Pasak J. Neliupšienės, prieš šauktinų kariuomenės reikia sugrįžti, nes yra pasikeitusi geopolitinė situacija, dabartinės grėsmės valstybės saugumui skiriasi nuo buvusių 2006-2008 m., jos yra intensyvesnės.
„Tai, ką mes matome šalia mūsų sienų – tiek nuolatinius karinius mokymus, tiek jėgos panaudojimą Ukrainoje, tiek grasinimą naudoti jėgą kitose kaimyninėse valstybėse – manau, kad būtinas tinkamas pasirengimas ginti savo valstybę“, – interviu „Žinių radijui“ sakė J. Neliupšienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad sprendimas grąžini šauktinius yra laikinas, galioja Pekeriems metams, į kariuomenę tikimasi pakviesti tarnauti sąlyginai labai nedidelį skaičių – 3-3,5 tūkst. – jaunuolių, o tai sudaro beveik 2 proc. asmenų, patenkančių į 19-26 metų grupę, tarnybos trukmė sieks devynis mėnesius. Šalies vadovės atstovė pabrėžė, kad pirmenybė bus teikiama savanoriams, o matant, kad šaulių sąjungose, kitose pilietinėse organizacijose išaugęs šis skaičius išaugęs, kilti problemų neturėtų.
Anot J. Neliupšienė, sugrąžindama šauktinius Lietuva niekuo neišsiskiria – esą ir kitose valstybėse numatyta, kad esant poreikiui, didėjant grėsmėms šauktinių kariuomenė gali būti grąžinama arba aktyvuojama. Tai yra Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje.
J. Neliupšienė sutiko, kad ne visi iš 19-26 metų amžiaus kategorijos bus pašaukti tarnauti, nes numatoma daug išimčių.
„Kariuomenė yra pasiruošusi kiekvieną atvejį vertinti individualiai, kad tai nedarytų žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Žmonės, turintys vaikų, studentai, kitų asmeninių įsipareigojimų turintys asmenys, aišku, gali tikėtis būti atleisti nuo kariuomenės“, – sakė Prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Apibendrindama J. Neliupšienė sakė, kad dabartinis kariuomenės sukomplektavimas prasilenkia su geopolitine realybe.
„Kaip iš to seno animacinio filmo – du su puse griovio, kas jau gerai negali atlikti darbo... Taip ir 35 proc. sukomplektuota kariuomenė realiai negali apginti Lietuvos valstybės“, – kalbėjo Prezidentės patarėja.
Privalomosios karinės tarnybos įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos ketvirtadienį. Valdančiosios politinės partijos šiuo klausimu vieningos pozicijos dar neturi.
Ketvirtadienį Seimo darbotvarkėje klausimas dėl principinės kariuomenės struktūros iki 2020 m. įrašytas pirmuoju numeriu. Iš parlamentinės valdančiosios daugumos paramą šauktinių grąžinimui yra išreiškę tik socialdemokratai.
Tvarkos ir teisingumo partijos narys Kęstas Komskis dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo yra siūlęs surengti referendumą, tačiau šią idėją sukritikavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Premjeras Algirdas Butkevičius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad šauktinių sugrąžinimas šiuo metu yra vienintelė priemonė suformuoti trūkstamus gynybinius pajėgumus esant įtemptai geopolitinei situacijai.
Šauktinių idėją taip pat palaiko opozicinė konservatorių partija, tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis savo nuomonę ketina pareikšti išklausęs kariuomenės vado argumentus. Darbo partijos Seimo frakcijos seniūno Kęstučio Daukšio teigimu, partija savo poziciją suformuos antradienį vyksiančiame posėdyje.
Jei Seimas pritartų karo prievolės grąžinimui, šiemet devynių mėnesių kariniams mokymams būtų pakviesta 3-3,5 tūkst. šauktinių iš 19-26 m. amžiaus grupės. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės vadas ne kartą pabrėžė, kad trūkstami kariuomenės pajėgumai visų pirma bus formuojami iš savanorių.