„Iššūkių Europai mastas yra didelis – pradedant finansine situacija ir baigiant saugumu, terorizmu, migrantais. Todėl artimiausi keleri metai Europai bus lūžio metai. Priimti sprendimai ne tik kurs precedentą, bet ir nubrėš tolesnės Europos integracijos arba tam tikro lygio dezintegracijos kelią“, – kalba L. Kojala.
Lietuvai – svarbūs vaidmenys
Lietuvos prioritetai, kalbant apie problemas, susijusias su tarptautiniais santykiais, išliks panašūs, kaip ir 2015-aisiais.
„Iki šiol Lietuva atliko tikrai svarbų vaidmenį, nuolatos grąžindama Ukrainos klausimą į tarptautinės politikos darbotvarkės viršūnę. Artimiausiu metu Lietuva turės pagelbėti Ukrainai šiek tiek keisti savo įvaizdį Europoje, Vakarų pasaulyje. Ukraina turi tapti šalimi, sugebančia keistis, išnaudoti esamą situaciją, žengti konkrečius, tvirtus žingsnius europietiškos Vakarų demokratijos ir laisvos rinkos link, o ne pristatančia save kaip nuskriaustą“, – sako L. Kojala.
Jei Ukraina to nepadarys, neišnaudos laikotarpio, kai dar yra įdomi, tikėtina, kad tas klausimas praras svarbą, Vakarų entuziazmas padėti tiek finansiškai, tiek politiškai slops, teigia pašnekovas.
Kitas itin svarbus įvykis, kuriame reikšmingą vaidmenį gali ir turėtų suvaidinti Lietuva, – liepos mėnesį Varšuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas.
„Ukrainos įvykių kontekste NATO jau priėmė daug sprendimų Rytų Europos bloko šalių gynybai užtikrinti. Varšuvoje tuo momentu, kai bus priimami labai svarbūs sprendimai dėl nuolatinių bazių steigimo, gali įvykti esminis pokytis Vakarų sampratoje dėl Rusijos. Rusija nuolat kartoja ir iki šių dienų pabrėžia, kad NATO tarsi įsipareigojo neplėsti savo pajėgų už Rytų Berlyno ribų. Tačiau dabartinės aplinkybės rodo, jog tam, kad atgrasymo politika būtų veiksminga, tai padaryti reikia.
Lietuvai tai yra didelis iššūkis: šiuo atveju, matyt, tektų kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, Vidurio ir Rytų Europos šalių vienybę – ar susikalbėjimo esminiais klausimais pakanka, ar iš tiesų mūsų lyderiai turi kontaktą su lyderiais tų šalių, kurios priims sprendimus“, – kalba L. Kojala.
Dėl visų šių iššūkių, anot L. Kojalos, Lietuvai labai svarbu turėti vieningą, stiprią poziciją, kokią tolesnę Europos viziją ji mato. „Kol kas neatrodo, kad patys žinome, kokios Europos norime arba kaip turėtume reaguoti į esmines problemas“, – pažymi L. Kojala.
Terorizmas ir Rusija
Pasak pašnekovo, žvelgiant iš dabartinės situacijos, atrodo, kad 2016-ieji netaps lūžio metais sprendžiant Sirijos, terorizmo klausimus.
„Panašu, kad Rusijos veiksmai Sirijoje greitai nesibaigs, nes tai lemtų jos pagrindinių tikslų – apginti Basharo al-Assado režimą, išlaikyti įtaką tarptautinėje politikoje, savo galią regione – subyrėjimą. Rusija turės ir toliau aktyviai veikti, vystyti karinę kampaniją. Kita vertus, Vakarai turi ribotas galimybes dalyvauti tame konflikte ir jas turbūt jau išnaudojo. Šios dvi aplinkybės gali reikšti, kad situacija Sirijoje, kovojant su terorizmu, užsitęs“, – pažymi RESC analitikas.
Pasak pašnekovo, savo elgesiu Sirijoje Rusija bando „laimėti taškų“, įgyti derybinių galių, artėjant esminiams lūžiams, pokyčiams kitų metų pabaigoje.
„Turint mintyje, kad naftos kaina ir toliau kris, Rusijos galimybės dalyvauti konflikte mažės. Po JAV prezidento rinkimų, tikėtina, į valdžią gali ateiti ryžtingesnę užsienio politiką vykdyti nusiteikęs kandidatas. Puikiai tai suvokdamas, Kremliaus bando, kiek įmanoma, sutvirtinti pozicijas, kol naftos kaina ir pokyčiai JAV politikoje privers situaciją persvarstyti“, – kalba L. Kojala.
Ukrainos situaciją lems rinkimai
Situacija Ukrainoje ir Rusijos veiksmai joje labai priklausys nuo to, ar prorusiškų separatistų valdomose teritorijose įvyks rinkimai, sako L. Kojala.
„Ukrainos vertinimu, jie gali būti rengiami tik tuo atveju, jei būtų atkurta sienos su Rusija kontrolė, išvedamos Rusijos kariuomenės pajėgos. Rusija spaudžia vykdyti kitokį scenarijų – siūlo atkurti sienos kontrolę ir išvesti kariuomenę tik po to, kai bus išrinkti atstovai, galėsiantys tęsti derybas. Tačiau iš tiesų tai reikštų Rusijos įtakos sustiprėjimą, Ukrainos pralaimėjimą. Vakarai, panašu, linksta link to, kad būtų vykdomas Rusijos scenarijus.
Jei Ukraina išliks principinga ir nepripažins rinkimų, tai gali paskatinti intensyvesnius Rusijos veiksmus. Taip Rusija bandytų parodyti, kad be rinkimų ir galimybės Rytų Ukrainai turėti savo atstovus, konfliktas nesibaigs, žmonės žus, todėl Rusija turi būti išgirsta“, – svarsto L. Kojala.
2016-ieji lemtingi gali būti ir kalbant apie Vakarų sankcijas Rusijai. Anot L. Kojalos, jau dabar yra pakankamai signalų, kad Vakarų šalys norėtų jas švelninti.
„Dėl Vokietijos [pozicijos] tarsi ir būtų galima tikėtis jų pratęsimo, bet, matyt, visi puikiai suvokia, kad tai yra laikina priemonė. Tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje jau reikės svarstyti apie kitokius santykių su Rusija vystymo būdus“, – pažymi pašnekovas.