Prancūzijos užsienio reikalų ministras pasakė, kad kreipsis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl galimų Sirijoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimo.
„Jokiu būdu nepritariame Rusijos vykdomiems veiksmams, būtent – Alepo bombardavimui. Prancūzija yra kaip niekad ryžtingai nusiteikusi kovoti už Alepo gyventojus“, – sakė Jean-Marc Ayrault.
Prancūzija ir Ispanija parengė rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama paskatinti nutraukti su konfliktu Sirijoje susijusius karo veiksmus. Penktadienį, spalio 7 d., šis projektas buvo pateiktas JT Saugumo Tarybai.
Pačios Rusijos siektos paliaubos, per kurias buvo skatinama nutraukti ugnį, nors apie antskrydžius nebuvo kalbama, taip pat nutrauktos.
Anksčiau Prancūziją yra kreipusis į Rusiją su prašymu apsaugoti sukilėlių kontroliuojamą rytinę Alepo dalį nuo visiško sugriovimo. Deja, kai praeitą mėnesį sužlugo JAV ir Rusijos pasiektas ugnies nutraukimo susitarimas, užimta teritorija, kurioje gyvena 250 tūkst. žmonų, buvo subombarduota Rusijos remiamų Sirijos prezidento Bashar al-Assado pajėgų.
Kaip praneša Pasaulio sveikatos organizacija, per precedento neturintį bombardavimą žuvo mažiausiai 338 žmonės. Šis antskrydis vertinamas kaip viena iš žiauriausių ir kruviniausių karo meto atakų.
Kelios šalys, tarp kurių – Prancūzija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, vienbalsiai sutaria, kad prieš civilius ir tokius objektus kaip ligoninės, medicininės pagalbos centrai, vandentiekio punktai ir kepyklos nukreiptos atakos turi būti prilyginamos karo nusikaltimams.
Tiek Damaskas, tiek Maskva tvirtina, kad oro antskrydžių taikinys buvo teroristai, o mieste besislapstantys JAV remiami ir su „Al Qaeda“ siejami sukilėliai naudojasi civiliais kaip savotiška priedanga.
Kaip pirmadienį, spalio 10 d., pranešė Kremliaus atstovas spaudai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisako planų dar šį mėnesį atvykti į Prancūziją. Vizitui rengiamasi nepaisant įvykių Jungtinėse Tautose ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o išreikštų abejonių dėl Rusijos prezidento priėmimo.
„Ir toliau rengiamasi artėjančiam V. Putino vizitui Paryžiuje“, – sakė žurnalistams Dmitrijus Peskovas.
Sekmadienį per Prancūzijos televiziją transliuojamoje laidoje Prancūzijos prezidentas pasmerkė netoleruotiną Rusijos „paramą“ vykdant bombardavimą Sirijoje. Jis taip pat suabejojo, ar verta apskritai susitikti su V. Putinu, kaip kad buvo planuota. Pastarojo vizitas Paryžiuje turėtų įvykti spalio 19 d.
Pasak J. M. Ayrault, F. Hollande‘as būtinai atsižvelgs į šiuo metu Alepe susiklosčiusią situaciją.
„Jei prezidentas nutars [susitikti su V. Putinu], tai nebus apsikeitimas maloniomis frazėmis“, – sakė J. M. Ayrault Prancūzijos radijui.
Prancūzijos prokuratūra pranešė apie inicijuotą nusikaltimų prieš žmogiškumą, kuriuos rugsėjo mėnesį įvykdė B. al-Assado režimui atstovaujančios pajėgos, nagrinėjimą. Tą patį mėnesį Maskvos parlamentas pritarė kariniam įsikišimą į konfliktą Sirijoje, neva siekiant padėti sąjungininkei kovoti su ISIS.
A. Merkel dilema dėl Rusijos
Lėktuvų antskrydžių virš Alepo nuotraukos kelia nerimą – griuvėsiai, gatvėse sužeistieji ir mirusieji, tėvai ir motino su žuvusiais vaikais ant rankų, rašo Severinas Weilandas straipsnyje „Der Spiegel“. Nejau dėl karo Sirijoje reikia naujų sankcijų Rusijai? Net sankcijos dėl Ukrainos ginčytinos – tiek Europos Sąjungoje, tiek Vokietijos socialdemokratų partijoje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris vargu ar bus suinteresuoti naujomis sankcijomis Rusijai dėl Sirijos, rašoma straipsnyje.
Anot S. Weilendo, „F. W. Steinmeieriui „įtampos didėjimas Rusijos ir Amerikos santykiuose lieka dilema. Dar nuo JTO posėdžio Niujorke ir derybų dėl Sirijos žlugimo diplomatas ieško naujų atsparos taškų deryboms tarp Maskvos ir Vašingtono, ir nepanašu, kad Steinmeieris pakeistų kursą“.
Socialdemokratų frakcijos užsienio politikos klausimų atstovas Nielsas Annenas mano, kad „Steinmeierio pozicija moraliniu požiūriu teisinga, nes tik politinis sprendimas gali padėti žmonėms Sirijoje“. N. Anneno nuomone, naujos sankcijos beprasmiškos: „Naujos sankcijų lenktynės tikrai nepadės Sirijos gyventojams.“
O ir A. Merkel, straipsnio autoriaus nuomone, negalvoja apie naujas sankcijas. Rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą ji laikėsi tokio paties kurso, kaip ir F. W. Steinmeieris.
Dėl jau įvestų sankcijų kyla nemažai ginčų, visų pirma – vakarinėse Vokietijos žemėse. Pastarosios patyrė didelių nuostolių, sumažėjus eksportui. Pavyzdžiui, Saksonijos ministras pirmininkas Stanislawas Tillichas norėtų greičiau atšaukti sankcijas. Meklenburgo-Pomeranijos žemės pirmininkas Erwinas Selleringas interviu leidiniui „Welt am Sonntag“ pareikalavo nusileisti ir kuo greičiau liautis taikyti vieni kitiems sankcijas. Praktiškai nėra šansų, kad E. Selleringo poziciją palaikytų socialdemokratai, įsitikinęs straipsnio autorius.
Tačiau kitais metais, primena žurnalistas, įvyks į rinkimai į Bundestagą, o Vokietijos rytinėje dalyje rinkimai nepopuliarūs, juo labiau, kad populistinė dešiniojo sparno partija „Alternatyva Vokietijai“ – prieš rinkimus. Beje, Vokietijos žalieji irgi ginčijasi dėl sankcijų prieš Rusiją dėl Sirijos. Tik sekmadienį viena iš partijos pirmininkių Simone Peter socialiniame tinklalapyje „Twitter“ paprieštaravo frakcijos pirmininkei Katrin Goring-Eckardt, kuri viename interviu pareikalavo įvesti naujų sankcijų Rusijai dėl jos barbariškų veiksmų Sirijoje. S. Peter teigimu, „būtina griežta Rusijos kritika, bet tik ne naujos sankcijos“.