Dėl rekordiškai mažo aktyvumo referendumas neįvykouž Konstitucijos pataisas balsavo mažiau nei surinkta parašų

 (6631)
Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.
Dėl rekordiškai mažo aktyvumo referendumas neįvyko
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje vėlų sekmadienio vakarą sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus balsus visose apylinkėse. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.

Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.

Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.

Organizatoriai dėl žlugusio balsavimo labiausiai kaltino Seimo parinktą laiką, nes daug žmonių šiuo vasaros metu atostogauja ar savaitgalius leidžia ne namie.

„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vasaros vidurys nėra jam pats palankiausias laikas“, - BNS sekmadienio vakarą teigė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.

Politikos ekspertai sutiko, kad atostogų metas sumažino rinkėjų aktyvumą, tačiau pažymėjo, jog didelė dalis piliečių sąmoningai boikotavo referendumą.

„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Referendumo kritikai pasveikino rezultatus.

„Šis referendumas buvo labai geri skiepai Lietuvos visuomenei. Nuo visokio gręžiojimosi atgal“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Seimo narys liberalas Remigijus Šimašius.

Aktyviausiai referendume dalyvavo Ignalinos rajono gyventojai - čia savo valią pareiškė 23,78 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo 8, 29 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Didžiuosiuose miestuose aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis - Vilniuje balsavo 11,44 proc., Kaune - 13,77 proc., Klaipėdoje - 12,32 proc. rinkėjų.

Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Vilniuje siaučia škvalas

Trečiadienio pavakarę Vilniuje apniuko dangus ir pakilo vėjas. DELFI skaitytojas atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti Karoliniškėse ant automobilio nuverstas medis.

Atmetė A. Zuoko siūlymą statyti paminklą J. Basanavičiui Sirvydo skvere (7)

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį atmetė buvusio mero Artūro Zuoko siūlymą pakeisti anksčiau priimti sprendimą ir paminklą tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui statyti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o K.Sirvydo skvere.

Ruošiasi keisti motinystės pašalpų tvarką (26)

Vaiko priežiūros atostogų išėjusiems darbuotojams pirmus metus – 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, o antrus – 85 proc. Ir jokio išmokų mažinimo, jei antraisiais metais ją gaunantis asmuo pradeda dirbti ar gauna kitų pajamų. Jei tokioms išmokoms mokėti pritrūks pinigų „Sodros“ biudžete, jos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

R. Karbauskis vardija kandidatus į ministrus: tarp jų ir D. Šakalienė (472)

Buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė žengia į politiką. Žmogaus teisių gynėja kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kandidatuos į Seimą.

A. Tapino ir A. Mamontovo pokalbis „Laisvės piknike" (30)

Antradienio popietę pakaunėje, A. Stulginskio universiteto aikštynuose vyko „Laisvės piknikas“. Tai žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino įkvėptas pilietinis festivalis, kuris gimė iš energingų žmonių nenoro taikstytis su baimės jausmu, kuris vis dar gajus Lietuvos regionuose.