Paraleliai tuos dešimtmečius laisvoji Europa gyveno kitomis aktualijomis: suradusi būdą sutarti dėl taikos, ji ieškojo sprendimų, kaip Europos žmonėms užtikrinti orų ir gerą gyvenimą. Prieš 35-erius metus vykę geopolitiniai pokyčiai galutinai subrandino ir pokyčius Europoje.
Lygiai tomis kovo dienomis, kai Lietuva skelbė Nepriklausomybę, Europos Parlamentas diskutavo apie Tarpvyriausybinę konferenciją ir strategiją dėl ES ateities – būtinybės transformuoti Europos Bendriją į politinę sąjungą, kuri neapsiribotų tik bendra rinka, ekonomine ir pinigų sąjunga.
1992-aisiais, būdama vaikas, su savo kitais bičiuliais pirmą kartą lankiausi Vakarų Europoje – ryškiausiai prisimenu pilnas lentynas bananų, įvairiausių saldainių ir automatiškai atsidarinėjančias duris. Tai mums visiems buvo nematytas stebuklas ir didelis džiaugsmas.
Tais pačiais metais buvo pasirašyta Mastrichto sutartis − Europos Bendrija tapo Europos Sąjunga. Jau tada ėmė girdėtis siūlymai kurti bendrą užsienio politiką, siekti pertvarkų, kurios leistų greičiau priimti sprendimus, peržiūrėtų institucinę sąrangą.
1995-aisiais į Europos Sąjungą įstojo Suomija ir Švedija, o Lietuva ir ES pasirašė Asociacijos sutartį, kuri įtvirtino norą siekti narystės. 1997 m. pirminiame plėtros sąraše Lietuvos ir Latvijos nebuvo. Ir mes turėjome spurtuoti, kad pasivytume Kopenhagos kriterijus bei kitas šalis kandidates.
Lietuva turėjo įsipareigojimų dėl mirties bausmės panaikinimo, Ignalinos atominės uždarymo. Mums reikėjo vykdyti pertvarkas teismų, žmogaus teisių, aplinkos, energetikos, kovos su korupcija srityse. Kai kurie sprendimai buvo politiškai brangūs ir sunkiai paaiškinami visuomenei. Bet pavyko. Mes likusias didžiosios plėtros valstybes pasivijome. Tada įrodėme ir, mano vertinimu, pastaruoju laiku įtvirtinome, kad esame geri europiečiai, veikiantys pagal bendrai sutartas taisykles ir įsipareigojimus.
Lietuva yra tarp labiausiai Europos Sąjunga pasitikinčių valstybių. Narystė šioje sąjungoje yra platus bendras vardiklis mūsų visuomenėje.
Vakar buvome susitikę su buvusiais Europos reikalų komitetų pirmininkais – skirtingų kartų, skirtingų partijų. Ir kokia magiška yra Europos Sąjungos idėja, kad mes komitete dažniausiai sprendimus priimame bendru sutarimu, kad vakar aplink stalą jautėmės bendražygiai. ES turi galią nuplauti aštrius skirtumus ir ieškoti bendro sutarimo.
Seime Europos Sąjungos klausimams skiriame ypatingą dėmesį. 2004 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje“. Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas yra Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinti kaip turintys specialius įgaliojimus.
Dėkoju visiems tiems buvusiems ir esamiems politikams, skirtingų politinių frakcijų atstovams, Seimo darbuotojams, kurie dirbo, kad Lietuva taptų ES nare, kurie dirbo, kad Lietuva būtų konstruktyvi ir girdima ES dalis. Ačiū Lietuvos žmonėms.
Kurį laiką Europos Sąjunga buvo kiek pavargusi nuo savireguliacijos, nuo ne itin greitų sprendimų. Taip jau nutinka, kad negandos ir krizės paskatina mobilizuotis. Bendras ES atsakas į „Covid-19“ pandemiją, atsigavimo fondo sukūrimas, reakcija į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, sankcijos, sprendimas dėl kandidatės statuso Ukrainai ir Moldovai parodė, kad ES pajėgi imtis lyderystės. Tik reikia nesustoti, reikia dar didinti tempą. Reikia Ukrainai ir Moldovai kitą derybinį periodą atidaryti dar šį birželį, ne vėliau. Reikia rūpintis savo saugumu ir gynyba.
Matant ES istoriją, panašu, kad esame pertvarkų lange. Mums tikrai reikia greitesnių ir efektyvesnių sprendimų, ypač dėl užsienio politikos, gynybos, ES plėtros, sankcijų Rusijai (ir kad jos nebūtų apeidinėjamos). Ko gero, verta aptarti ir gilesnę integraciją ir kol kas mažiau reguliuojamose srityse.
Už laisvę ir apsisprendimą buvo mūsų seneliai ir proseneliai, nes kiekviena Lietuvos karta grūmėsi su agresoriumi už teisę būti. Kaip sakė Vytautas Landsbergis, „narystė NATO – gyvenimas, narystė ES − geresnis gyvenimas“.
Su ES pagalba ir savo požiūriu, užsispyrimu mes pasiekėme didelių dalykų. Tikrai ne vien to, kad parduotuvių lentynose būtų daug įvairių saldainių. Mūsų bendrasis vidaus produktas išaugo 5 kartus, vidutinė alga – daugiau nei 6 kartus, ir daug kitų pozityvių rodiklių. Bet svarbiausia – Europa davė mums saugumą, esame ne vieni, padedame vieni kitiems.
Lietuva ir kiekvienas iš mūsų galime palyginti nueitą kelią per šeimos ir valstybės nuotraukas. Kaip atrodėme tada ir kaip – šiandien. Atsiverskime albumus.
Bet labiausiai didžiuojuosi savo valstybe, kad šiandien skiriame didelį dėmesį savo saugumui ir gynybai, ryškiai remiame Ukrainą, visame pasaulyje plečiame draugystes su demokratijomis.
Manau, kad darydami tiek, turime moralinę teisę aiškiai prašyti ir iš kitų – esmingai remti Ukrainą, investuoti į savo saugumą, siekti kiek įmanoma atsiriboti nuo nedemokratinių ir saugumui grasinančių režimų bei priklausomybių nuo jų.
Ačiū bičiuliams Europoje už bendrystę ir visokeriopą paramą, ačiū už drauge nueitą 20-ies metų kelią, sveikinimai didžiosios plėtros valstybėms.
Sveikinu visus su Europos diena. BET Didžioji Europos diena bus tada, kai Ukraina ir mes visi laimėsime. Tada bus visiškai šviesu.
***
Parengta pagal Seimo Pirmininko pavaduotojos, Europos reikalų komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kalbą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečio ir Europos dienos minėjime.