Klausk teisininko: kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema

 (15)
Pradėjus dirbti prekybos centro kasoje, išryškėjo rankų egzema dėl nuolat liečiamų monetų. Jau anksčiau buvau alergiška kai kurių rūšių metalui, tačiau iki darbo kasoje, rankų egzemos neturėjau.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Gydytojai išrašė vaistus ir rekomendavo dirbti su pirštinėmis, tačiau darbdavys man uždraudė, motyvuodamas tuo, kad atbaidau klientus. Paaiškinus, kad tai gydytojo rekomendacija, pasiūlė susirasti kitą darbą. Ar darbdavys teisus neleisdamas dirbti kasoje su guminėmis pirštinėmis?

Aptardama darbuotojo teisę į tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė .

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – DSSĮ) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

DK 274 str. ir DSSĮ 11 str. yra aiškiai nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojas gali reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio (DK 275 str., DSSĮ 34 str.).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju darbdavys, reikalaudamas dėvėti pirštines vykdant kasininko pareigas, iš tiesų nesudaro saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, svarbu atsižvelgti į tai, ar šios darbo sąlygos yra objektyviai kenksmingos, ar kenksmingos tik individualiais požymiais pasižyminčiam asmeniui.

Egzema – neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Ją sukelia įvairūs dirgikliai, dažniausiai darbe ir buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, kai kurie išoriškai vartojami vaistai, augalai, mikrobai. Nustatyta, kad sergantys egzema sudaro apie 40 proc. visų sergančiųjų odos ligomis. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. sergamumo egzema rodiklis Lietuvoje siekė apie 25,8 atvejo tūkstančiui gyventojų nuo 18 metų. Tačiau net jeigu darbo sąlygos kenksmingomis galėtų būti laikomos tik individualiais požymiais pasižyminčio subjekto atžvilgiu, tokio darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas neturėtų būti paneigiama.

Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog darbuotojui nesutinkant dirbti tokiomis sąlygomis, dėl kurių didėja tikimybė susirgti lėtine egzema, darbuotojas gali reikalauti būti perkeliamas į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų (DSSĮ 34 str.).

Darbdavys gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą, darbuotojo sutikimu turi perkelti į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (DK 273 str. 1 d., DSSĮ 34 str.).

Pažymėtina, kad darbo santykiuose prioritetiškai ginama silpnoji šalis – darbuotojas, todėl nors ir sudarant darbo sutartį buvo sulygta dėl vienokio darbo, bet pasikeitus aplinkybėms darbdavys, esant galimybei ir darbuotojui sutikus, privalo darbuotoją perkelti į kitą darbą.

Darbuotojui nesutikus būti perkeltam į siūlomą darbą arba įmonėje nesant kito darbo, į kurį galėtų būti perkeltas darbuotojas, darbdavys įgyja teisę Jus atleisti remiantis DK 129 str., t.y., darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė pirmiausia pataria problemą spręsti geranoriškai, t.y. kreipiantis į patį darbdavį, arba į artimiausią darbo ginčų komisiją, kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus.

Nepavykus susitarti su darbdaviu ar ginčo išspręsti taikiai darbo ginčų komisijoje, pažeistas darbuotojo teises galima ginti kreipiantis tiesiogiai į teismą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (15)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klausk teisininko: ar priklauso motinystės pašalpa, jei susiradau darbą? (1)

Vis skaitau ir galvoju, ar tikrai taip yra, kad jei esu išėjusi motinystės atostogų ir antrus metus papildomai randu darbą, tarkim 4 val. per dieną, vis tiek gaunu ir pašalpą 40 proc. plius alga, ar vis dėlto pašalpos negaunu, jei atlyginimo gaunu daugiau nei tie 40 proc.?

Teisininko komentaras. Šauktinių asmens duomenų viešumas – ar jis yra būtinas? (12)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai kritikos dėl galimybės sužinoti šauktinių asmens kodus iš internete paskelbtų šauktinių sąrašų. Svarstant šiuos techninės saugos klausimus ir galimybes atgaminti asmens kodą, svarbu pasidalinti ir nuomonėmis, ar šauktinių asmens duomenys apskritai turi būti vieši.

Teisėjai šaukiasi pagalbos: mūsų likimą sprendžia nuodėmingos puotos dalyvė (66)

Ar gali teisėjus vertinti ir jų karjeros klausimus spręsti teisėja, kuri kartu su kolegomis nemokamai linksminosi Kaišiadorių verslininko Algimanto Radvilos restorane? Į DELFI kreipęsi teisėjai mano, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Dalia Kačinskienė vos tik kilus skandalui turėjo pasitraukti iš šių pareigų.

Apie paveldėjimą – iš teisėjos lūpų: su tėvais nebendrauja, bet palikimo nori (52)

„Yra tokių žmonių, kurie nori išreikšti savo valią ir palikti turtą ne tam, kam jį priklauso paveldėti pagal įstatymą. Pasitaiko, kad ir motina, kurios neprižiūri vienas iš vaikų, nusprendžia, kad ji testamentu turtą paliks tik tam, kuris ja rūpinasi“, – viena jautriausių civilinės teisės temų kalbėjo Danutė Kutrienė.

N. Venckienė prisiminė, kad dirbo teisėja ir politike: iš valstybės reikalauja pinigų (381)

Nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstanti buvusi parlamentarė Neringa Venckienė prisiminė, kad dirbo Kauno apygardos teisme ir Seime – įvairiais nusikaltimais įtariama garsioji bėglė į teismą padavė Lietuvos valstybę ir reikalauja priteisti atlyginimą.