Vietoje egzaminų moksleivių žinias tokiu atveju siūloma vertinti kriteriniu kaupiamuoju būdu – rinkti bylą su jų darbais
Tai išgirdę egzaminų šalininkai supyko – esą ir taip Lietuvos moksleivių lygis yra vienas prasčiausių Europoje, o mes ir toliau jiems pataikausime. Jie įsitikinę, kad jei neliks egzaminų, moksleiviai nebesistengs mokytis kuo geriau.
Savo ruožtu palaikantys idėją egzaminus pakeisti byla, kurioje būtų svarbiausi moksleivio darbai, teigia, kad toks vertinimo būdas būtų kur kas teisingesnis nei dažnai loterijai prilyginami egzaminai. Jie mano, kad neteisinga, kai jaunuolio likimas nusprendžiamas per kelias valandas.
Dabartinė egzaminų sistema netenkina pasikeitusių poreikių
„Strateginiuose dokumentuose esame numatę į nedidelį laiko tarpą sukoncentruotus egzaminus pertvarkyti į įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą. Kelios egzaminui skirtos valandos neturėtų nulemti vaiko ateities. Todėl svarstome, ar nereikėtų apskritai atsisakyti privalomų, daugiau į faktų žinojimą orientuotų egzaminų, baigus vidurinį ugdymą. Vietoje jų mokiniai galėtų nuolatos kaupti įvairius kompetencijų pripažinimo faktus – egzamino tipo testus, projektinių darbų, meno kūrinių vertinimus, savanorystės, bendruomeninės veiklos, olimpiadų, sporto pasiekimus ir t.t. Abiturientai galėtų įvairiais būdais pateikti savo pasiekimų įrodymus. Atitinkamai ir aukštosios mokyklos būtų paskatintos stojimo studijuoti metu pripažinti įvairesnius mokymosi rezultatus, ne vien egzaminus“, – savo komentare DELFI šią idėją komentavo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Ji pripažino, kad dabartinė egzaminų sistema buvo labai vertinga daugelį metų, tačiau pradeda netenkinti mokinių poreikių mokymosi visą gyvenimą kontekste.
Paprašyta plačiau pakomentuoti išsakytas mintis ministrė aiškino, kad ši kryptis įtvirtinta ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Pastarojoje numatoma „visais švietimo lygiais pradėti taikyti kriterinį kaupiamąjį vertinimą kaip besimokančiojo pasiekimų savikontrolės būdą.“
Seimas pokyčiams pritarė
Ministrė pripažino girdėjusi visuomenės pasipiktinimą dėl idėjų keisti atsiskaitymų sistemą, tačiau užtikrino – baimintis, kad neliks tokio vertinimo, kokiu yra dabartiniai egzaminai, tikrai nereikia, nes kol kas apie tai net negalvojama.
„Kol kas modeliuojame įtraukdami ir panašaus tipo, ir turinio vertinimus į bendrą schemą. Tačiau mokiniams galbūt nereikėtų laikyti egzaminų birželio mėnesį po 12 klasės, jei atitinkamo dalyko panašių vertinimų po gabalėlį (modulį) savo mokymosi tempu pakankamai būtų sukaupę jau anksčiau. Kartu būtų galima laikyti egzaminus ir birželį, jei kas nors norėtų dar kartą pabandyti pagerinti savo pasiekimus. Kaip ir dabar, būtų galima tą padaryti ir po metų – vertinimas juk kaupiamasis, jis nebūtinai turi baigtis baigus mokyklą, bet kauptis toliau.
Nekalbame apie kitokias kompetencijas vietoje dabartinių dalykų, bet apie kitas kompetencijas, kurių vertinimas ir ugdymas šiuo metu labiau apleistas. Visų pirma tai socialinės-emocinės kompetencijos, susijusios su žmonių sąveika, taip pat kūrybiškumas, meno kūriniai, savanorystė, olimpiados, sporto pasiekimai, projektiniai darbai ir t.t. Tačiau jokie sprendimai dar nepriimti, tad apie viską galime kalbėti tik hipotetiškai. Tik kryptis patvirtinta Seimo nutarimu, o konkrečios formos dar tik modeliuojamos“, – informavo ji.
Dėl kainos nesijaudina
Paklausta, kiek galėtų kainuoti tokie pokyčiai, A. Pitrėnienė sakė, kad kol kas tikslūs skaičiavimai nėra atlikti.
„Bet juk savo išsilavinimą ne pigumu vertiname, o kokybe. Kaštai – labai santykinis dalykas. Juk kai kas panašaus ir dabar daroma, atitinkami pinigai išleidžiami: tie patys egzaminai, diagnostiniai testai, olimpiados, konkursai, projektinė mokinių veikla, mokiniai kuria, atlieka visuomenei naudingą veiklą, jau eksperimentuojame brandos darbą ir t.t. Tačiau ne visi mokinių pasiekimai fiksuojami atestate ir pažymių knygelėse.
Tam tikra prasme, tai tėra naujas mokinių pasiekimų fiksavimo būdas. O veikiančių prototipų ir dabar turime – mokyklų elektroniniai dienynai, kartu su kitomis šalimis vykdomas „EUfolio“ projektas ir t.t. Esminė permainos idėja – visus šiuos fragmentus surinkti į visumą ir panaudoti sintezės sukuriamomis naujomis galimybėmis. Be abejo, tai nebus už dyką, bet ateitis parodys, gal šioje sistemoje būtent egzamino tipo vertinimas pasirodys esąs brangiausia dalis“, – svarstė ministrė.
Ji pripažino būsianti laiminga, jei šis projektas bent iš dalies – būtų gana nemažai veikiančių ir gana masiškai taikomų tokios sistemos elementų – bus įtvirtintas 2022 metais.
„Viskas priklausys nuo to, kiek turėsime visuomenės palaikymo, kaip sugebėsime šiam tikslui subalansuoti švietimo biudžetą, o pusiau juokais – kiek socialūs, sumanūs ir kūrybiški būsime patys“, – sakė A. Pitrėnienė.
Keisis stojimo į aukštąsias sistema
Pakeitus moksleivių atsiskaitymų sistemą neišvengiamai turėtų keistis ir stojimo į aukštąsias būdas. Tiesa, ministrė pripažino, kad kol kas jai nėra žinoma, kokia yra oficiali jų atstovų nuomonė šiuo klausimu.
„Aukštosiose mokyklose dirba labai daug žmonių. Aukštosios mokyklos – tai ir studentai, t.y. patys tik ką buvę mokiniai. Oficialios pozicijos dar nesame paklausę, tačiau būta ekspertų pokalbių, kuriuose atskiri aukštųjų mokyklų darbuotojai pritarė panašioms mintims ir net laikę jas savomis (CV arba portfolio jau labai plačiai paplitęs reiškinys darbo rinkoje). Esame numatę daryti daug konsultacijų šiuo klausimu. Reikia jį atidžiau išdiskutuoti visuomenėje, tariantis su mokiniais, tėvais, aukštosiomis mokyklomis, potencialiais darbdaviais, politikais ir kt.“, – sakė A. Pitrėnienė.
Ji tikina suprantanti, kad tai ne paprasta pertvarka, truksianti ne vieną kadenciją, todėl svarbus ir sąmoningas įvairių politinių jėgų sutarimas dėl šios krypties.
„Seimo nutarimas priimtas, bet nemanome, kad visų politikų ši permaina buvo pakankami adekvačiai suprasta ir įsisąmoninta“, – pastebėjo ji.
Aukštosios mokyklos žinias vertins atskirai?
Savo ruožtu Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas mano, kad tik bylos metodas negali būti taikomas įvertinti asmens pasiekimus už mokymosi labai ilgą laikotarpį ir platų žinių spektrą.
„Apskritai bylos metodas, kuris įvertina asmens pasiekimus vienoje ar kitoje srityje, nėra naujas. Aukštojo mokslo srityje jis irgi yra pakankamai plačiai taikomas, ypač užsienyje, vertinant atskirus dalykus ar jų grupes. Tačiau galutinis vertinimas visuomet yra palydimas papildomu gebėjimų patikrinimu vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl moksleivių žinias būtų geriausia vertinti kombinuotai – atsižvelgiant ir į duomenis segtuve, ir į egzaminų ar testų rezultatus“, – sakė jis.
A. Daniūnas mano, kad aukštosios mokyklos segtuvo metodo pagrindu įgytus gebėjimus kartu su kitais būdais (baigiamieji egzaminai ar pan.) stojant į aukštąją mokyklą tikrai pripažintų.
„Tačiau jei liktų viduriniojo mokslo vertinimas tik pagal segtuvo metodą, manau, kad universitetai turėtų organizuoti tam tikros formos žinių ir gebėjimų patikrą stojant į universitetą“, – svarstė jis.
Vadina objektyviausiu žinių patikrinimo būdu
Savo ruožtu prieš egzaminų naikinimą pasisakantis buvęs švietimo ir mokslo viceministras, LR Kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus DELFI sakė manantis, kad egzaminai – obektyviausias atrankos kriterijus vertinant, kas pateks į aukštąsias mokyklas. Jo teigimu, jei egzaminai bus panaikinti, galima iš karto įvesti tarifus, kiek kainuos į jas įstoti.
„Mūsų šalyje vykstančių egzaminų patirtis perimta iš Škotijos. Škotijos egzaminų sistema yra įgyvendina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Egzaminų patikrinimas ir kodavimo sistema yra labai patikima, užduočių nutekinimo atvejų buvo vienetai. Tai reiškia, garantuojame, kad iš tikrųjų moksleivių žinios yra patikrinamos sąžiningai. Taip, kai kas abejoja, ar žinių patikra yra vienintelis kriterijus asmens brandai įrodyti. Taip, mokyklose yra ir korepetitoriavimo, ir kitų dalykų. Aš nesakau, kad kiti žinių patikrinimo būdai nėra reikalingi. Brandą gali parodyti ir brandos darbas, ir asmens darbų aplankas, kurį jis pildo visus metus, bet egzaminai yra pats objektyviausias žinių patikrinimo būdas“, – įsitikinęs R. Vaitkus.
Pasak jo, egzaminų jokiu būdu negali pakeisti paprasčiausia byla, kurioje būtų sudėti abiturientų darbai.
Kas tinka Suomijai, netinka Lietuvai
„Galima kalbėti apie tai, kad ne tik egzaminai lemtų stojimo į aukštąsias rezultatus, bet visiškai juos panaikinti būtų klaida. Šioje srityje jau yra šis tas daroma – skiriama daugiau dėmesio sportiniams, meniniams moksleivių pasiekimams, vertiname dalyvavimą olimpiadose. Tačiau tai yra tik papildomų pasiekimų rinkinys, egzaminai turi išlikti“, – mano R. Vaitkus.
Anot jo, teisybė, kad jaunieji švedai, suomiai nelaiko egzaminų ir žinių trūkumu nesiskundžia, tačiau R. Vaitkus mano, kad ne viskas, kas tinka jiems, tinka ir mums.
„PISA tyrimai rodo, kad Suomijoje mokyklų lygis yra panašus ir dideliuose miestuose, ir kaimuose. Savo ruožtu Lietuvoje skirtumai tarp tokių mokyklų yra didžiuliai. Tai rodo, kad mokyklos mūsų šalyje moksleivius vertina skirtingai. Dar kartą kartoju – objektyviausias žinių patikrinimo būdas mūsų šalyje yra centralizuotai organizuojamas egzaminas. Aš suprantu moksleivius – niekas nemėgsta egzaminų, bet ką daryti? Nėra kito patikimo būdo. Aukštojoje mokykloje studentas išlaiko apie 50 egzaminų, kol baigia studijas, ir viskas gerai. Niekas geresnio būdo, kaip patikrinti žinias, nėra sugalvojęs“, – į problemą atkreipė dėmesį R. Vaitkus.
Kelios valandos likimo nulemti negali
Vis dėlto Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė įsitikinusi, kad tai, kad kelios valandos nulemia, kaip įvertinamas žmogaus bendrojo ugdymo mokyklos įsisavinimas, nėra teisinga. Ji mano, kad į abiturientų vertinimo problemą reikėtų pažvelgti kompleksiškai.
„Pirma, reikėtų sutarti, kas yra bendrojo ugdymo branda. Kai turėsime atskaitos tašką, galėsime modeliuoti bendrojo ugdymo mokyklines programas, nes ne visos jos yra suprojektuotos taip, kad galėtų įgyvendinti tas kompetencijas, kurios turbūt būtų reikalingos baigus mokyklą ir įgijus vidurinį išsilavinimą“, – sakė ji.
Pasak V. Targamadzės, tai padarius dalį egzaminų būtų galima palikti, o kitų mokomųjų dalykų kompetencijas įvertinti žvelgiant į moksleivio pasiekimus – bylą. Ji taip pat mano, kad reiktų keisti pačius egzaminus – jie galėtų susidėti iš kelių dalių. Pavyzdžiui, viena dalis galėtų įvertinti moksleivio įgytas kompetencijas besimokant, o sukauptos žinios būtų patikrinamos egzaminu.
„Taigi galimi mažiausiai 3 variantai, kaip patikrinti moksleivių žinias. Blogiausias dalykas – skubėjimas. Viską reikia gerai apgalvoti, tai diskusijų objektas. Blogai, kad pas mus viskas eina šuoliais – atėjo egzaminai, sujudo, sukilo, o paskui vėl štilis“, – mano ji.
Įžvelgia, kokios problemos gali kilti
Tiesa, anot V. Targamadzės, kita kylanti problema – kaip įvertinti moksleivio bylą, kurioje būtų jo darbai.
„Pedagogai, su kuriais kalbėjausi, ir net Nacionalinio egzaminų centro atstovai pastebi, kad dabar vertinant darbus reikalaujama laikytis griežtos struktūros. Tokiu atveju mes skatiname vaikus mokytis, o mokytojus mokyti pagal tam tikras klišes, prarandame individualų stilių“, – pastebėjo ji.
Švietimo srities atstovė patikino taip pat pastebėjusi, kad ne visada egzaminuose esančios užduotys atitinka egzaminų programos reikalaujamą lygmenį. Ji sakė, kad labai dažnai užduotys būna orientuotos į mažesnių, o ne aukštesnių gebėjimų moksleivį.
„Tokiu atveju atsiranda labai įdomūs dalykai – pakyla egzaminų įvertinimai, nors tai tėra imitacija. Pavyzdžiui, šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,38 proc. kandidatų. Pernai tokių tebuvo 89,3 proc. Abejoju, ar tikrai visi moksleiviai taip moka istoriją. Bet, aišku, bėdų iškyla ir jei būtų priimtas bylos su darbais variantas. Ne paslaptis, kad tam tikrose mokyklose, esu girdėjusi, mokytojai daro darbus už moksleivius. Iš dalies tokius mokytojus suprantu, nors ir nepateisinu, nes po to jie būna periodiškai lyginami – tavo rezultatai yra tokie, o tavo kitokie. Todėl dėl segtuvo koncepcijos reikia susitarti, ir pedagogai, ir moksleiviai turi būti pasirengę jį naudoti“, – sakė ji.
Moksleiviai idėjai pritaria
DELFI primena, kad moksleiviai idėjai atsisakyti egzaminų didžiąja dalimi pritaria. Su šia idėja sutinka ir Lietuvos moksleivių parlamento, ir Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai.
Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė patikino, kad šiuo metu nuo „smūginio“ akademinių pasiekimų įvertinimo baigiant mokyklą, palaipsniui pereinama prie galimybės įsivertinti po kiekvieno koncentro (standartizuoti testai baigus 2, 4 ir kt. klases).
Kas galėtų sudaryti segtuvą?
Paklausta, kaip mano, kas turėtų būti įsegta mokinio segtuve, kad šis prilygtų egzamino vertinimui, NEC atstovė patvirtino, kad pirmiausiai nesiektų prilyginti naujų pasiekimų vertinimo formų ir turinio egzaminų įvertinimui.
„Į virtualų mokinio segtuvą galima įsegti įvairias jo socialines kompetencijas liudijančius pasiekimus, akademinius pasiekimus neformaliame švietime. Galima svarstyti, kad dalyvavimas socialinėse/labdaros/pilietinėse akcijose ar jų organizavimas leidžia pademonstruoti ne mažiau svarbias organizavimo, iniciatyvumo, kūrybiškumo, atsakingumo kompetencijas. Pasiekimai šalies ir tarptautinėse olimpiadose, įvairiuose mokslo ir kūrybos konkursuose taip pat gali būti mokinio segtuvo dalimi. Mokinio segtuvo objektai gali būti interesų grupių (mokinių, jų tėvų, mokytojų, švietimo politikos formuotojų ir vykdytojų, aukštųjų mokyklų atstovų, darbdavių) susitarimo klausimu. Gal net galima svarstyti, kad mokiniai galėtų patys nuspręsti kokie jų pasiekimai yra svarbūs ir viešintini. Ypač kai Lietuvoje jau yra išbandyta mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo elektroninė EUfolio platforma“, – sakė ji.
Pasak S. Vingelienės, daug svarbiau yra užtikrinti pasiekimų rezultatų patikimumą ir validumą, nesumenkinti mūsų mokinių tarptautinio konkurencingumo, įvedant pasiekimų vertinimo naujoves.
Įkvepia pavyzdžiai iš užsienio
NEC vadovė ne kartą pabrėžė, kad egzaminai ne tik patogiausiais, bet ir pigiausiais būdas patikrinti moksleivių žinias. Anot S. Vingelienės, kol kas finansiniai skaičiavimai, kiek kainuotų pereiti nuo egzaminų prie segtuvų nėra atlikti, tačiau ji mano, kad „pigiai, greitai ir gerai“ apsisukti tikrai nepavyktų.
„Esame susipažinę su išorinio vertinimo sistemomis įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Airijoje, Olandijoje galutinį mokinio pasiekimų įvertinimą sudaro projektinės/ilgalaikės veiklos ugdymo procese įvertinimo ir centralizuotai vykdomo egzamino rezultato suma. Šių šalių sėkmę garantuoja ne tiek pačių įrankių inovatyvumas, kiek egzistuojanti mokinių pasiekimų monitoringo sistema. Šiose šalyse ne tik vyksta nuolatinis įvairių mokinio pasiekimų stebėjimas, bet, remiantis tais pasiekimais, priimami sprendimai dėl tolimesnio mokinio mokymosi. Mokyklos stebimos ir kontroliuojamos ar mokinių pasiekimai, atliekant ilgalaikes užduotis, sutampa su išorinio vertinimo rezultatais. Tokia sistema taikoma Olandijoje“, – aiškino S. Vingelienė.
Ji taip pat nedrįso spėti, kada tokia sistema galėtų įsigalėti Lietuvoje, nes kol nėra aiškių kriterinio kaupiamojo vertinimo sistemos apmatų – kokie bus nauji vertinimo įrankiai, kokiuose ugdymo koncentruose būtų diegiamos vertinimo naujovės, ar naujus vertinimo įrankių rezultatus naudos aukštosios mokyklos stojimui, tai pasakyti sunku.