Z. Balčyčiui trūko kantrybė

 (1531)
Prezidento rinkimų kampanijos metu ramiai ir santūriai laikęsis socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis pratrūko. Socdemui nepatiko, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų agitacijai, jo žodžiais, pasitelkė melą.
Z. Balčyčiui trūko kantrybė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Z. Balčytis DELFI teigė, jog paskutinis lašas jo kantrybės taurėje buvo pirmadienį D. Grybauskaitės išsakyti žodžiai: „Aš greičiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką labiau girdžiu būsimo konkurento kalbose“.

Z. Balčytis: tie, kurie buvo agresyvūs, į antrą turą nepateko

„Manau, kad savo komentaruose jinai sako tam tikros netiesos. Manau, kad priverstas esu reaguoti. Taip, sviestas. Manau, kad tokie „užmetimai“ nedaro jai garbės rinkimų kampanijos metu. Tiesiog tai yra netiesa. Nei vienas mes nepardavinėjame Lietuvos ir neparduosim“, - kalbėjo socialdemokratas.

Paklaustas, kas D. Grybauskaitės retorikoje jį labiausiai žeidžia, kandidatas į prezidento postą teigė nesijaučiantis įžeistas, tačiau neketinantis tylėti.

„Tokia rinkiminės kampanijos dalis, kurioje ji mėgina savo priešininkus arba konkurentus pastatyti į žemesnę vietą. Noriu pasakyti, kad nepavyks. Todėl, kad mano patirtis – ne tik dabar, bet ir visą nepriklausomybės laikotarpį – nesukėlė kažkokių papildomų klausimų. Mano laikysena, mano pozicija“, - tęsė Z. Balčytis.

Iki šiol socdemų kandidatas rinkimų kovoje laikėsi atokiau nuo batalijų su D. Grybauskaite, kuriomis užsiėmė kiti trys kandidatai – Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas, Seimo narys Naglis Puteikis bei Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nors A. Paulauskui nedaug trūko iki antrojo turo, o N. Puteikio surinktus balsus galima vadinti kone sensacija, savo laikysenos Z. Balčytis nelaiko klaidinga.

„Manau, kad mano laikysena leido žmonėms suprasti, kad aš galiu būti ne tik santūrus, bet tiesiog korektiškas. Ir manau, kad pirmas rinkimų turas labai tą išryškino. Ir tie, kurie buvo labai agresyvūs arba labai kritikavo prezidentę, į antrą rinkimų turą nepapuolė“, - teigė kandidatas.

Buvo ar nebuvo „mįslingas susitikimas su prezidente“?

Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas DELFI pateiktame komentare abejoja partiečio Z. Balčyčio pareiškimu, esą jis su D. Grybauskaite seniai nebendrauja. A. Sakalas tvirtina, esą pernai rudenį įvyko „mįslingas Z. Balčyčio susitikimas su prezidente“, ir būtent netrukus po šio susitikimo europarlamentaras nutarė siekti prezidento posto.

Pats socialdemokratų kandidatas atmeta A. Sakalo pasvarstymus.

„Čia, kaip visada, mūsų garbės pirmininko galbūt kažkokie nugirsti gandai. Galiu atsakingai pasakyti. Aš su prezidente jokių paslaptingų neturėjau susitikimų. Ir bendravome paskutinį kartą, kada buvo pakviesta pasirašyti sutartį (susitarimą tarp partijų dėl gynybos finansavimo – DELFI). Pasisveikinome, ir tuo išsiskyrėme“, - teigė Z. Balčytis.

Iki pirmojo turo Z. Balčyčio kampanija visiškai atitiko jo paties laikyseną – rami, santūri, nekonfliktiška. Politikas neslepia, kad per likusias pusantros savaitės agitacija bus kitokia.

„Aišku“, - sakė Z. Balčytis, paklaustas, ar keis rinkimų strategiją. Tačiau kortų jis neatskleidžia.

„Nemanau, kad reikia išduoti savo taktiką ir strategiją. Bet natūralu, kad jinai keisis“, - teigė socdemas.

Kad rinkimų kova iki antrojo turo bus įdomesnė nei iki šiol, politikas neabejoja. „Tikrai, patikėkit“, - reziumavo Z. Balčytis.

A. Jonkus: galbūt Z. Balčytis išties dalyvaus rinkimuose?

Viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus teigia suprantantis, kad socialdemokrato Z. Balčyčio reakcija pasirodė po prezidentės pareiškimų apie šalies pardavimą už sviestą, tačiau, jo nuomone, tai dar neįrodo, jog rinkimų kampanija iš tiesų įsibėgės.

„Per šias dvi savaites bus matyti, ar Z. Balčytis dalyvaus rinkimuose, ar ne, nes iki šiol jis nedalyvavo, sakykime taip. Arba jis rinkimų kampanijos metu matysis, kad jis nori laimėti, arba nesimatys. Galbūt ši jo reakcija ir pareiškimas yra ženklas, kad jis žada dalyvauti rinkimuose, gal turėsime daugiau viešos ir aštrios diskusijos. Galbūt yra taip. Bet man tai tik detalė, kuri kol kas nieko nereiškia“, - teigė A. Jonkus.

Pašnekovas sako, kad iki šiol Z. Balčyčio rinkimų kampanija pasižymėjo tik vaizdo įrašų leidimu televizijoje ir plakatų demonstravimu skelbimų lentose, tačiau rinkimuose, anot specialisto, nesimatė Z. Balčyčio, kaip asmens su konkrečia pozicija ir galbūt net aštresniais kampais.

„Kai nedalyvauji, tai neturi jokių šansų, kai dalyvauji, visada turi kažkiek šansų laimėti. Jeigu bandai, yra tikimybė, kad kažkokį šansą turi. Iki šiol tai tvyrojo jausmas, kad jis nelabai norėjo dalyvauti rinkimuose. Įsivaizduokite, ateinante į rinkimus ir esate palankiai nusiteikęs Z. Balčyčio atžvilgiu. Pasižiūri ir galvoji: jeigu balsuoji už Z. Balčytį į Europos Parlamentą, tai prezidento rinkimuose geriau už kažką kitą? Juk nebalsuosi už jį ir ten, ir ten. Jo buvimas ir ten, ir ten yra dviprasmiškas ir nerodantis jo noro būti prezidentu“, - į klausimą apie Z. Balčyčio galimybes rinkimuose sakė A. Jonkus.

Sulauksime kažko įdomesnio?

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Andrius Šuminas teigia, kad jeigu Z. Balčytis išties nori laimėti prezidento rinkimus, jis turi būti griežtesnis, nes nuosaikumas ir korektiškumas antrajame jau nepadės.

„Tai greičiausiai tik pirmas žingsnis ir per ateinančias dešimt dienų galime tikėtis panašių žingsnių, nukreiptų prieš dabartinę prezidentę“, - teigė A. Šuminas.

Paklaustas, ar aiškus D. Grybauskaitei priešingų pozicijų deklaravimas padės Z. Balčyčiui tapti „catch-all“ tipo kandidatu, kuris galėtų sutelkti didžiąją rinkėjų dalį, A. Šuminas svarstė, kad pirmiausia šiam kandidatui reikia surinkti tuos balsus, kurie balsavo prieš D. Grybauskaitę – pavyzdžiui, Artūro Paulausko ar Naglio Puteikio balsus.

Maža to, pasak pašnekovo, Z. Balčytis turėtų maksimaliai suaktyvinti socialdemokratų elektoratą bei įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.

„Sulauksime tikrai kažko įdomesnio“, - sakė viešųjų ryšių specialistas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (5)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (332)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

Tokių stebuklų dar nėra buvę: kuo gali virsti karinė slėptuvė (129)

Pajūrio regioniniame parke – nemažai įvairių „stebuklų“, kai draustiniuose visais būdais stengiamasi įrodyti buvusios sodybos faktą ir pasinaudoti vienintele galimybe ten statyti namus. Pavyzdžiui, oficialiai kaip rūsį bandoma įregistruoti ir buvusius karinius įtvirtinimus arba slėptuvę.

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos (19)

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (261)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.