Trečiadienį dalyvaudamas NATO Viešajame forume ministras G. Landsbergis pripažino, kad Lietuvos gyventojai tikėjosi daugiau iš viršūnių susitikimo, tačiau jis pridūrė manantis, kad „strategiškai mes laimėjome“.
„Mes įsipareigojome, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare. Tai strateginiu požiūriu yra didžiausias laimėjimas“, – sakė jis.
Anot ministro, apibendrinant, Vilniaus viršūnių susitikimas nėra paskutinė stotelė, o Lietuva mato tai kaip tiltą, kur kita stotelė – Vašingtonas.
„Taigi, mes turime metus ir labai daug ką padaryti. Pasitikime kiekvienu iš jūsų, kad jūs savo vaidmenį atliksite gerai, kad Vašingtono susitikimas būtų dar labiau istorinis nei Vilniaus“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, dabar sutarimas aljanse yra gerokai aiškesnis, nei 2008 metais buvo Bukarešte, nes šiuo metu nėra sakančių, kad negalima priimti Ukrainos į NATO.
Ministro nuomone, kvietimo prisijungti prie NATO Ukraina potencialiai gali sulaukti Vašingtone kitais metais įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas gali būti istorinis“, – sakė jis.
Ragino nepamiršti svarbiausių dalykų
Trečiadienį išplatintame pranešime ministras pabrėžė, kad, tarp daugybės įvykių ir iššūkių neturime pamiršti svarbiausių dalykų – karas Ukrainoje vis dar tęsiasi, agresorius ir toliau beatodairiškai žudo žmones, naikina infrastruktūrą ir tai turi būti sustabdyta.
„Kaip tik dabar, man kalbant, prasideda pirmasis NATO Ukrainos tarybos posėdis. Ukraina ten sėdi kaip lygiavertė narė. Aš tai vertinu kaip lėtą, bet daug žadančią Ukrainos kelio į visateisės narystės NATO pradžią. Esu įsitikinęs, kad 5 straipsnio garantijos Ukrainai yra veiksmingiausias būdas atgrasyti Rusiją. Tai tebėra strateginis Lietuvos ir viso aljanso tikslas“, – cituojamas jis.
G. Landsbergio teigimu, dauguma Vilniuje vykstančio NATO Viešojo forumo dalyvių savo kalbose minėjo, kad Ukrainos narystė NATO būtų abipusiai naudinga.
„Neabejoju, kad NATO Viešojo forumo dalyvių parengtame komunikate frazė „kvietimas Ukrainai prisijungti prie aljanso“ būtų suformuluota konkrečiau, aiškesne forma. (...) Pats laikas sugrąžinti neoidealizmą. Mes neturime teisės pralaimėti“, – tikina jis.
Ministras teigia galintis užtikrinti, jog Lietuva dės visas pastangas, kad laikas tarp Vilniaus ir Vašingtono viršūnių susitikimų būtų išnaudotas pasiekti Ukrainos pergalę ir įtvirtinti jos pelnytą vietą NATO.
„Mūsų darbas kartu su jumis nebus baigtas, kol nepasieksime šio tikslo“, – teigia jis.
Anot ministro, tviterio įrašai, žiniasklaidos antraštės, analitiniai straipsniai ir pokalbių laidos mums jau pateikia išsamius NATO samito rezulatų vertinimus. Juose, pasak politiko, matysime ir optimizmo, ir kritikos. Jis pažymėjo, kad kitaip būti negali.
„Bet kokiu atveju, aš patariu praplėsti vertinimų ribas už šiandien ar vakar pasakytų žodžių. Labai gerai pamenu, kaip pernai vasarį ir kovą MLRS ir HUMARS atrodė už Vakarų politinės valios ribų. Tačiau ukrainiečių ryžtas bei vienminčių pastangos pačioje NATO peržengė šias ribas“, – teigia jis.
G. Landsbergis pažymėjo, kad vėliau ryžtas ir atkaklumas padėjo įveikti „Leopardų“ tabu. Jis vylėsi, kad netrukus tai nutiks ir dėl F-15.
Todėl, pasak politiko, jo pagrindinė žinutė šiandien – nesustoti Vilniuje, o tęsti savo darbą iki pat Vašingtono viršūnių susitikimo, kuris įvyks 2024 metais.
Dėkojo už regioninius gynybos planus
Pranešime G. Landsbergis pabrėžė, kad būtina siekti, jog Švedijos įstojimas į aljansą būtų užbaigtas kaip galima greičiau.
„Dėkoju už atnaujintų ir patobulintų NATO regioninės gynybos planų patvirtinimą. Mes to nedarėme daugiau nei kelis dešimtmečius. Planai neatbaido vien savo buvimu. Dar reikia daug bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad sąjungininkai sukurtų pakankamai pajėgų tiems planams įgyvendinti. Taip pat turėsime sutelkti dėmesį į veiksmingą atgrasymą taikos metu, ypač čia, prie NATO rytinių sienų“, – pabrėžė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Vokietijos ir Kanados partnerių pastaruoju metu prisiimti įsipareigojimai yra labai sveikintini, tačiau jų visiškas įgyvendinimas pareikalaus didelių abipusių pastangų.
Pasak jo, turime ieškoti būdų, kaip padidinti išlaidas gynybai, didinti gynybos pramonės pajėgumus, karinį mobilumą, spręsti logistikos iššūkius, gerinti saugumo infrastruktūrą ir investuoti į atsparumą teroristinėms, hibridinėms ir branduolinėms grėsmėms.
