Klausk teisininko: kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema

 (15)
Pradėjus dirbti prekybos centro kasoje, išryškėjo rankų egzema dėl nuolat liečiamų monetų. Jau anksčiau buvau alergiška kai kurių rūšių metalui, tačiau iki darbo kasoje, rankų egzemos neturėjau.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip pardavėjai apginti savo teises, dėl liečiamų monetų susirgus egzema
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Gydytojai išrašė vaistus ir rekomendavo dirbti su pirštinėmis, tačiau darbdavys man uždraudė, motyvuodamas tuo, kad atbaidau klientus. Paaiškinus, kad tai gydytojo rekomendacija, pasiūlė susirasti kitą darbą. Ar darbdavys teisus neleisdamas dirbti kasoje su guminėmis pirštinėmis?

Aptardama darbuotojo teisę į tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė .

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – DSSĮ) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

DK 274 str. ir DSSĮ 11 str. yra aiškiai nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojas gali reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio (DK 275 str., DSSĮ 34 str.).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju darbdavys, reikalaudamas dėvėti pirštines vykdant kasininko pareigas, iš tiesų nesudaro saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, svarbu atsižvelgti į tai, ar šios darbo sąlygos yra objektyviai kenksmingos, ar kenksmingos tik individualiais požymiais pasižyminčiam asmeniui.

Egzema – neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Ją sukelia įvairūs dirgikliai, dažniausiai darbe ir buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, kai kurie išoriškai vartojami vaistai, augalai, mikrobai. Nustatyta, kad sergantys egzema sudaro apie 40 proc. visų sergančiųjų odos ligomis. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. sergamumo egzema rodiklis Lietuvoje siekė apie 25,8 atvejo tūkstančiui gyventojų nuo 18 metų. Tačiau net jeigu darbo sąlygos kenksmingomis galėtų būti laikomos tik individualiais požymiais pasižyminčio subjekto atžvilgiu, tokio darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas neturėtų būti paneigiama.

Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog darbuotojui nesutinkant dirbti tokiomis sąlygomis, dėl kurių didėja tikimybė susirgti lėtine egzema, darbuotojas gali reikalauti būti perkeliamas į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų (DSSĮ 34 str.).

Darbdavys gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą, darbuotojo sutikimu turi perkelti į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (DK 273 str. 1 d., DSSĮ 34 str.).

Pažymėtina, kad darbo santykiuose prioritetiškai ginama silpnoji šalis – darbuotojas, todėl nors ir sudarant darbo sutartį buvo sulygta dėl vienokio darbo, bet pasikeitus aplinkybėms darbdavys, esant galimybei ir darbuotojui sutikus, privalo darbuotoją perkelti į kitą darbą.

Darbuotojui nesutikus būti perkeltam į siūlomą darbą arba įmonėje nesant kito darbo, į kurį galėtų būti perkeltas darbuotojas, darbdavys įgyja teisę Jus atleisti remiantis DK 129 str., t.y., darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Kontoros D LEGALS teisininkė Inga Andriušytė pirmiausia pataria problemą spręsti geranoriškai, t.y. kreipiantis į patį darbdavį, arba į artimiausią darbo ginčų komisiją, kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus.

Nepavykus susitarti su darbdaviu ar ginčo išspręsti taikiai darbo ginčų komisijoje, pažeistas darbuotojo teises galima ginti kreipiantis tiesiogiai į teismą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Prezidentūrą šokdinusi teisėja vėl siautėja: iš darbo išėjo net sekretorės (13)

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, bylų vilkinimo ir keistų žaidimų su prezidentu Valdu Adamkumi išgarsėjusi ilgametė teisėja Virginija Jurkštienė vėl atsidūrė po padidinamuoju stiklu – šįkart teisėjos elgesiu pasipiktino jos kolegos.

Garsus Vilniaus teisėjas įkliuvo policijai – „pripūtė“ 1,8 prom. alkoholio atnaujinta 14.48  (137)

Sekmadienį policijos pareigūnai prie nuosavo automobilio vairo sulaikė, įtariama, neblaivų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją, kuris yra nagrinėjęs ne vieną rezonansinę bylą.

Klausk teisininko: ar paskola iš artimųjų gali būti traktuojama kaip dovana? (13)

Planuoju įsigyti nekilnojamąjį turtą ir dalį sumos pasiskolinti iš artimųjų. Ar tokia paskola traktuojama kaip dovana, ar kaip paskola? Ar ji turi būti kažkaip įforminama, kada tokia paskola turėtų būti deklaruojama VMI? Ar skolinamus pinigus turėčiau deklaruoti tik aš, ar ir artimieji?

Teisininko komentaras. Išsiieškodama žalą Rusija privers kitas valstybes šokti pagal savo taisykles? (52)

Rusijoje įsigaliojo įstatymas numato galimybę išieškoti iš Rusijoje esančio užsienio valstybės turto. Jame numatomos išlygos, kuomet teisinis imunitetas užsienio valstybėms netaikomas. Ar Lietuva taps pirmoji, kuriai bus pritaikytas šis įstatymas?

Verslo grąža matuojama ne vien uždirbtais pinigais, bet ir nauda visuomenei (12)

Ar verslo funkcijos baigiasi klientų aptarnavimu ir pajamų didinimu? Ne, jeigu verslo vertybių sąraše esama pilietiškumo sąvokos. Verslas yra lygiai toks pats valstybinės bendruomenės narys, turintis savas teises ir pareigas. Tai dar svarbiau valstybės valdomoms įmonėms, kurios prisideda prie darnaus valstybės vystymosi.