Tačiau paklausta, ar skambins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, D. Grybauskaitė netiesiogiai pasakė „ne“.
„Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“, - trečiadienį po verslo forumo Nacionalinėje dailės galerijoje sakė prezidentė.
Pasak prezidentės, maisto produktų importo apribojimai ir kitokios blokados Lietuvai nėra naujiena. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu dėl to kenčia ir Rytų partnerystės šalys, kurios būsimame viršūnių susitikime Vilniuje tikisi pasirašysi Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su Europos Sąjunga.
Rytų partnerystėje dalyvauja Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija. Armėnija jau paskelbė pasirašysianti susitarimą dėl Rusijos kuriamos Muitų sąjungos ir prisidės prie Eurazijos ekonominės sąjungos formavimo, todėl nebegalės pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.
Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios slaptos užkulisinės kovos tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
„Tokios blokados nėra naujiena, jų jau turėjome kelias: tiek pieno, tiek energetinių blokadų. Ir ne mes vieni tai išgyvenome. Tokie santykiai su mūsų kaimynais kartais būna taikomi ir kitoms šalims. Šiuo metu tai taikoma ir Rytų partnerystės šalims, tokioms kaip Ukraina ir kitos“, - teigė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės nuomone, darbas siekiant įtikinti Rusiją atsisakyti importo ribojimo turi būti paskirstomas įvairiais lygmenimis: pirma, tuo turi užsiimti verslo asociacijos, antra – prezidentė ir Vyriausybė.
„Taip pat patys verslininkai turi įvertinti rizikas, kai eina į nepatikimas rinkas. Vyriausybė ir prezidentė gali tik labai aukštame tarptautiniame lygmenyje mėginti atkreipti dėmesį ir apginti. Bet didžioji dalis rizikos vis tik atitenka privačiam verslui, kuris rizikuoja eidamas į tokias rinkas“, - perspėjo šalies vadovė.
„Aš galiu daryti tai, kur galiu duoti didžiausią rezulatą. Aš dirbu su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, mes vakar turėjome labai gerą palaikymą Europos Parlamente. Taip pat dirbu su Europos Komisija ir prezidentu Jose Manueliu Barroso tam, kad jie gavę iš Lietuvos vyriausybės pakankamai informacijos apie taikomas sankcijas kreiptųsi į Pasaulio prekybos organizaciją“, - aiškino prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, Vyriausybė turi mėginti bendrauti ir bendradarbiauti su visų lygmenų Rusijos struktūromis,kalbėtis su „politine Rusijos hierarchija“, o žemės ūkio ministras ir Veterinarijos tarnyba turi pateikti Rusijai jos teisingai ar neteisingai reikalaujamą informaciją.
DELFI primena, kad D. Grybauskaitė 2010 metais Suomijoje buvo susitikusi su dabartiniu Rusijos prezidentu, tuometiniu premjeru Vladimiru Putinu. Tuomet dvišalis susitikimas vyko V. Putino prašymu, jis truko apie 40 minučių.
Susitikime aptartas ekonominis bendradarbiavimas, dujų kainos klausimai, sienų demarkacija, Vištyčio ežero nuomos galimybė. V. Putinas tuomet dar pasiūlė Lietuvai prisijungti prie Kaliningrado atominės elektrinės projekto, bet D. Grybauskaitė siūlymą atmetė.
