TM pripažįsta: kreipimasis dėl A.Beliackio neatitiko visų formalių reikalavimų

Teisingumo ministerija patvirtina, kad Baltarusijos kreipimesi prašant teisinės pagalbos dėl opozicijos atstovų Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus banko sąskaitų Lietuvoje buvo keletas „formalių neatitikimų“, nors kokie jie tiksliai – neatskleidžia. Neoficialiais duomenimis, jame nebuvo nurodytas nei bylos pavadinimas, nei pavedimo turinys arba nusikaltimo sudėties aprašymas, nors to reikalauja Lietuvos ir Baltarusijos sutartis.

Sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo pasirašyta 1992 m., nurodoma, kad pavedime suteikti teisinę pagalbą turi būti nurodoma prašymą teikiančios įstaigos pavadinimas, taip pat įstaigos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas, bylos pavadinimas, įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų ar nuteistųjų vardai, pavardės, pilietybė, užsiėmimas, nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, jų įgaliotų asmenų pavardės ir adresai bei pavedimo turinys, o baudžiamosiose bylose ir nusikaltimo sudėties aprašymas.

Tačiau neoficialiais duomenimis, Minsko ir Minsko srities valstybinės kontrolės komiteto finansinių tyrimų departamento valdybos teisinės pagalbos prašyme, perduotame per Baltarusijos teisingumo ministeriją, nėra nurodoma nei bylos pavadinimo, nei pavedimo turinio ar nusikaltimo sudėties aprašymo.

Prašymo neviešina

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atstovė spaudai Vaida Vicevičiūtė, klausiama apie šiuos neatitikimus, teigė, jog dokumentuose buvo keletas formalių neatitikimų, bet iš esmės jie atitiko pagrindinius teisinės pagalbos prašymui keliamus reikalavimus.

„Teisingumo ministerijos vidinė darbo grupė, atlikusi tyrimą nustatė, kad dokumentai iš esmės atitinka pagrindinius teisinės pagalbos prašymui keliamus reikalavimus, išskyrus kelis formalius neatitikimus. Kaip jau viešumoje buvo minėta, prašyme buvo nurodytas tikslas, dėl ko yra prašoma konkrečių duomenų - asmuo įtariamas mokesčių slėpimu“, - aiškino V. Vincevičiūtė.

Tačiau ministro atstovė spaudai nesutiko atskleisti, kokie tie formalūs neatitikimai, nes tai esą yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie yra neskelbiami.

„Baudžiamojo proceso kodekso IV skyrius reglamentuoja visą teisinės pagalbos teikimo mechanizmą. Vadovaujantis BPK principais bei ilgamete įprasta tarptautinio bendradarbiavimo praktika, užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymu perduodami duomenys yra prilyginami ikiteisminio tyrimo duomenims, o pagal BPK 177 str. ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini“, - aiškino ministro atstovė.

Be to, jos teigimu, neviešinti baltarusių teisinės pagalbos prašymo rekomendavo ir premjero sudarytoje darbo grupėje dirbę valstybės saugumo, teisėsaugos ir užsienio reikalus kuruojančių institucijų atstovai.

J.Sabatauskas: tikriausiai tai buvo politinis sprendimas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Julius Sabatauskas DELFI teigė, kad paprastai, jeigu teisinės pagalbos prašymas neatitinka visų formalių reikalavimų, jis siunčiamas patikslinti ir nurodomas patikslinimo terminas.

Pavyzdžiui, Lietuvai prašant išduoti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, Austrija paprašė patikslinti prašymą, tačiau tiesiog pasielgė nesąžiningai ir nustatė labai trumpą patikslinimo terminą.

Politiko tvirtinimu, jeigu baltarusių teisinės pagalbos prašymas išties neatitiko visų formalių reikalavimų, jis turėjo būti siunčiamas atgal į Minską patikslinimui.

„Aš manyčiau, kad tai tiesiog buvo politinis sprendimas suteikti informaciją“, - DELFI teigė J. Sabatauskas, kurio manymu, didelę patirtį turintys specialistai tikrai negalėjo nepastebėti, kad dokumentas neatitinką visų keliamų reikalavimų.

Išdavė duomenis apie Baltarusijos opoziciją

DELFI primena, kad Lietuvos teisingumo ministerija patvirtino perdavusi duomenis diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdomai Baltarusijai apie vienos iš opozicinių organizacijų „Vesna“ aktyvistų A. Beliackio ir V. Stefanovičiaus bankines sąskaitas Lietuvoje. Tai lėmė, kad A. Beliackis Baltarusijoje buvo apkaltintas mokesčių slėpimu, jam gresia iki septynerių metų nelaisvės.

Informacijos apie baltarusių opozicijos bankines sąskaitas perdavimas yra kritikuojamas tiek politikų, tiek žmogaus teisių gynėjų.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė dar birželį pranešusi kitoms Lietuvos institucijoms neteikti Baltarusijai informacijos, kuri gali būti panaudota prieš šios šalies opoziciją, tuo tarpu teisingumo ministras R. Šimašius sako, kad Užsienio reikalų ministerija „nepasivargino informuoti Teisingumo ministerijos apie tai, kad yra rizikos zona, susijusi su teisinės pagalbos teikimu ir kad apskritai į visus Baltarusijos prašymus reikia žiūrėti specifiškai“.

Maža to, pasigirdo abejonių dėl informaciją apie A. Beliackio sąskaitas Lietuvoje palaiminusios Teisingumo ministerijos valdininkės nešališkumo. Ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorės Aušros Bernotienės sutuoktinis Baltarusijoje turi advokatų kontorą, tad abejojama, ar palaimindama duomenų teikimą apie A. Beliackį valdininkė nesupainiojo viešų ir privačių interesų.

Pasigirdus tokioms abejonėms, A. Bernotienė parašė prašymą atleisti ją iš pareigų. Pasak teisingumo ministro R. Šimašiaus, iš viso atsakomybę už duomenų perdavimą gali tekti prisiimti dar dviems ministerijos pareigūnams.

Duomenis apie A. Beliackį Baltarusijai išdavė ir Lenkija, kurios užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dėl to jau atsiprašė, o aukšti Lenkijos Generalinės prokuratūros pareigūnai buvo atleisti iš pareigų.