„Prasideda maratonas po poliklinikas“, - nelinksmai juokavo moterims iš matymo pažįstamas vilnietis, pas gydytoją atvedęs ketverių dukrą. Pasirodo, pernai į darželį pradėjusi eiti mergaitė nuo rugsėjo iki gegužės sirgo šešis kartus.
„Kai sušilo oras jau galvojome su žmona atsikvėpsim, bet kur tau – užsikrėtė rota virusu. Tai iš paskos savo atvėmėme ir mes“, - prisiminė tėtis, vaikų ligas pavadinęs ne šiaip nemalonumu, o tikra katastrofa dirbantiems tėvams.
„Kai prisimenu praėjusią žiemą, mane net nupurto“, - nervinosi motinystę ir darbus sunkiai derinanti trijų vaikų mama. Vos susirgo jos vidurinėlis, iš paskos sukarščiavo ir antraklasė mergaitė bei auklės namuose prižiūrimas pagrandukas.
„Su trimis sergančiais vaikais joks samdytas žmogus nebūna, o seneliai – dirbantys ir negali padėti“, - sakė nedarbingumo lapelių priversta prašinėti vilnietė, į kurią dėl to „jau kreivai žiūri kolegos ir darbdaviai“.
Kokiomis ligomis paprastai serga darželinukai ir kaip juos gydyti, kad greičiau pasveiktų, DELFI klausė buvusios ilgametės vaikų darželio gydytojos, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorės Albinos Pulkauninkienės.
Lankantys darželius vaikai dažniausiai serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ir žarnyno infekcinėmis ligomis. Jas dažniausiai sukelia gripo, paragripo, adenovirusai, rota ir nora virusai. Šiomis ligomis užsikrečiama oro-lašiniu būdu, per apkrėstus bendrus žaislus ir daiktus, neplautas rankas, taip pat alimentariniu būdu. Jos dažnos ir dėl to, kad pradėjus lankyti darželį vaikas susiduria su naujais virusais.
Savoje šeimos aplinkoje vyrauja vienoki virusai, prie kurių vaikas jau yra įpratęs ir turi jiems imunitetą. Darželyje susiduria su naujais virusais, nuo kurių apsaugos neturi.
- Ar vaikui dvi savaites sirgti, dvi eiti ir vėl sirgti – normalu?
- Manyčiau, jog čia netinka žodis „normalu“. Tai yra labai individualu. Jei vaikas, kurio imuninė sistema yra silpna, kuris sirgdavo namuose, atėjęs į naują kolektyvą susiduria su naujais virusais, labai tikėtina, kad sirgs.
Vienoje konferencijoje užfiksavau pasakymą, jog pirmus metus darželį lankantis vaikas gali sirgti dešimt kartų. Tėvams tai atrodo tragedija ir nenormalu. Tačiau mažylis taip taikosi prie naujos aplinkos. Jo organizmas dar nepajėgus kovoti su naujais virusais ar bakterijomis, todėl serga ir serga.
- Kada išaugama iš ligų?
- Labai dažnai sergančių darželinukų tėvai klausdavo, gal jau ieškoti auklės, vis vaikai serga ir serga, negali eiti į daželį. Tačiau juos drąsindavau, sakydama, kad reikia išlaukti tą sunkų periodą. Paprastai taip atsitinka per dvejus metus nuo darželio lankymo pradžios. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankę vaikai savo atserga pradėję eiti į mokyklą.
Tik vaikui pradėjus čiaudėti ar sloguoti, nors jis dar ne ligonis, patarčiau kelias dienas palaikyti jį namuose su aukle ar kitu žmogumi, kad neįsisirgtų. Tuo laikotarpiu būtina su vaiku kuo ilgiau būti gryname ore, mokyti jį išpūsti nosytę, naudotis vienkartinėmis servetėlėmis, dažnai plauti rankytes. Būtina dažnai vėdinti kambarius, vaiką tinkamai maitinti ir pakankamai girdyti.
Reikėtų suprasti ir tai, kad sergamumas priklauso ir nuo vaiko psichologinės būklės. Ne visi vaikai vienodi, kai kuriems labai sunku atsiskirti nuo tėvų, o kai vaikas nelaimingas, ilgisi tėvelių, jam ir virusai lengviau prikimba. Imuninė sistema priklauso nuo daugybės faktorių: nuo vaiko nuotaikos taip pat.
- Kodėl beveik visiems nepavyksta išvengti ligų?
- Čiaudant arba kosint lašeliai su užkratu pasklinda iki dviejų metrų atstumu: nugula ant žaislų, staliukų, visoje aplinkoje. Ateina kitas vaikas, paima apčiaudėtą žaisliuką ar popieriaus lapą ir nenusiplovęs rankų čiupinėja jomis akis, deda į burnytę, o virusai būna gyvybingi apie porą valandų. Taip ir užsisuka užburtas ratas. Įprastai darželio grupėse yra po 20 ir daugiau vaikų, todėl ir tikimybė susirgti yra didesnė.
Organizmas turi savybę atskirti „svetimą“. Sutikęs tą „svetimą“ - bakteriją, virusą ar alergeną - jis pradeda gaminti antikūnus. Kai ligos sukėlėjas „pasirodo“ antrą kartą, organizmas jį jau atpažįsta ir antikūnai pradeda kovoti su sukėlėju, todėl vyresni vaikai ir serga rečiau, nes jų organizmas jau sugeba nugalėti sukėlėjus. Būtina įtikinti tėvus, kad į darželį nevestų sloguojančių, kosinčių, viduriuojančių vaikų. Gali būti, kad jų vaikas yra stiprios imuninės sistemos – pakosės, pačiaudės ir viskas jam bus gerai, bet nuo jo užsikrės kiti.
- Kada jau kreiptis į gydytoją ir imti nedarbingumo lapelį?
- Tai irgi labai individualu. Patarčiau tėvams stebėti vaiko būklę. Jeigu vaikas žvalus, žaidžia, linksmas, energingas, galima vieną kitą dieną palaukti. Tačiau jei mažylis glemba, vis nori pagulėti, pakilo temperatūra, vaikas pradėjo vemti, viduriuoti – laukti negalima.
- Kaip slaugyti ir maitinti sergantį vaiką, kad greičiau pasveiktų?
- Vaikai, kaip ir suaugę, susirgę nelabai valgūs, nori pagulėti. Tad vaiką turėtume maitinti jo amžiui įprastu maistu.
Galioja viena paprasta taisyklė – sergančiam vaikui neturėtume duoti jokių naujų produktų. Be to, jam reikia duoti valgyti tiek, kiek jis pats nori, nemaitinti per prievartą.
Sergančiam vaikui užkąsti galima pasiūlyti dažniau, parinkti lengviau virškinamų patiekalų, skystesnio maisto. Nėra labai svarbu, kad ne viską suvalgo. Tačiau skysčių kiekis būtinai turi būti pakankamas.
- Kiek ir kokių skysčių duoti?
- Vaikams iki trejų metų amžiaus skysčių kiekis turėtų siekti apie 150 mililitrų vienam kilogramui kūno masės per dieną. Vyresni darželinio amžiaus vaikai per dieną turėtų gauti apie 1,5 - 2 litrus skysčių. Karščiuojančiam vaikui reikėtų 100 – 200 mililitrų daugiau.
Sergantį vaiką geriausia girdyti šiltu, bet nekarštu gėrimu. Duoti galima tai, ką jis mėgsta, nes sergantis mažylis kartais jau nieko nebenori. Labiausiai tiktų vanduo, negazuotas mineralinis vanduo, arbata (ramunėlių, čiobrelių, aviečių), uogų gėrimas ar razinų kompotas – svarbiausia, kad vaikas gertų.
- O pienas su medumi?
- Medaus vaikams iki 3 metų amžiaus geriau neduoti, nes medus gali sukelti alergiją.
Vyresniam nei 3 metų amžiaus vaikui galima duoti nedidelį kiekį pieno su medumi. Tačiau geriau šilta arbata su medumi, nes išgėrus pieno su medumi burnoje susidaro tąsios seilės, kurias vaikui sunku nuryti, o ypač sunku atsikosėti.
- Ar tiesa, kad vienturčiai serga rečiau?
- Tokių duomenų niekur nesu radusi, tačiau iš praktikos galėčiau tai paaiškinti nebent tuo, kad vienturčiai turi mažiau kontaktų su kitais vaikais namuose. Jei iš darželio ar mokyklos pareina broliai ar seserys, jie gali atnešti naujų infekcijų.
- Kai kurie tėvai neveda vaikų į darželius nes „vis tiek sirgs“, tikėdamiesi, jog iki mokyklos jų imunitetas sustiprės ir taip bus išvengta maratonų po poliklinikas. Kokia Jūsų nuomonė?
- Tai vėl labai individualu. Jeigu vaikas augs namuose, kur lankysis daug įvairių žmonių, dažnai svečiuosis draugai, jis bus susidūręs su skirtingais virusais ir užgrūdinęs imuninę sistemą. Tačiau nėra taisyklės, kad jis nesusirgs lankydamas mokyklą.
Vaiko imuninė sistema pakankamai gerai susiformuoja iki 2-3 metų. Tokio amžiaus vaikų atsakas į antigenus jau yra stipresnis.
