Teisininko komentaras. Palengvintas santuokos nutraukimo procesas – jau nuo kitų metų

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra dažniausiai praktikoje pasitaikantis skyrybų būdas. Jei pavyksta rasti bendrą sutarimą, sutuoktiniai šį būdą dažniausiai renkasi dėl labai paprastų ir žmogiškų priežasčių, tai yra greitesnis bei mažiau išlaidų reikalaujantis procesas.

Šiuolaikinėje visuomenėje skyrybų skaičius sparčiai auga, tai aiškiai patvirtina ir statistiniai duomenys, pagal kuriuos 2021 metais visoje Lietuvoje įregistruota 8 452 ištuokos, kai tuo tarpu 2020 metais išsiskyrė 400 mažiau porų (8 047).

Lietuvos teismai turi dideles apkrovas, nes norinčių nutraukti santuoką kasmet vis daugėja. Dėl šios priežasties, Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Civilinio kodekso pataisoms ir nusprendė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. sutuoktiniai bendru sutarimu ir neturint nepilnamečių vaikų, santuoką galės nutraukti pas notarą.

Seimas pritarė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. bus galima atlikti ir kitus veiksmus pas notarą, nesikreipiant į teismą, kaip numato šiuo metu įstatymas. Pavyzdžiui, leidimas keisti vedybų sutartį, leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius bus perduoti spręsti notarams.

Notaro taip pat pakaks tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, funkcijos perdavimas notarams turės žymios įtakos ne tik bendro teismų darbo krūvio sumažėjimui, bet ir sutuoktiniai turės galimybę greičiau nutraukti santuoką.

Ką privalo žinoti sutuoktiniai prieš kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo?

Pirma, siekiant išvengti skubotų sprendimų dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai turi daugiau nei metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmenys turės pateikti notarui šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį patvirtinimą.

Antra, kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu, sutuoktiniai taip pat turės pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turės būti aptarta: sutuoktinių vienas kito ir, prireikus, savo pilnamečių vaikų išlaikymas, taip pat kitos savo turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra nepadalintas notarine tvarka ar teismo sprendimu). Šioje sutartyje sutuoktiniai taip pat turės nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. Iš esmės siūloma išlaikyti galiojančias LR Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias santuoka bendru sutuoktinių sutarimu būtų nutraukiama teisme.

Trečia, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo, o santuokos nutraukimo momentas bus siejamas su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimu.

Dažnu atveju, sutuoktiniai susitarę dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nori greito ir efektyvaus proceso, t. y. nori kuo greičiau oficialiai tapti išsituokusiais.

Nepaisant to, jog santuokos nutraukimas bendru sutarimu teisme yra nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, vis dėlto procesas užtrunka: teismas turi išspręsti pareiškimo ir sutarties priėmimo klausimą, priimti sprendimą, o jį priėmus – turi praeiti 30 dienų terminas, kol sprendimas įsigalioja ir yra išsiunčiamas viešajam registrui. Šios funkcijos perdavimas notarams kur kas pagreitins procesą, nes sutartis įsigalios jau kitą darbo dieną, dėl šios priežasties, ir taip nemalonus santuokos nutraukimo procesas bus efektyviai ir greitai užbaigtas.