtinama. Tačiau tai atsisuka prieš patį darbuotoją. Jis negali keturias dienas padirbėti ilgiau, o penktadienį pasiimti laisvą. Be to, kuo daugiau bus reikalaujama iš darbdavio, tuo mažiau jis galės didinti atlyginimus“.

Teigiamai naują Darbo kodeksą įvertino ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. „Negalėčiau jo padėti ant svarstyklių ir nuspręsti, kam jis naudingesnis, bet tai geras dalykas“, – sakė jis.

Tačiau D. Arlauskas netiki, kad Trišalėje taryboje pavyks susitarti, esą vieni sakys, kad projektas naudingesnis darbdaviams, o kiti – darbuotojams. „Turi nuspręsti politikai, mes galime tik suformuluoti savo nuomones, bet atsakomybė teks jiems“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Naujame Darbo kodekse jam patinka tai, kad sutrumpinamas įspėjimo dėl atleidimo laikas, sumažintos išeitinės išmokos. „Kai darbuotojui pasakai, kad po kelių mėnesių jis bus atleistas, tai tuo laikotarpiu iš jo didelės naudos nėra. Kenčia ne tik darbdavys, bet visa komanda“, – sakė D. Arlauskas.

Nerealiais pašnekovas pavadino siūlymus steigti nacionalines ir šakines profesines sąjungas. Anot jo, taip bandoma užsitikrinti sau platformą ir atverti geresnes galimybes įsitvirtinti, sudaryti kliūtis problemų sprendimui ateityje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (1)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

„Orakulas“ prijungiamas prie „Olympic Casino Group Baltija" (2)

Didžiausio Baltijos šalyse azartinių lošimų organizatoriaus „Olympic Entertainment Group“...

„PricewaterhouseCoopers“ už klaidingą auditą Britanijoje gavo rekordinę baudą

Britanijos finansinio atskaitingumo taryba (FRC) skyrė didžiausią kada nors finansų rinkos...

Finansų viceministre paskirta M. Tuskienė (2)

Darbą finansų ministro Viliaus Šapokos komandoje pradeda viceministrė Miglė Tuskienė ,...

Pirmo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota (11)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir...

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (16)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (586)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (17)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (28)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (117)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (52)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (13)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...