2024.03.29 22:42

Kodėl Ukrainoje nevyksta nei parlamento, nei prezidento rinkimai?

www.DELFI.lt

Rinkimai Ukrainoje

FOTO: AFP / Scanpix

Socialiniuose tinkluose melagingai bandoma įteigti, kad Ukraina nebėra demokratinė valstybė, nes joje nevyksta jokie rinkimai, kai tuo metu Rusijoje neseniai buvo išrinktas prezidentas.

Teiginiai

Totalitarinėje Rusijoje rinkimai vyksta, o demokratinėje Ukrainoje – ne.

Verdiktas

Iš dalies melas. Rinkimai Ukrainoje šiuo metu tikrai nevyksta, bet ne todėl, kad šalis būtų nedemokratinė, o todėl, kad joje paskelbta karo padėtis, per kurią rengti rinkimus draudžia konstitucija.

Melo detektoriaus komentaras

Ukrainos konstitucijoje aiškiai įvardinta, kad Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma, demokratinė, socialinė, teisinė valstybė, o tautos valia išreiškiama per rinkimus, referendumą ir kitas tiesioginės demokratijos formas (čia).

Kiti parlamento rinkimai Ukrainoje turėjo vykti 2023 m. spalį, o prezidento rinkimai turėjo būti suplanuoti 2024 m. pavasarį. Šis faktas nesuderinamas su visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą. Ukrainos konstitucija tiesiogiai draudžia rengti bet kokius rinkimus, kai šalyje paskelbta karo padėtis. Ir net jei būtų leidžiama organizuoti rinkimus, yra daugybė neišsprendžiamų praktinių ir saugumo problemų, dėl kurių visiško karo sąlygomis užtikrinti sąžiningą rinkimų procesą tiesiogine prasme neįmanoma (čia).

Pavyzdžiui, 2023 m. vasario mėn. duomenimis, beveik 18 proc. Ukrainos teritorijos yra laikinai Rusijos okupuota, o milijonai piliečių buvo priversti bėgti į užsienį. Dar šimtai tūkstančių ukrainiečių šiuo metu gina šalį fronte. Be to, Rusija ir toliau kasdien bombarduoja civilinę infrastruktūrą Ukrainos teritorijoje.

2023 metų rudenį Kijevo tarptautinis sociologijos institutas apklausė ukrainiečius dėl galimybės Ukrainoje surengti rinkimus pagal jų tvarkaraštį. 81% respondentų balsavo už tai, kad „rinkimai turėtų vykti po karo“ (čia).

Šiemet vasario 6 dieną Ukrainos parlamentas nubalsavo dėl karo ir mobilizacijos pratęsimo dar 90 dienų nuo vasario 14 d. Tai buvo jau 10-asis parlamento balsavimas dėl karo padėties nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį (čia).

Be to, visos Aukščiausiojoje Radoje (Ukrainos parlamente) atstovaujamos politinės partijos sutiko atidėti rinkimų surengimą tol, kol pasibaigs karinė padėtis. Toks memorandumas buvo pasirašytas pernai lapkritį (čia).

Ir nors prezidento rinkimai Rusijoje vyko, jie nelaikomi demokratiniais. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išplatintame pareiškime teigė, kad „neseniai Rusijos prezidento rinkimai įvyko intensyvaus nepriklausomų balsų slopinimo ir beveik visos tikros politinės opozicijos įkalinimo, mirties ar tremties aplinkoje. Kremlius sistemingai marginalizavo grupes, kurios pasisako už demokratinius procesus ir teisinę valstybę, įskaitant rinkimų stebėtojus. Rusijos valdžia taip pat neigė prieškarinių kandidatų registraciją į prezidento rinkimus dėl netikrų techninių apsimetimų ir nekvietė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ar jokių patikimų tarptautinių organizacijų stebėti rinkimų. Šie žingsniai iliustruoja, kokiu mastu Kremlius neleido savo piliečiams vykdyti skaidrų, prasmingą demokratinį procesą. Atsižvelgiant į tai, šiuos rinkimus galima apibūdinti tik kaip nedemokratinius“ (čia).

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)