Išskirtinio talento, ugningo temperamento menininkas buvo nepatogus, gąsdino Sovietų sąjungos valdžią. Apšmeižtas, apkaltintas nebūtais dalykais S.Paradžanovas buvo kelis kartus kalinamas, etapais siunčiamas per lagerius. „Man uždraudė kurti filmus, – aš pradėjau daryti koliažus. Koliažas – tai supresuotas filmas,“ – sakė S.Paradžanovas. „Jei ne kalėjimas, vargu ar S.Paradžanovas būtų ėmęsis koliažų, – įsitikinęs armėnų kilmės ukrainiečių kino režisierius Romanas Balajanas, – Ukrainos valdžia, įkišusi S.Paradžanovą į kalėjimą, paskelbė visam pasauliui, kad Sergejus genialus. Gal iki lagerių kai kas tuo ir abejojo. Sovietinė Ukraina norėjo palaidoti Paradžanovą, o iš tikrųjų padarė Sergejų nemirtingą. Jie jį pasodino, o jis ir lageriuose kūrė, padovanojo – jiems, sau, mums visiems – įspūdingą koliažų grožybę“.
Ekspozicijoje – 40 unikalių S.Paradžanovo koliažų, asambliažų, įspūdingos kalėjime sukurtos lėlės. S.Paradžanovo gyvenimą ir kūrybą giliau pažinti padeda fotografijos, jo rašyta biografija, laiškai iš lagerių, ir kalbos, pasakytos Minske 1971 m. gruodžio 1-ąją per susitikimą su Baltarusijos kūrybiniu jaunimu ir jaunaisiais mokslininkais, įrašo kopija (tas pasisakymas buvo tikroji įkalinimo priežastis). Viena salė skirta garsiausiam S.Paradžanovo filmui „Granato spalva“ (Sajat Nova); kita – nuolat rodomiems filmams apie S.Paradžanovą, dar kita – atkuria S.Paradžanovo namų dvasią.
Yra ir S.Paradžanovo sąsajų su Lietuva. Tai – Stasio Krasausko S.Paradžanovui dedikuotas paveikslas, informacija apie neviešintą menininko apsilankymą Vilniuje ir jo siūlymą Lietuvos kino studijoje kurti filmą H.K.Anderseno pasakų motyvais „Stebukladarys iš Odensės“. O vieno lietuvių režisieriaus filmo vertinimas, nuskambėjęs per tą nelemtą pasisakymą Minske 1971-aisiais, yra KGB darytame įraše...
Paroda veiks iki lapkričio 30 d. Renginio metu vyks „S.Paradžanovo filmų trečiadieniai“ per kuriuos bus pristayti jo garsieji vaidybiniai filmai ir Lietuvoje nerodytos dokumentinės juostos „Akop Ovnatanian“ ir „Arabeskos Pirosmanio tema“. Spalio 23–25 d. parodoje viešės garsus Gruzijos fotomenininkas, S.Paradžanovo bičiulis Jurijus Mečitovas, – jis ketina parengti paskaitas „S.Paradžanovo estetikos ištakos (Tbilisio fenomenas – multikultūrinės visuomenės gyvenimas ir raiška; šeima, kurioje formavosi būsimo menininko charakteris ir asmenybė)“; „Trys trijų tautų išskirtiniai kino šedevrai: „Užmirštų protėvių šešėliai“ (Ukraina), „Granato spalva“ (Sajat Nova) (Armėnija), „Legenda apie Suramo tvirtovę“ (Gruzija)“; „Menininkas šiuolaikiniame pasaulyje. S.Paradžanovo kūryba“. Lapkričio 5, 6 d. planuojami renginiai su filmo „Užmirštų protėvių šešėliai“ aktore Larisa Kadočnikova (Ukraina). Atsisveikinant su paroda numatyti keli susitikimai su S.Paradžanovo muziejaus direktoriumi Zavenu Sargsyanu.
Projekto globėjai – Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Armėnijos kultūros ministrė Hasmik Poghosyan.
