Praėjusią savaitę ES valstybių narių ambasadoriams susitikus aptarti galimas sankcijas rusiškoms dujoms, Vengrija išreiškė didelių abejonių dėl naujojo pasiūlymo, sakė keletas toje pačioje patalpoje buvusių asmenų. Nors Vengrija atvirai nepaprieštaravo planuojamoms sankcijoms, tačiau akivaizdžiai pademonstravo atsargumą. Vengrijos atstovas nurodė, kad jo šalis vetuos bet kokias sankcijas, kurių įvedimas padidintų energijos kainas Europoje.
„Mes išanalizuosime sankcijų paketą, tačiau nepritariame jokioms priemonėms, kurios gali padaryti neigiamą poveikį ES gamtinių dujų rinkai“, – Vengrijos pareigūno žodžius, ištartus gegužės 8 dieną įvykusio susitikimo metu, citavo du su diskusija susipažinę diplomatai.
Įvedus naująsias sankcijas, ES valstybėms narėms būtų draudžiama reeksportuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas, o Maskva potencialiai netektų nemažo pelno. Tiesa, sankcijos nedraustų ES įsigyti rusiškų gamtinių dujų ir tiesiogiai nepaveiktų Vengrijos verslo interesų. Vengrija tebėra itin priklausoma nuo Rusijos eksporto ir seniai priešinasi papildomoms sankcijoms Maskvai, kurioms priimti reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.
Keletas kitų valstybių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją, pradinių diskusijų metu irgi paprašė pateikti daugiau techninės informacijos apie priemones, sakė pasitarime dalyvavę asmenys, bet labiausiai dvejojo būtent Vengrija.
„Kai kalba pasisuka apie energiją, jie sunerimsta, – „Politico“ atskleidė vienas ES diplomatas, kurio, kaip ir kitų pašnekovų, anonimiškumas buvo užtikrintas dėl temos delikatumo. – Vengrai baiminasi, kad sankcijos destabilizuos rinkas, net jeigu ir netiesiogiai.“
Europos Komisija (EK), ES vykdomoji institucija, sankcijas suskystintoms gamtinėms dujoms pasiūlė praėjusią savaitę. Tai yra pirmas kartas, kai ES sankcijų taikiklyje atsidūrė Rusijos pelningasis gamtinių dujų sektorius.
Šis pasiūlymas žymi ženklų ES strategijos pokytį, daugėjant įrodymų, kad pastangos sumažinti Kremliaus pelną iš prekybos iškastiniu kuru, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, neduoda rezultatų.
Iki šiol Briuselis nesiryžo įvesti sankcijų suskystintoms gamtinėms dujoms, nes jų kaina ir taip išaugo o kai kurios šalys jas naudoja kaip pagrindinį kurą elektros energijai gaminti. Prancūzija, Ispanija ir Belgija yra didžiausi rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo taškai. Didžioji dalis į šias šalis atvežamų suskystintų gamtinių dujų vėliau reeksportuojama į kitas valstybes, tokias kaip Vokietija ir Italija.
Visgi tiek Berlynas, tiek Roma neseniai pademonstravo nedrąsų pritarimą sankcijoms rusiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms. Be to, Europos suskystintų gamtinių dujų rinkos yra gerokai stabilesnės, nei buvo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje, taigi, Briuselis gali laisviau įvesti naujų sankcijų, paaiškino informaciją apie pasaulines prekių rinkas teikiančios bendrovės ICIS Dujų analitikos padalinio vadovas Tomas Marzec-Manseris.
Tačiau jis taip pat įspėjo, kad nors energijos rinkos Vidurio Europos šalyse, tokiose kaip Vengrija, pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi, bet kokie pasiūlos pokyčiai padarytų „kainas labai, labai nepastovias“ vartotojams.
Skirtingai nuo kitų ES valstybių narių, Vengrija nesutiko savanoriškai atsisakyti rusiškų gamtinių dujų kilus karui Ukrainoje. Ji netgi sudarė naujų sandorių su Maskvos valstybine iškastinio kuro milžine „Gazprom“, kad padidintų gamtinių dujų tiekimą esant didžiausiai paklausai. Ukrainos pareigūnai ne kartą ragino Budapeštą atsikratyti priklausomybės nuo Kremliaus.
Praėjusią savaitę, atsiradus pasiūlymui dėl naujausio, 14-ojo, ES sankcijų paketo, Vengrija vėl parodė, kad nepritaria į Rusijos energetikos sektorių orientuotoms sankcijoms.
