„Kas beatsitiktų, visada verta turėti galvoje Ukrainos interesus ir kiek įmanoma į juos atsižvelgti.

Net ir tada, kai labai norisi vasaros džiaugsmo, esame išsiilgę pramogų, o NATO samitas jų suteikia tiek daug ir tokių įvairių, ypač, o gal tik kartą gyvenime pabūti šalia politikos galios ir žvaigždžių, pasidaryti selfį jei ne su lyderiu, tai bent su jo mašina, pasijusti šalia ir netoli tikros istorijos pulso. Tačiau idealu būtų valdyti ne tik dalį perdėto optimizmo, kas yra mąstymo klaida, bet ir dalį euforijos dėl savo reikšmės, ieškant savo reikšmingumo džiaugsmo balanso su užuojauta tame pačiame laike, bet kiek kitoje erdvėje esančia ukrainiečių kančia“, – feisbuke rašė A. Januška.

Jis akcentavo, kad Lietuvoje ukrainiečiai aiškiai pamatė, jog mūsų šalis kovoja už Ukrainos matomumą, nes visame Vilniuje – daugybė kovojančios valstybės vėliavų.

„Nemanau, kad Ukraina to neįvertins, net tokio kiek nuviliančio „pakvietimo“ kontekste“, – tęsė A. Januška.

Paaiškino JAV poziciją dėl Ukrainos

Diplomato teigimu, reikia pripažinti, kad dabartinė JAV administracija dėl Ukrainos narystės NATO buvo nuosekli.

„Buvo žinoma, kad JAV nepasiruošusi dalinti jokių tuščių pažadų, o, anot JAV, bet koks pažadas apie ateitį šiandien būtų tuščias. Kuris, anot JAV administracijos, gali atnešti daugiau žalos nei naudos, kaip buvo su Bukarešto pažadu, kuris privedė prie Gruzijos ir Ukrainos dalies teritorijų okupacijų. Todėl, anot JAV administracijos, prioritetas toliau bus paramai Ukrainai, o iš tiesų – strateginiam stabilumui, tai yra, kad ginklų bus tiekiama tiek ir tokių, kurie teoriškai padės Ukrainai vaduotis, bet neleis Rusijai pralaimėti/sužlugti, kad nesukelti branduolinio ginklo išleidimo iš kolektyvinio Putino rankų.

Kiek mes besidžiaugtume vis didėjančių ginklų tiekimu, turėtume neužsimiršti, kad yra lubos, ir ginklų modernumas, tiekimas ir jų pritaikymas tik Ukrainos teritorijai yra reguliuojamas mums nematoma ranka“, – paaiškino A. Januška.

„Todėl deklaracijoje ir yra formulė, kuri reiškia, kad dabar nekviečiame, bet kai visi sutarsime, o tiksliau, kai JAV matys, kad Ukrainos narystė negrės Rusijos branduolinio ginklo išbarstymu, ir nuspręs pakviesti, tai informuos kitus NATO narius ir jie visi galės susitarti, kad pritaria JAV pozicijai“, – tęsė signataras.

Jis paaiškino: kitaip tariant, JAV nusprendė, o kitiems teko paklusti.

„Dabar tai reiškia (gal kas pasikeis ateityje), kad ši JAV administracija planuoja pakviesti Ukrainą tada ir tik tada, kai pakvietimas nereikalaus vaduoti Ukrainos teritorijų, ir kai Ukrainos pakvietimas nesukels nestabilumo Rusijoje. Galima sakyti, kad Rusijai liko daug kozirių, tame tarpe tęsti karą kuo ilgiau, įšaldyti „konfliktą“, gąsdinti nestabilumu, bet čia priklauso, kaip ir kas žiūri į Rusiją.

Ir tokia pozicija nebūtinai reiškia, kad negalima buvo surasti perspektyvos, kuri neatrodytų kaip tuščia“, – rašė A. Januška.

Šiandien, pasak jo, realiai jokio kelio Ukrainai nėra.

„Tiesiog yra laikas, kurį savo krauju ir gyvybėmis reikia iškentėti ir tokia yra skaudi ir žiauri šio neteisingo pasaulio realybė“, – apibūdino signataras.

Smūgis tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, bet lojalumas skilti neturėtų

Tai, anot A. Januškos, kad Ukrainos perspektyva „paskendo miglose“, yra nemalonus smūgis ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.

„Ką bekalbėtume, apie tai iš esmės buvo NATO samitas. Regioninius gynybos planus galėjo patvirtinti gynybos ministrai jau anksčiau, jei ne Turkijos ir Graikijos ginčas, ir jei gynybos ministrai būtų daugiau padirbėję ir nepalikę to samitui spręsti.

Tačiau politinė ir diplomatinė logika nebūtinai dabar reiškia, kad turi skilti Lietuvos lojalumas Ukrainai ir JAV. Jei Lietuvos diplomatija veiks, o ne užsikas apkasuose, gindama neapginamą sprendimą ir nevadins kitų politiniais verktiniais, kaip tai karo ministras, ir nepasiduos, kovojant už Lietuvos interesą, kad Ukraina būtų NATO nare, tai jie, matyt, investuos į Lietuvos veikimą JAV ne tik su šia administracija, bet ir su tais Kongreso nariais, kurie turi įtaką ir galimybes keisti JAV politiką artėjant rinkimams“, – rašė A. Januška.

Jis pabrėžė – JAV mums yra svarbiausia ir nepakeičiama, šalis viską mato globaliai per savo vertybes ir savo interesus, bet tuo pačiu yra liberali, atvira, demokratiška.

„O tai reiškia, kad mes savo gana lokalius, JAV požiūriu, rytų Europos interesus ir vertybes, kurie gali būti ir yra ne mažiau svarbūs, draugiškai galime siūlyti ir juos ginti pačioje JAV demokratijoje.

Ar buvo padaryta klaida? Gali būti, kad taip – mes neparodėme jėgos, ir Rusija tai gali vertinti kaip silpnumą ir toliau mobilizuotis“, – teigė signataras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

A. Januška aprašė ir Rusijos logiką: individualus ir kolektyvinis Putinas gerbia tik jėfą.

„Jis yra netvirtas, tačiau racionalus savo silpnumo suvokime, ir dėl savo išlikimo padarys viską, net nusižemins. Tai unikaliai įrodo visas vagneristų maišto suvaldymas. Vagneriai parodė savo jėgą, ir Putinas viešai nusižemino, kad tik išlaikyti stabilumą ir save valdžioje. Putinas yra silpnas ir niekada nepuls stipresnio. Todėl Vakarai turi parodyti jėgą (pakviesti Ukrainą į NATO) ir karas baigsis. Tai reiškia, kad pakvietimas, kaip narystės proceso pradžia galimai būtų reiškęs, kad NATO neturės kariauti ginklais ir turės kariauti derybose.

Bet yra dominuojanti nuomonė Vakaruose, kad, kas bebūtų, reikia vengti bet kokios rizikos, bijoti „eskalacijos“, viską daryti žingsnis po žingsnio, Ukrainoje su kremliumi kovoti ribotais ginklais, o tiesiogiai tik žodžiais. Kai kas sakytų, kad tai pasidavimas Putino logikai, savaime išsipildanti pranašystė (self fulfilling prophecy), bet yra kaip yra, ir kas teisus, išspręs ginčai ir laikas.

Ironiškai galima pastebėti, kad NATO turi Turkijos ir Vengrijos „ginklą“, ir net jei NATO būtų bandžiusi pakviesti Ukrainą, pakvietimas ir pilna narystė tikriausia būtų atidėta, nes nebūtų konsensuso dėl Turkijos, bet Rusija jaustų įtampą ir siektų derybų, kad išvengti Ukrainos NATO, jei Turkija ką nors išsiderėjusi nulūžtų“, – rašė diplomatas.

Tad Vakarai, kaip apibendrino jis, dėl įvairių preižasčių bijo parodyti jėgą.

„Todėl turime ką turime. Bet ką turime – galime keisti, jei žiūrėsime savo valstybės vertybių ir interesų, o ne tik perpasakosime kitų šalių interesus ir pozicijas, ką galima paskaityti ir laikraščiuose. Neverta gyventi, kaip kai kas siūlo – be vizijų ir lūkesčių, nes tada nebus nusivylimo. Bet tada ir dar daug ko nebus“, – pridūrė A. Januška.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)