Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, rugpjūčio 15 d. apsilankęs Gardino apskrityje.
„Reikia judėti, išnaudoti dabartinį momentą ir uždirbti pinigų, - cituojamas Baltarusijos vadovas apie didesnes eksporto galimybes į Rusiją Baltarusijos prezidentūros tinklalapyje. - Tačiau nenuskurdinkite savo rinkos, kad gyventojai gautų tiek produkcijos, kiek reikia.“
Kalbėdamas apie Rusijos sprendimą neįsileisti produkcijos iš Europos Sąjungos, A. Lukašenka taip pat pareiškė savo nuomonę.
Advokatų kontoros „Sorainen“ Baltarusijos biuro partneris, advokatas Maksimas Sologubas per susitikimą su Lietuvos verslininkais komentavo kaimyninėje šalyje esančius reglamentus, numatančius, kada produkcija yra perdirbama pakankamai, kad taptų baltarusiška.
Buvo lietuviška, tapo baltarusiška
Advokatas paaiškina, kad yra trys esminiai būdai paversti prekes ar žaliavas iš užsienio baltarusiškomis.
„Pirmasis reikalavimas yra tas, kad produkcija būtų tiek perdirbama, kad pasikeistų keturi muitinėje naudojamo kodo skaitmenys. Pavyzdžiui, arbata yra sveriama ir supakuota, tačiau kodai - pakankamai skirtingi. Jei sveriama arbata yra perdirbama taip, kad ji taptų arbata pakeliuose, tai jau būtų pakankamas perdirbimas. Kitas pavyzdys – obuoliai. Juos atvežus į Baltarusiją kodas bus vienoks, tačiau jei juos perdirbti į tyrę ir stiklainiuose siųsti į Rusiją, jau būtų kita, baltarusiška produkcija, kuriai sankcijos negalioja“, - paaiškina specialistas.
Antrasis reikalavimas, svarbu, kad pasikeistų ne bet kurie muitinės kodo skaičiai, o tik pirmieji keturi, ir perdirbimas būtų iš tiesų įvykęs, o ne menamas.
„Svarbu, ir kokia yra importuojamos žaliavos dalis galutinėje kainoje: indėlis į kainą Baltarusijoje turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. galutinės kainos“, - sako M. Sologubas.
Tai reiškia, kad užsienio žaliavos ar produkcijos vertė galutinėje kainoje turi būti mažesnė nei 50 proc.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad yra nustatyta, kas yra nepakankamas perdirbimas. Tai – prekių ar žaliavų valymas, lyginimas, fasavimas, išpilstymas, surinkimas, gyvūnų skerdimas ir kitos veiklos.
Pasak jo, kai produkcija jau tampa baltarusiška, „niekas neateis ir nepasakys: o pas jus valytoja purvinomis šlepetėmis, todėl prekė – nebaltarusiška“. Tad verslui turėtų pakakti šių žingsnių, norint gaminti, perdirbti kaimyninėje šalyje, o vėliau – ir eksportuoti.
Lietuviai domisi Baltarusija: ką traukia labiausiai
„Žinoma, verslas, kuriam yra uždaromos vienos rinkos, ieško kitų kelių. Jeigu yra galimybių dalį gamybos vykdyti čia, dalį – Baltarusijoje, kodėl ne? Galimas išėjimas į kitas rinkas. Kalbant konkrečiai apie verslo susidomėjimą Baltarusijos rinka Rusijos sankcijų kontekste, tai – maisto pramonė, tačiau šia rinka domisi ir kiti sektoriai“, - sakė jis.
Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas komentuoja, kad mūsų šalies verslas ir be Rusijos sankcijų domėjosi galimybėmis Baltarusijoje.
„Jas paskelbus kilo papildomas susidomėjimas šia rinka iš verslo, patekusio po atsakomosiomis sankcijomis, tačiau šis susidomėjimas nebūtinai yra investicinis, - teigė V. Verbickas. - Galima kalbėti apie uždraustų produktų žaliavų pardavimą, pavyzdžiui, pieno, mėsos, vaisių bei daržovių, dar viena galimybė – lietuviškoms įmonėms gaminti produktus su baltarusiškais prekių ženklais, taip pat investuoti Baltarusijoje įkuriant gamybą.“
Jis vardija, kad yra ir daugiau galimybių, pavyzdžiui, padirbėti su prekių ženklų rinkodara, siekiant lietuviškomis pakeisti baltarusiškas prekes, kurios vežamos į Rusiją.
„Lietuviškas produktas patenka į brangesnių produktų kategoriją dėl muitų lygio, bet Baltarusijoje mėgstamas lietuviškas skonis. Žinoma, sąlyginis pelningumas, kurį gamintojai turėjo Rusijos rinkoje bus mažesnis už pelningumą Baltarusijoje“, - paaiškino jis.
Kaip eiti į Baltarusiją saugiausia
Paklaustas, koks verslo modelis dirbant su Baltarusija yra patraukliausias Lietuvos verslininkams, V. Verbickas dėstė, kad mūsų šalies verslininkai išbandė ne vieną galimybę.
„Idealus saugus kelias neegzistuoja, ypač, kai kalbame apie prekybą per sieną tarp ūkio subjektų, esančių skirtingose ekonominio reguliavimo zonose. Europos Sąjunga ir Muitų sąjunga teoriškai yra muitų sąjungos su laisvėmis, bet realiai viena kitai yra dvi sąjungos su savo sienomis ir skirtingomis krytimis. Todėl universalaus recepto, kaip sėkmingai dirbti Baltarusijoje, nėra“, - sakė jis.
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje veikianti įmonė turi įsipareigojimų tarptautiniams bankams ir priima sprendimą investuoti į Baltarusiją, ji gali nubloginti savo pozicijas derantis dėl paskolų ar pritraukiant investuotojų.
„Dažnesnis atvejis, kai į Baltarusijos rinką eina didelių įmonių akcininkai, joje investuodami kaip fiziniai asmenys“, - atkreipė dėmesį jis.
Per susitikimą su Lietuvos verslininkais mūsų šalies investuotojai tarpusavyje pasidalijo ne vienu patarimu, kaip efektyviau dirbti kaimyninės šalies rinkoje. Pavyzdžiui, siūloma prieš imantis projekto pradėti bendradarbiauti su diplomatine atstovybe, konsultantais, verslo struktūromis, susirasti patikimą partnerį.
Ne mažiau svarbu pasiskaičiuoti, kokios galimos rizikos ir ar liktų pelno joms išsipildžius, suplanuoti ne tik įėjimo į rinką, bet ir pasitraukimo iš jos scenarijus.
Baltarusijoje darbo patirties turintys verslininkai siūlo įsigilinti į šioje šalyje taikomas taisykles ir jų laikytis, pavyzdžiui, iš anksto numatyti, kokia bus įmonės socialinė atsakomybė remiant vietos mokyklas, darželius, miesto šventes ar kolūkius.
Dar vienas nuskambėjęs patarimas – kuo daugiau būti Baltarusijos rinkoje su savo produkcija, taip pat būti pasiekiamam įvairių institucijų ar partnerių. Jei verslininkas neturi galimybės pats atvykti į Baltarusiją, tuomet siūloma ten turėti patikimą ir kompetentingą atstovą.
M. Sologubas atkreipė dėmesį ir į tai, kad užsienio investuotojai mato mažiau rizikos sukurdami bendras įmones su Baltarusijos verslu, nei įgydami valstybes įmones, nors yra ir sėkmingų pavyzdžių, kai su valstybės įmonėmis yra kuriamos bendros įmonės. Kitas būdas dirbti Baltarusijoje - bendradarbiavimas pagal sudarytą kontraktą.
Pirmąsias sankcijas ES Rusijai paskelbė liepos pabaigoje, tačiau Rusija neužtruko atsakyti tuo pačiu – jau rugpjūtį ji paskelbė atsakomųjų sankcijų paketą. Pagrindinės ES taikomos sankcijos yra orientuotos į apribojimus naudotis finansiniais ištekliais ir priemonėmis, Rusija riboja prekybą su ES.
