Bakterija

– Internete apie „mėsą ėdančią bakteriją“ rašo ir darželyje vienam vaikui testu iš gerklės nustatė, auklėtoja sakė visiems tyrimus darytis, košmaras kažkoks.

Sušvelninus COVID eros apribojimus, Japonijoje pradėjo plisti liga, kurią sukelia reta „mėsą ėdanti bakterija“, galinti nužudyti žmones per 48 valandas.

Bene dviejų trečdalių pasaulio gyventojų skrandžiuose gyvena apie save dažnai išskirtiniais simptomais nepranešanti bakterija. Prieš daugiau nei šimtą metų mokslininkų atrasta Helicobacter Pylori ne tik kolonizuoja žmogaus skrandį, bet ir yra laikoma viena pagrindinių daugelio šio organo bei dvylika...

Įvykis, kuris, kaip žinoma, per visą gyvybės Žemėje istoriją yra įvykęs tik tris kartus, ką tik buvo užfiksuotas dar kartą. Jūrinė bakterija buvo įtraukta į dumblių šeimininko organizmą ir vystėsi kartu su juo pakankamai ilgai, kad dabar ją galima būtų laikyti organele, dumblių ląstelės mechanizmo d...

Vienas pavojingiausių patogenų žmonijos istorijoje – antibiotikams itin atspari bakterijos Acinetobacter baumannii atmaina įveikta laboratorinėmis sąlygomis panaudojus naujos kartos antibiotiką.

Profesorius Evangelos Giamarellos-Bourboulis pastaruosius 18 metų tyrinėjo naują sepsio gydymo būdą. Nuo šios medicininės būklės pasaulyje kasmet miršta maždaug 11 milijonų žmonių. Tai beveik penktadalis viso pasaulio mirčių.

Naujos rūšys paprastai atrandamos, o ne pažadinamos. Ir paprastai jos aptinkamos tokiose atokiose vietose kaip atogrąžų miškai ar Antarktidos plynaukštės. Tačiau tai negalioja vienai bakterijų rūšiai, kuri buvo aprašyta vienoje publikacijoje žurnale „Extremophiles“. Kaip pažymi straipsnio autoriai R...

Nuo 1911 m., kai britų mikologas Michaelas Cressé Potteris pastebėjo, kad alaus mielės gali gaminti elektrą, atsirado galimybė tuo pasinaudoti.

Kiek tvirta yra bakterijų ląstelės sienelė ir ar ji gali atlaikyti jūsų žingsnio jėgą? Kai užlipate ant kai kurių daiktų, pavyzdžiui, banano, jis ištyžta ir prisiploja prie žemės. Tačiau jei užlipsite ant uolos, ji išliks tvirta ir nenukentės. Taigi kas atsitinka, kai užlipame ant bakterijų? Ar jos ...

Rožyną kurortiniame Lietuvos mieste puoselėjusi moteris gėlės spygliu persirėžė blauzdą. Iš pradžių žaizdos nevertino rimtai – kam nepasitaiko? Tačiau nubrozdinimas negijo, o po kelių dienų ėmė tvinkčioti. Raumenų traukuliai netrukus apėmė visą kūną, kol galiausiai pasiglemžė gyvybę. Nuo 2001 metų L...

Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti. „Eurovaistinės“...

Nors žodis „bakterija“ dažniausiai skamba ne labai teigiamai, nereikia užmiršti ir bakterijų naudos. Tinkamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas žmogaus organizme užtikrina sveiką virškinimo veiklą ir gerą savijautą. Šiandien, kai gyvenimo tempas greitėja, ne visada valgome visavertį maistą laiku,...

Fotosintezė tiesiogine prasme pakeitė mūsų pasaulį. Augalai, vartodami saulės šviesą ir paskleisdami deguonį, visą Žemės atmosferą pavertė tokia, kurioje gyvename, ir pildo mūsų ekosistemą energija.

Tekstų rašymo platformoje telegra.ph išpublikuotas straipsnis, kuriame melagingai teigiama, kad COVID-19 neegzistuoja. Straipsnis pasiekė ir lietuvius – juo dalinamasi abejotinos reputacijos feisbuko grupėse.

Mažyčių rudų invazinių vorų rūšis, pamažu plintanti Jungtinėje Karalystėje, dėl jos padaromos žalos odai, įgijusi blogą reputaciją. Tačiau iki šiol daugelis ekspertų manė, kad šis voras taip šmeižiamas be reikalo.

Dalinkitės kol neištrynė – taip dažnai prasideda melagingos žinutės feisbuke ir šįkart tai ne išimtis. Vienas soc. tinklo vartotojas ėmė aiškinti, kad COVID-19 sukelia bakterija. „Šią sensacingą naujieną visam pasauliui italų gydytojai parengė skrodimo metu, kurį atliko „Covid-19“, – nerišliai rašom...

COVID-19 pandemija išmokė mus naujų sąvokų. Pavyzdžiui, dabar, kai norime pasakyti, kad žmonės vieni nuo kitų viešose vietose turėtų išlaikyti atstumą, kalbame apie socialinę distanciją. Bet ar atsiskirdami nuo visų nesilpniname savo imuniteto?

Prieš milijardus metų, dar prieš atsirandant deguoniui, liūdnai pagarsėjęs nuodas arsenas galėjo būti tas junginys, kuris įkvėpė naujos gyvybės mūsų planetai.

Migruojantys paukščiai ar jūros gyvūnija nuo seno stebina žmoniją savo gebėjimu patekti ten, kur reikia. Ką tik išleista nauja mokslinių tyrimų studija gali padėti atsakyti į svarbų klausimą, kodėl kai kurie gyvūnai turi magnetinį „šeštąjį pojūtį“. Klausimą neduodantį ramybės mokslininkams daugiau k...

Paskutiniu metu nuolat girdime žodį virusas, tačiau ne visi žinome, kuo virusas skiriasi nuo bakterijos. Abu jie maži, nematomi ir kartais šiek tiek gąsdinantys. Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Asta Navickaitė paruošė nuotolinę pamoką, kurioje būtent ir atskleidžia, kuo skir...