Marsas

Pirmadienį ir antradienį neskubėkite. Tiek keliuose – Marsas bus griaunamajame laipsnyje, tiek ir savo sprendimuose. Trečiadienį Į situacijas žvelkite objektyviai, realistiškai vertinkite žodžius, gaunamus pažadus. Ketvirtadienį ir penktadienį kai kurie pagaliau galite sulaukti savo pastangų rezulta...

Kai žmonės keliaus į Marsą, jiems reikės įvairios infrastruktūros planetos paviršiuje. Panašu, kad efektyviausias būdas tą infrastruktūrą sukurti yra nusiųsti į Marsą autonomines sistemas, galinčias statyti gyvenamuosius modulius, paruošti dirvą augmenijai ir taip toliau.

Jupiterio palydovas Europa dabar yra vienas pagrindinių taškų, kur mokslininkai tikisi rasti gyvybės. Taip DELFI pasakoja NASA ir Kalifornijos technologijų instituto profesorius Charlesas Elachi. „Žinoma, kad ten, kur yra vandens ir organinių medžiagų, atsiranda gyvybė kaip ją suprantame. Būtent tai...

Marso atmosfera labai skiriasi nuo žemiškosios – jos tankis ir slėgis daug mažesni, o susideda ji beveik vien iš anglies dvideginio. Taip pat joje vyksta ir reiškiniai, kurių Žemėje nesutinkame.

Žmonijos skrydžiai į kosmosą – kaip paukščių jauniklių bandymai skrieti savais sparnais. Ne visi sėkmingi, ne visi grįžta lizdan. Ir kuo toliau, tuo priežasčių nuogąstavimui daugiau.

Įrodymų, kad Marse yra mikrobų – arba jų fosilijų, paieška įgauna pagreitį, ši užduotis net įtraukta į būsimų misijų į Marsą tikslus. O pasak vieno mokslininko, gali būti, kad mums jau pavyko Marse rasti gyvybę – tačiau tai ne mažyčiai mikrobai, o didžiuliai vabalai.

Nuo to momento, kai žmogaus koja žengė Mėnulio paviršumi, visų akys nukrypo į Marsą. Štai viskas, ką jums reikia žinoti apie atstumą iki raudonosios planetos ir kodėl jos dar nepasiekėme, rašo „The Independent“.

Žmonija per dešimtmečius išleido milijardus dolerių, kad atsakytų į vieną paprastą klausimą: ar Marse egzistuoja gyvybė.

Nuostabu regėti, kaip vystosi kosmoso technologijos ir kviečia į keliones. Bet gal vertėtų prieš kelionę prisėsti, siūlo Samantha Rolfe iš Hartfordšyro universiteto.

Šių metų balandį pavasaris prasidėjo ne tik Žemėje, bet ir Marso šiaurės pusrutulyje. Gegužės mėnesį darytose nuotraukose pastebėtas senokai prognozuotas reiškinys, susijęs su šylančiu paviršiumi – smėlio sprogimai.

Savaitgalį įvyko lauktasis „SpaceX“ renginys: Elonas Muskas Pietų Teksase, netoli Boca Chica gyvenvietės esančioje „SpaceX“ bazėje, pristatė kosminį laivą.

Venera daugeliu savo charakteristikų primena Žemę, net vadinama jos seserimi. Tačiau tyrėjai tebesistengia suprasti, kodėl antroji nuo Saulės planeta neturi palydovų. Net mes galima pasigirti vienu. Kas nutiko senovėje, ir ar egzistavo kada nors Veneros palydovas?

Marso paviršiuje kadaise buvo daug vandens – upės, ežerai ir jūros. Tačiau vis dar nežinome, ar jie buvo ilgalaikis, ar trumpalaikis reiškinys. Pavyzdžiui, Marsas galėjo būti ledinė planeta, kurioje skystas vanduo atsirasdavo tik retų atlydžių metu; iš kitos pusės, planetos klimatas galėjo būti pana...

„Zodiac“ rankinio laikrodžio „Astrographic“ „mįslingas ciferblatas“ atrodo žavingai neįprastas. Dizaino požiūriu jis išsiskiria net iš tų ekstravagantiškų modelių, kurie paplito septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Ir tai šį tą pasako, jei pažvelgsime į statinės ir NSO formos, gradientinius i...

Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.

Į darbų viesulą įsukusi savaitė, gali atnešti daug permainų. Jos pradžioje, Mėnuliui viešint Vėžio ženkle, stiprės, gilės jausmai, norėsis, kaip minkšta pūkuota skara, meile, švelnumu apgaubti mažuosius. Ketvirtadienį iš Liūto į Mergelės ženklą kuriame jau vieši Saulė, Marsas bei Venera, pereis Merk...

NASA ir JAV Energetikos departamentas drauge dirba prie „Kilopower“ projekto. Siekiama pagaminti branduolinį reaktorių, kuris padėtų ateitiems kosmoso tyrinėjimams. Teigiama, kad „toks reaktorius jau gana greitai gali būti paruoštas ir į Marsą ar kitą tolimą objektą nusiųstas dar 2022-aisiais“.

Kosmosas nėra svetinga aplinka žmonėms. Astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje, patiria įvairų stresą – atrofuojasi jų kaulai ir raumenys, prastėja regėjimas. Taip pat problemų kyla ir smegenims: jas daugiausiai pažeidžia kosminių spindulių poveikis. Šios labai energingos dalelės, ne...

Mokslininkai teigia, kad aptikta naujoji planeta kartu su kitomis yra „tikras Disneilendas“ tyrinėtojams, ieškantiems nežemiškų pasaulių.

Ar įmanoma Marsą paversti žemiškai gyvybei tinkama planeta? Viena iš svarbiausių tokio projekto užduočių būtų sušildyti planetą keliasdešimčia laipsnių. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad tą būtų galima padaryti ištirpdant Marso ledo kepures, kuriose yra daug anglies dvideginio, bet pernai apskaičiuota, ...