Klausk teisininko: kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema

 (15)
Pradėjus dirbti prekybos centro kasoje, išryškėjo rankų egzema dėl nuolat liečiamų monetų. Jau anksčiau buvau alergiška kai kurių rūšių metalui, tačiau iki darbo kasoje, rankų egzemos neturėjau.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Gydytojai išrašė vaistus ir rekomendavo dirbti su pirštinėmis, tačiau darbdavys man uždraudė, motyvuodamas tuo, kad atbaidau klientus. Paaiškinus, kad tai gydytojo rekomendacija, pasiūlė susirasti kitą darbą. Ar darbdavys teisus neleisdamas dirbti kasoje su guminėmis pirštinėmis?

Aptardama darbuotojo teisę į tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė .

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – DSSĮ) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

DK 274 str. ir DSSĮ 11 str. yra aiškiai nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojas gali reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio (DK 275 str., DSSĮ 34 str.).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju darbdavys, reikalaudamas dėvėti pirštines vykdant kasininko pareigas, iš tiesų nesudaro saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, svarbu atsižvelgti į tai, ar šios darbo sąlygos yra objektyviai kenksmingos, ar kenksmingos tik individualiais požymiais pasižyminčiam asmeniui.

Egzema – neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Ją sukelia įvairūs dirgikliai, dažniausiai darbe ir buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, kai kurie išoriškai vartojami vaistai, augalai, mikrobai. Nustatyta, kad sergantys egzema sudaro apie 40 proc. visų sergančiųjų odos ligomis. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. sergamumo egzema rodiklis Lietuvoje siekė apie 25,8 atvejo tūkstančiui gyventojų nuo 18 metų. Tačiau net jeigu darbo sąlygos kenksmingomis galėtų būti laikomos tik individualiais požymiais pasižyminčio subjekto atžvilgiu, tokio darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas neturėtų būti paneigiama.

Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog darbuotojui nesutinkant dirbti tokiomis sąlygomis, dėl kurių didėja tikimybė susirgti lėtine egzema, darbuotojas gali reikalauti būti perkeliamas į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų (DSSĮ 34 str.).

Darbdavys gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą, darbuotojo sutikimu turi perkelti į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (DK 273 str. 1 d., DSSĮ 34 str.).

Pažymėtina, kad darbo santykiuose prioritetiškai ginama silpnoji šalis – darbuotojas, todėl nors ir sudarant darbo sutartį buvo sulygta dėl vienokio darbo, bet pasikeitus aplinkybėms darbdavys, esant galimybei ir darbuotojui sutikus, privalo darbuotoją perkelti į kitą darbą.

Darbuotojui nesutikus būti perkeltam į siūlomą darbą arba įmonėje nesant kito darbo, į kurį galėtų būti perkeltas darbuotojas, darbdavys įgyja teisę Jus atleisti remiantis DK 129 str., t.y., darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė pirmiausia pataria problemą spręsti geranoriškai, t.y. kreipiantis į patį darbdavį, arba į artimiausią darbo ginčų komisiją, kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus.

Nepavykus susitarti su darbdaviu ar ginčo išspręsti taikiai darbo ginčų komisijoje, pažeistas darbuotojo teises galima ginti kreipiantis tiesiogiai į teismą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Kauno kunigui – bėdos dėl komentaro: rašiau apie Rusijos politikus, o ne Lietuvos gėjus (413)

Kauno rajono Rokų Šv. Antano Paduviečio parapijos kunigas Virginijus Gražulevičius turi didelių bėdų dėl viename interneto portale parašyto komentaro apie homoseksualios orientacijos asmenis.

Po teismo sprendimo – kitoks požiūris į komercines paslaptis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija pateikė esminius išaiškinimus komercinių paslapčių apsaugos klausimais - problemos ankstesnėje teismų praktikoje nebuvo išspręstos, nors ir buvo tam tikrais aspektais analizuotos.

Po komentaro internete – baimė: įsikišo žvalgybininkų gynėjai (1050)

Per pusę metų – jau antras teistumas už internete parašytą komentarą. Į tokią situaciją pakliuvo žodžio nevaldantis Druskininkų gyventojas Albinas B.

Teisėja: gaila vaikų, priverstų išgyventi tėvų konfliktus (64)

„Ginčai tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vienetiniai. Man tokiu atveju visada gaila vaikų, norisi juos kuo labiau apsaugoti nuo tėvų nesutarimų – pagalvokite, kaip vaikas yra draskomas“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė.

J. Pilsudskio širdies kapą išniekinęs lenkas: tai – kerštas V. Tomaševskiui (146)

Vilniaus Rasų kapinėse Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo paminklą išniekinęs lenkas sako, kad taip tik norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vykdomą politiką.