„Tačiau kiekvienas turime būti atsargūs, pagalba paremta ilgalaikiu arbatos vartojimu. Bet moksliniai tyrimai tikrai rodo, kad žalia arbata padeda stiprinti imunitetą“, – sakė G. Trumpienė.
Naivu tikėtis, kad išgėrus vieną puodelį žalios arbatos, ji sustiprins organizmą. Tokia arbata turėtų būti geriama kasdien. Be to, skirtingos arbatos rūšys turi skirtingą poveikį, vienose antioksidantų mažiau, kitose – daugiau.
„Vis populiarėjanti mačia arbata pasižymi daugiausiai antioksidaciniu poveikiu, nes išgeriame visą lapelį, viską pasiimame su savimi. O kai geriame užpiltus lapelius, tai juose lieka apie 70–80 proc. naudingų medžiagų“, – kalbėjo LNK Žinių pašnekovė.
Lietuviai į arbatą mėgsta įsidėti ir cukraus, ir medaus ar net uogienės. Tačiau, pasak pašnekovės, visi turime tam tikrų sau mieliausių įpročių.
„Kartais įpilama ir pieno, ir cukraus, bet turint aukštos kokybės arbatą būtų gaila ūkininko darbo, subtilių skonio savybių, kad jos būtų užgožtos priedais“, – sakė G. Trumpienė.
G. Trumpienė taip pat parodė, kaip reikėtų paruošti mačią arbatą, kad ji turėtų geriausią skonį. Pasak pašnekovės, reikia turėti šaukštelį, bambukinę šluotelę ir platų puodelį.
Pirmiausia ant puodelio uždedamas sietelis, per kurį sudedami mačios milteliai ir sutrinami su šaukšteliu, kad nesusidarytų gumulėliai.
Naudojamas 70–80 laipsnių vanduo, bet, norint šiek tiek švelnesnio skonio, temperatūra gali būti žemesnė, o norint intensyvesnio skonio – aukštesnė.
„Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau cheminių komponentų išsiskiria, kurie atneša kartų skonį, bet antioksidantai pradeda irgi skleistis aukštesnėje temperatūroje, apie 60 laipsnių“, – sakė pašnekovė.
Įpylus vandens į miltelius, juos reikia išplakti su šluotele, kol pasirodys standi puta.
