Priešmenstruacinis sindromas, visiems žinomas kaip PMS, liaudies folklore nenusileidžia blondinių personažui. Moteris nervinga, pikta kaip širšė, neadekvačiai reaguoja į kritiką arba paplūsta ašaromis dėl menkiausios smulkmenos? Jai PMS! Moterų dalia šiuo atžvilgiu iš tiesų nėra lengva. Pasak specialistų, dėl menstruacinio ciklo metu vykstančių hormonų pokyčių moteris normaliai jaučiasi vos vieną savaitę per mėnesį. Taigi kas vyksta moters organizme ir galvoje PMS metu?
PMS moterų nekamuoja vos vieną savaitę per mėnesį?
Moterys, kenčiančios nuo PMS, normaliai jaučiasi vos vieną savaitę per mėnesį, t. y. antrąją mėnesinių ciklo savaitę. Labiausiai PMS paliečia 20-30 metų ir vyresnes nei 40 metų amžiaus moteris.
„Daugelio moterų savijauta prieš mėnesines pablogėja: padidėja kūno svoris, krūtys pasidaro jautrios, apninka bloga nuotaika ir susierzinimas, tačiau šiam sindromui būdinga ir gerokai daugiau savijautos būsenų. Tai fiziniai negalavimai (tinimas, galvos skausmas, bėrimas spuogais) ir emociniai simptomai (nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas, irzlumas, kt.). Šie negalavimai neretai sutrikdo kasdienį moters gyvenimo ritmą. Kiekvienai moteriai šie simptomai gali būti skirtingi ir reikštis labai individualiai“, - pasakojo medikė.
Tikslios šio sindromo atsiradimo priežastys nėra nustatytos. Pašnekovės teigimu, moters organizme kiekvieną mėnesį vyksta reguliarūs hormonų svyravimai. Kiaušidėse gaminami lytiniai hormonai veikia įvairius organus ir centrinę nervų sistemą, kuri savo ruožtu reguliuoja kiaušidžių hormonų gamybą. Pirmoje ciklo fazėje labiau veikia vieni hormonai, antroje – kiti. Todėl ir pokyčiai organizme tais laikotarpiais būna skirtingi. Manoma, kad hormonas progesteronas, kurio pradeda daugėti antroje ciklo fazėje, gali veikti neuromediatoriaus serotonino apykaitą. Trūkstant serotonino gali sutrikti miegas, apetitas, atsirasti depresinė nuotaika, padidėti dirglumas, nerimas, taip pat antinksčiai pradeda daugiau gaminti vandenį organizme sulaikančio hormono aldosterono, todėl gali atsirasti pabrinkimų. Tuo tarpu dėl hormono prolaktino paburksta ir tampa skausmingos krūtys.
„Kadangi cikliniai hormonų pokyčiai vyksta visoms moterims, manoma, kad PMS simptomams daugiau įtakos turi psichologinės priežastys, stresas, padidėjęs organizmo jautrumas, kartais ir ginekologinės ligos, nesveika mityba, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, o ne tik hormonai“, - pabrėžė R. Kurtinaitienė.
Pagal statistiką, simptomus junta trys moterys iš keturių, iš jų 5 procentams jie pasireiškia stipriai. Dažniausiai liga pažeidžia jautresnes, labilesnės nervų sistemos moteris, kurioms jokių hormonų pokyčių gali ir nebūti. Taigi PMS gali reikštis ir be hormonų pokyčių.
Ką valgyti, kad PMS simptomai sumažėtų
Ką medikė patartų moterims PMS laikotarpiu? Pas ak jos, priešmenstruacinių simptomų gydymas turėtų būti kompleksiškas. Svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą (pakankamai laiko skirti miegui, miegoti naktį, o ne dieną), laikytis dietos, ypač antroje ciklo pusėje, mažinti stresą ir nervinę įtampą (čia padės mankšta, įvairios vandens procedūros, atsipalaidavimo pratimai, nauji įdomūs užsiėmimai, kursai, bendravimas, muzika, rankdarbiai, t. y. sau malonios veiklos).
„Nors tikslios priežastys, kodėl atsiranda PMS, nežinomos, manoma, kad sutrinka moteriškų hormonų – estrogeno ir progesterono pusiausvyra. Taip pat žinoma, kad progesteronas negali sėkmingai jungtis su ląstelių receptoriais, kai kraujuje yra žemas gliukozės lygis. Vadinasi, viena iš galimybių sumažinti PMS poveikį moters organizmui – koreguoti savo mitybą. Šiuo aspektu svarbu, kad maiste būtų daug angliavandenių: valgykite grūdus, sveikų grūdų duoną, ryžius ir kitus javus, džiovintus, šviežius vaisius ir daržoves, bet mažiau naudokite druskos, cukraus, alkoholio ir kofeino. Reguliariai vartojant angliavandenius progesteronas turi geresnę galimybę jungtis su ląstelių receptoriais.
Kita vertus, medikė pabrėžė, kad kalbos ir juokeliai PMS atžvilgiu, kurių pastaruoju metu ypač gausu, ne visada turi medicininį pagrindą. „Tikėtina, kad savo netikusius poelgius, nuovargį, neatidumą ar klaidas yra lengviausia „nurašyti“ šiam sindromui“, - svarstė pašnekovė.
Kodėl PMS anekdotuose nenusileidžia blondinėms?
Porų ir suaugusiųjų psichologė Karolina Bajoriūnienė pajuokavo, kad PMS tapęs tokiu pačiu stereotipu, kaip ir blondinės. Kalbant rimtai, šiuo hormoniniu sutrikimu kartais naudojasi pačios moterys.
„Pasinaudojant proga, kad yra toks paaiškinimas, tarsi po kepure paslepiamos kitos problemos. Galbūt paprastomis dienomis moteris kažko nenori ar negali, bet garsiai nepasako, tačiau jei tai PMS periodas, išsisako, išsikrauna, o po to visą kaltę suverčia PMS. Tačiau ji neįvertina, kad įvardijus priežastį, kuriai viskas suverčiama, kaip ir pačiai sau į ratus kiša pagalį. Mat tuomet ir aplinkiniai rimtai nereaguoja į jos nepasitenkinimą. Moteris tokiu būdu tarsi bando apsisaugoti: aš pasakysiu, kas man negerai, bet jei ši informacija kažkam nepatiks, pridursiu, kad tai PMS, ir viską pamiršime. Tačiau pati problema juk neišnyks ir kitą kartą gali pasikartoti netgi stipriau.
Paprastai PMS įvardijamas kaip hormoninis disbalansas, bet jo pasireiškimą vis tiek koreguoja galva, smegenys. Jeigu mes suvokiame, kad tam tikrais periodais atsiranda padidintas jautrumas, galime jį valdyti. Jei mes to nesuvokiame ir dėl savo jautrumo tik paaštriname kasdienes problemas, PMS tampa priedanga, kad būtų nesprendžiamos rimtesnės problemos“, - teigė pašnekovė.
Ar moteris gali suvaldyti šią nuotaikų kaitą, kai galbūt pasako daugiau, nei norėtų, ir ne tokiu tonu, kaip norėtų, o vėliau graužiasi? „Aišku, kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo problematikos bei aplinkybių, kuriose gyvena moteris, vis dėlto jei tu gali įvardinti problemas, kurios yra tavo gyvenime, tu žinai, kad PMS laikotarpiu jautrumas joms padidėja. Bet tai nereiškia, kad vėliau jos kažkur dingsta. Tai yra svarbiausia. Tik bėda ta, kad PMS tapus anekdotu, labai sunku ir vyrams išaiškinti, jog tai periodas, kai vyras moteriai turėtų padėti. Tačiau ir moteris turi prisipažinti, kas su ja darosi ir kuo galėtų prisidėti vyras, užuot pati kartu su juo juokavusi. Kuo apie tai daugiau juokaujama, tuo sunkiau vertinti rimtai“, - svarstė K. Bajoriūnienė.
Pasak jos, kuo silpnesni santykiai, tuo labiau juos veikia įvairūs veiksniai, taip pat ir PMS. Jei santykiai tvirti, jei vyras žmoną pažįsta ir žino, kurį ciklo laikotarpį ji dabar išgyvena, į tai atsižvelgia.
„Partneriai turi jaustis pilnaverčiai, o ne vienas kitam kaip pasityčiojimo objektas. Taigi iš esmės PMS – pervertinamas reiškinys. Kaip ir blondinių stereotipas – juk ne visos blondinės kvailos. Blondinė – ne plaukų spalva, o diagnozė, todėl ir PMS, kurio apraiškos kenkia kasdieniam gyvenimui, gali reikšti kur kas gilesnes santykių problemas“, - įsitikinusi pašnekovė.
Kaip inteligentiška moteris trumpam tampa savęs ir kitų nekenčiančia furija
JAV neuropsichiatrė Louann Brizendine, daug metų tyrinėjanti moterų smegenis, teigia, kad moters smegenys gyvena estrogenų ritmu. Savo knygoje „Moters smegenys“, kuri „Baltų lankų“ leidyklos išversta ir į lietuvių kalbą, ji pateikia šokiruojančių faktų, apie tai, kaip moterų galvoje gimsta sprendimai, kas lemia gerą arba blogą jų savijautą bei santykius su aplinkiniais.
Pasak jos, akivaizdžiausiai estrogeno kiekį kontroliuoja menstruacinis ciklas. Estrogenas veikia kaip smegenų stimuliatorius – jis sužadina džiugų jaudulį ir pirmas dvi ciklo savaites sustiprina komunikacinius gebėjimus. Per pirmą ir antrą ciklo savaitę vadinamojo Amono rago jungčių skaičius padidėja 25 proc., o tai pastebimai padidina smegenų funkcionalumą. Mąstymas tampa aiškesnis ir spartesnis, o atmintis – geresnė. Mat viena iš jautriausių estrogenui smegenų dalių – Amono ragas – kontroliuoja kalbinius gebėjimus. Tai gali būti viena iš biologinių priežasčių, paaiškinančių didesnį moterų kalbumą aukščiausio estrogeno lygio pakilimo laikotarpiu – antrą ciklo savaitę. „Dažnai juokaudama sakau, kad žodžiu laikomus egzaminus moterims reikėtų laikyti dvyliktą ciklo dieną, nes tai maksimalios verbalinės veiklos diena. Tikriausiai tas pats principas galioja žmonoms, norinčioms laimėti žodinę dvikovą su savo vyru“, - teigia L. Brizendine.
Apie 14-tą ciklo dieną iš kiaušidžių plūsteli progesterono srautas, neutralizuojantis estrogeno veikimą. Paskutines dvi ciklo savaites progesteronas iš pradžių slopina smegenų aktyvumą, o vėliau tolydžio didina irzlumą, mažina koncentraciją ir truputį lėtina mąstymo spartą. Tai gali būti viena iš pagrindinių didesnio jautrumo stresui priežasčių antroje menstruacinio ciklo pusėje.
„Per paskutines kelias menstruacinio ciklo dienas, kai progesterono antplūdis nuslūgsta, jo raminantis poveikis bemat dingsta ir smegenys išsyk tampa dirglios. Daugelis moterų tvirtina, kad dienomis prieš pat menstruacijas jos daug lengviau pravirksta, jaučiasi bejėgės, kamuojamos įtampos, agresyvios, pesimistiškai ir nedraugiškai nusiteikusios, slegiamos nevilties ir depresijos. Net kvaili ir sentimentalūs dalykai šiuo trumpu periodu gali sukelti ašaras. Tiesa, subrendusios moterys išmoksta susidoroti su šiuo poveikiu“, - pasakoja neuropsichiatrė.
Estrogeno ir progesterono lygio nuosmukis smegenyse, ištinkantis ketvirtą ciklo savaitę, kai kurioms moterims kelia didelių problemų. Hormonai dingsta staigiai ir smegenys ima desperatiškai ilgėtis jų raminančio poveikio ir tampa tokios irzlios, kad jų patiriamas diskomfortas, galima sakyti, prilygsta priepuoliui. Būtent todėl, likus kelioms dienoms iki kraujavimo pradžios, gali labai sustiprėti įtampa ir paaštrėti emocinės reakcijos.
„Nors 80 proc. moterų šie kasmėnesiniai hormonų pokyčiai veikia švelniai, apie 10 proc. jų tvirtina, kad prieš menstruacijas tampa irzlios ir emociškai lengvai pažeidžiamos. Moterys, kurių kiaušidės gamina daugiau estrogeno ir progesterono, yra atspariausios stresui, nes jų smegenyse yra daugiau serotonino (cheminės medžiagos, leidžiančios patirti atsipalaidavimą). Mažiau šios medžiagos turinčioms moterims dienos prieš menstruacijas gali tapti tikru pragaru“, - įspėja knygos autorė.
