Entomologas Williamas Romoseris iš Ohajo universiteto ne vienus metus praleido tyrinėdamas viešai paskelbtas nuotraukas, kurias užfiksavo marsaeigiai. Pasak mokslininko, daugumoje jų tarp akmenų matyti dariniai, kurie be galo primena vabalus – ir gyvus, ir jų fosilijas. Jam netgi pavyko pamatyti kelis „gyvius“, primenančius gyvates. Šie įrodymai, pasak jo, yra svarus pagrindas tolesniems tyrimams. Įrodymus jis pristatė per kasmetinį Amerikos entomologų draugijos susitikimą Sent Luise. Kol kas jo surinktų duomenų dar neįvertino kiti mokslininkai.
„Marse buvo ir vis dar tebėra gyvybė, – teigia W. Romoseris. – Šioje planetoje akivaizdžiai pastebima Žemės vabzdžius primenančių gyvių įvairovė, ir jie evoliuciškai gerokai pažengę, pavyzdžiui, pastebimi sparnai, sparno lankstymas, judrus slydimas/skrydis ir įvairios struktūros kojų elementai.“
„Marsaeigių – ypač „Curiosity“ (kuris šiuo metu yra vienintelis veikiantis marsaeigis po to, kai „Opportunity“ pernai sugadino didžiulė smėlio audra) užfiksuotos nuotraukos yra paskelbtos viešai, jose užfiksuotos Marso paviršiaus detalės. Nuotraukas gali tyrinėti geologai, kad pamėgintų perprasti planetos geologinės raidos istoriją.“
Būtent šiose nuotraukose W. Romoseris ir pastebėjo vabzdžius. Vabzdžius jis įžvelgė daugumoje nuotraukų – jų šarvus, kojas, sparnus, antenas ir kūnų fragmentus, kurie išsiskiria regolite (planetos paviršiniame puriame sluoksnyje).
Mokslininkas nuodugniai ištyrė kiekvieną nuotrauką ir atrinko tas, kuriose užfiksuotos formos, panašiausios į vabzdžius. Jis vadovavosi tokiais kriterijais: formos išsiskiria aplink esnčių akmenų fone, yra aiškios ir ir simetrišos, segmentuotos, primena griaučių liekanas arba tai daugiau nei vienos formos grupės. Jis taip pat atrinko nuotraukas, kuriose įžvelgė tam tikras pozas, judesį ar skrydį, sąveiką su kitomis formomis ir blizgančias akis – tai, jo manymu, įrodymas, kad vabzdys ar gyvatė yra gyvi.
„Kai tik buvo identifikuotas ir aprašytas ryškus šios formos atvaizdas, jis pasitarnavo kaip prototipas, palengvinantis kitų, ne tokių aiškių, bet neabejotinai tikrų formų atpažinimą“, – sako W. Romoseris.
Vis dėlto egzistuoja ir kita tikimbė: kad tai, ką W. Romoseris mato kaip vabzdžius, iš tiesų tėra akmenys. Tyrinėjantieji Marso nuotraukas neretai patiria reiškinį, vadinamą pareidolija – kai žiūrėdamas į kažką matai visai kitą dalyką. Žmogaus protui būdinga ieškoti prasmės beprasmiuose vazduose ar duomenyse, ir įžvelgti tai, ko nėra.
Pavyzdžiui, elektros šakutės lizdą matyti kaip žmogaus veidą arba veidą įžvelgti peizaže (žmonės dažniausiai įžvelgia veidus – veido suvokimas žmonėms, socialiniams gyvūnams,yra labai svarbus).
Veidą mes sugebėjome įžvelgti net Marse – prisiminkime garsiąją, 1976 m. užfiksuotą Marso Sidonijos regiono paviršiaus nuotrauką. Taip pat buvo pastebėtas Marso sniego žmogus, Marso patranka, Marso šaukštas, Marso kovotoja ir Marso „asirų dievas“. Paaiškėjo, kad visa tai tebuvo paprastos Marso uolos ir akmenys.
Misijas į Marsą mes siunčiame nuo septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio – jame sėkmingai nusileido keturi marsaeigiai ir penki robotizuoti erdvėlaiviai, tačiau šios planetos paviršiuje nė karto nebuvo pastebėti jokie vabzdžiai, bent jau joks mokslininkas nėra šito patvirtinęs.
W. Romoseris entomologijos profesoriumi tapo prieš 45 metus, ir nuo to laiko nuodugniai tyrinėjo vabzdžius, todėl vabzdžių pasaulis jam ko gero artimesnis nei daugumai paprastų žmonių. Dėl to, tikėtina, tyrinėdamas Marso paviršiaus nuotraukas jis patyrė pareidoliją – optinę apgaulę.
Laimei, mums neteks ilgai laukti – greitai galėsime įsitikinti, ar profesorius yra teisus, ar klysta. Kitais metais į Marsą bus bus išsiųsta „Mars 2020“ misija, aprūpinta daug modernesne įranga nei „Curiosity“. Planuojama, kad Marsą ji pasieks 2021 m. pradžioje. Vienas iš šio marsaeigio tikslų bus gyvybės Marse paieška. Jei Marse išties gyvena vabzdžiai, tikėtina, kad „Mars 2020“ juos pastebės.
O W. Romoseris pataria įdėmiau apžiūrėti jo atrinktas nuotraukas.
„Nors kiekviena nuotrauka atskirai nieko neįrodo, aš manau, kad jų visuma ir mano įžvalgos yra vertos dėmesio, – rašo profesorius savo tyrimo aprašyme. – Manau, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, kad išvadas galima būtų patvirtinti. Akivaizdu, kad Marso paviršiaus nuotraukas reikėtų ištyrinėti nuodugniau.“
W. Romoseris savo tyrimą pristatė per „Entomology 2019“ susitikimą.
