Pentagonas nenumatytų atvejų planus kuria nuolat, modeliuodamas kiekvieną įmanomą scenarijų – nuo ginkluotos konfrontacijos su Šiaurės Korėja iki zombių atakų. Tačiau šie planai taip pat klasifikuojami ir analizuojami pagal jų prioritetą ir tikimybę.
Po 1991 metų Rusijos agresijai skirti kariniai planai buvo nustumti tolyn. Jie nugulė lentynose ir pradėjo rinkti dulkes, nes Rusija vis labiau integravosi į Vakarus ir buvo regima kaip potenciali partnerė įvairiais klausimais.
Dabar, kelių dabartinių ir buvusių Valstybės bei Gynybos departamentų pareigūnų teigimu, Pentagonas pasiryžo nupūsti nuo jų dulkes ir juos peržiūrėti. Šie planai bus atnaujinti, atsižvelgiant į naują, po Krymo aneksavimo susidariusią geopolitinę realybę, kurioje Rusija laikoma jau ne potencialia partnere, bet potencialia grėsme, rašo foreignpolicy.com.
„Turint galvoje saugumo aplinką ir Rusijos veiksmus, akivaizdu, kad turime atnaujinti planus, parengtus bet kokios agresijos prieš NATO sąjungininkes atvejams“, - teigė vienas aukšto rango saugumo pareigūnas, susipažinęs su šiais planais.
„Rusijos invazija į Ukrainos rytus privertė Jungtines Valstijas nupūsti dulkes nuo savo nenumatytų atvejų planų“, - sakė buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai ir viena iš Naujojo Amerikos saugumo centro (Center for a New American Security) įkūrėjų Michele Flournoy.
Kontrpuolimo planavimas
Naujieji planai, pasak aukšto rango gynybos pareigūno, turi dvi kryptis. Viena iš jų skirta Jungtinių Valstijų, kaip NATO narės, veiksmams, jei Rusija užpultų vieną iš NATO valstybių. Antrasis variantas svarsto Amerikos veiksmus už NATO skėčio ribų.
Abiejose atnaujintų planų versijose daugiausia dėmesio skiriama Rusijos įsiveržimams į Baltijos valstybes, kurios laikomos labiausiai tikėtinu naujos Rusijos agresijos frontu. Jose taip pat kur kas daugiau dėmesio skiriama ne tradiciniam karui, bet hibridinei taktikai, kurią Rusija naudojo Kryme ir Ukrainos rytuose: „žaliesiems žmogeliukams“, inscenizuotiems protestams ir kibernetiniam karui.
„Jie mėgina nuspręsti, kokiomis aplinkybėmis (JAV gynybos departamentas) turėtų reaguoti į kibernetinę ataką“, - sakė Julie Smith, kuri neseniai ėjo viceprezidento patarėjos nacionalinio saugumo klausimais pareigas. – Kaip tik dabar šiuo klausimu vyksta aktyvios diskusijos“.
Tai reikšmingas pokytis nuo JAV gynybos politikos, kurios buvo laikomasi po Šaltojo karo.
Subyrėjus Sovietų sąjungai, Rusija, pagrindinė jos įpėdinė, vis labiau integravosi į NATO, kuri iš pradžių buvo sukurta Sovietų sąjungos ambicijoms Europoje atremti. 1994 metais Maskva pasirašė NATO Partnerystės dėl taikos programą.
Dar po trejų metų, 1997 metų gegužę, Rusija ir NATO pasirašė detalesnį susitarimą dėl abipusio bendradarbiavimo, pareikšdamos, kad jos nebėra priešininkės. Nuo tada, kol prie NATO šliejosi vis daugiau ir daugiau Varšuvos pakto šalių, stiprėjo ir aljanso bendradarbiavimas su Rusija: vyko bendros karinės pratybos, reguliarios konsultacijos, o Rusijos Uljanovsko mieste netgi buvo atidarytas NATO tranzitinis punktas reikmenų gabenimui į Afganistaną. Nors Kremlius vis labiau piktinosi NATO plėtra, Vakarams viskas atrodė gana gerai.
Po 2008 metų Rusijos karo su kaimynine Gruzija NATO šiek tiek pakoregavo savo planus Rusijos atžvilgiu, bet Pentagonas to nepadarė, sako J. Smith. 2010 metais ruošdama Ketverių metų gynybos apžvalgą, Pentagono jėgos planavimo tarnyba tuometiniam gynybos sekretoriui Robertui Gatesui pasiūlė įtraukti scenarijų, kuris duotų atkirtį Rusijos agresijai. Tačiau R. Gatesas tokį pasiūlymą atmetė.
„Visi tuo metu manė, kad Rusijos tikslai sutampa su mūsiškiais. Atrodė, kad Rusijos ateitis bus integruota į Vakarus“, - teigė Davidas Ochmanekas, kuris eidamas gynybos sekretoriaus pavaduotojo pareigas tuo metu vadovavo minėtai tarnybai. J. Smith, kuri tuo metu Pentagone buvo atsakinga už Europos ir NATO politiką, sakė: „Jei prieš penkerius metus būtumėte paprašę kariuomenės pasakyti, apie ką ji dabar galvoja, ji būtų atsakiusi: „Terorizmas, terorizmas, terorizmas – ir Kinija“.
Baltijos valstybių apsauga
Pentagonas nenumato scenarijaus, pagal kurį Rusijai nepavyktų užgrobti kažkurios Baltijos valstybių teritorijos. Pagrindinis tikslas yra atgrasyti Rusiją (gynybos sekretorė Ashton Carter šią vasarą jau paskelbė, kad Jungtinės Valstijos į Baltijos šalis ir Rytų Europą pasiųs dešimtis tankų, šarvuočių ir haubicų), o jei tai nepavyks, tuomet bus bandoma uoliai atsikovoti NATO teritoriją.
Pentagonas taip pat svarsto įvairius hibridinio karo scenarijus ir netgi branduolinį. „Žiūrint į paskelbtą Rusijos doktriną, tikrai manau, kad žmonės galvoja apie taktinio branduolinio ginklo panaudojimą taip, kaip nebuvo mąstoma jau daugelį metų, - sakė D. Ochmanekas. – Ši doktrina aiškiai apie tai kalba, taigi būtų neatsakinga neperskaityti šios doktrinos ir nepabandyti suprasti, ką tai reiškia. Doktrina dar nereiškia, kad jie taip ir pasielgs, bet būtų neatsakinga bent jau neapgalvoti šių klausimų. Visada, kai tik pradedama žvanginti branduoliniais ginklais, kyla nerimas, nesvarbu, kur tai vyksta“.
Tarp aukšto rango užsienio politikos ir saugumo pareigūnų per diskusijas tvyro pastebimas nusivylimo elementas ir negalėjimas patikėti, kad po visų sėkmingų metų, netgi dešimtmečių, Amerikos santykiuose su Rusija buvo prieitas toks taškas.
„Daugybė žmonių Pentagone yra nusiminę dėl tokios konfrontacijos, - sakė Valstybės departamento pareigūnas. – Jie taip džiaugėsi kariniu bendradarbiavimu su Rusija“.
Pasak jo, yra ir tokių žmonių, kurie mano, kad Rusija tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrosios grėsmės – Kinijos, ir tokių, kurie įsitikinę, kad bendradarbiavimas su Rusija ginklų kontrolės srityje yra svarbesnis negu Ukrainos suvereniteto gynimas. Jie ne tik norėtų negalvoti apie Rusiją, kaip apie priešininkę, bet ir piktinasi, kad šių planų svarstymas tiesiogiai pasitarnauja Vladimiro Putino paranojiškoms fantazijoms apie Rusijos ir NATO arba Rusijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą – tai, de facto, paverčia šias fantazijas realybe. tikrove.
Pasak vieno Senato pareigūno, Jungtinėms Valstijoms planuojant konfrontaciją su Rusija, V. Putinas „gauna tai, ko visuomet troško“.
Nepaisant tokių politikos pokyčių, sunku supurtyti išskirtinį Amerikos optimizmą.
„Mes norėtume būti Rusijos partneriai. Manome, kad tai yra pageidautinas kursas, kad jis būtų mums naudingas. Jis būtų naudingas pačiai Rusijai ir visam likusiam pasauliui“, - sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Tačiau mums, kaip Gynybos departamentui, nemokami pinigai už tai, kad žiūrėtume pro rožinius akinius, ir turime būti pasiruošę tam atvejui, jei paaiškės, kad klydome dėl Rusijos veiksmų ir ji tapo tiesiogine priešininke. Vėlgi, aš to neprognozuoju ir tikrai šito nenoriu, bet turime būti pasirengę, jei tai nutiktų“, - sakė jis.
