Lietuva 2030

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“.

Aktyvus pilietis Tadas Langaitis savanoriškai dirba, kad Lietuvoje visiems būtų geriau gyventi.

Sakoma, kad jei valstybei reikia jos piliečių pasiaukojimo ar didvyriškumo, tai prasti popieriai toje valstybėje; atsitiko joje didelė nelaimė ar pakibo mirtina grėsmė. Ši mintis iš dalies paaiškina, kodėl Lietuvoje nesibaigia nesutarimai ir ginčai, nuolat kuriamos alternatyvos bet kuriems sprendimams. Mūsų valstybė tiesiog neturi rimtų grėsmių, joje verda kasdienis gyvenimas. O kasdienėje rutinoje būtina neprarasti orientacijos ir laikytis aiškios judėjimo krypties. Strategija „Lietuva 2030” – siūlymas sutarti dėl ilgalaikės valstybės krypties. Šiaurės krypties.

Visų aukštųjų mokyklų studentai turėtų išeiti Lietuvos istorijos kursą. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas akademikas profesorius Eugenijus Jovaiša. Pasak E. Jovaišos, po mokyklos sisteminių istorijos žinių stinga net istorijos studentams, o ką jau kalbėti apie matematikus ar informatikus.

Aukštojo mokslo perspektyva: kur link eisime? - nėra retorinis, vienkartinis klausimas, o kasdienis būvis, reikalaujantis greitų ir aiškių atsakymų bei sutelkto lankstaus veikimo sparčios kaitos ir globalizacijos sąlygomis.

Nemažai diskusijų ir emocijų kelia lietuvių mentaliteto klausimuose minimas terminas „homo sovieticus“. Apie lietuvių mentaliteto lūžius, formavimąsi, problemas ir privalumus radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su istoriku ir politologu, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanu Kulakausku bei fiziku, Vilniaus universiteto prof. Artūru Žukausku.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, kad vienas didesnių mūsų šalies politikų trūkumų yra noro skaityti stoka bei normalaus intelekto stygius, tuo tarpu šviesesnę Lietuvos ateitį jis sieja su savaiminiu pilietinės visuomenės susikūrimu. Vilniaus meras Artūras Zuokas Lietuvoje labiausiai pasigenda tolerancijos naujoms idėjoms, finansininkas Alvydas Žabolis – gebėjimo kurti, o ne dalintis tai, kas jau sukurta.

Skaitau pranešimą: Seimo ir Vyriausybės nariai su „aktyviais visuomenės ir žiniasklaidos atstovais“ surengė diskusiją dėl strategijos projekto „Lietuva 2030“. Diskutuoti - pagirtina, tačiau tuo metu, kai Seimo Konstitucijos salėje buvo svajojama apie tolimą mūsų valstybės ateitį, Briuselyje buvo žengtas dar vienas esminis žingsnis, kad tos svajonės ne itin priklausytų nuo mūsų.

Apie ketinimus dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose prabilusi Eglija Vaitkevičė jau gavo progą iš vidaus dirstelėti į galbūt jos darbo vietą nuo rudens tapsiančius Seimo rūmus.

Kai kurie akademikai šiandien reiškia nuomonę, kad mūsų šalyje žmonių nusivylimą skatina ir tai, jog per pastaruosius 20 metų esą tapome tiktai užkampiu kažkur Rytuose, prie Rusijos – kitaip tariant, bene prasčiausia Europos Sąjungos (ES) dalimi. Anuomet, suprask, buvome vienos tokios imperijos karūnos „perlas“.

Lietuvoje nėra bendradarbiavimo tarp verslo ir mokslo, konstatuoja Žinių ekonomikos forumo direktorius dr. Edgaras Leichteris . Pasak jo, dėl to kaltas homo sovieticus sindromas. Permainų viltis E. Leichteris sieja su užsienin išvykstančiais lietuviais.

2030-aisiais ketvirtadalis Lietuvos studentų studijuos užsienyje, mūsų aukštasis mokslas turėtų atitikti pačius aukščiausius tarptautinius standartus, į Lietuvą važiuos studentai iš užsienio. Tokias Lietuvos mokslo ir studijų perspektyvas vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030” pateikia ekspertai.

Politologo Mindaugo Jurkyno teigimu, Lietuva tikrai niekada nebus priskiriama Šiaurės šalių klubui, kuriam priklauso Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Islandija, taip pat Alandų, Farerų salos ir Grenlandija. Tačiau mūsų šalis gali tapti platesnio geopolitinio darinio – Baltijos jūros regiono – dalimi, mat Lietuvos orientacija į Šiaurės Europos šalių regioną priimtina ir visuomenei, be to, šioms valstybėms neturime jokių istorinių pretenzijų.

Skaitant visą tą daugybę paskutinių straipsnių „Lietuva 2030“ tema susidaro įspūdis, kad lietuviška politika ir kultūra, na, negali išsiversti be lyrikos, minorinių natų, dramatiškų mostų, o kartais, ir mirštančios gulbės šokio. Yra žinomos tiesos, bet labai jau per aplinkui artėjama prie gan tokio paprasto dalyko - tiek politikai, tiek ir kultūros/istorijos veikėjai linkę ant pjedestalo statyt tragiškai pabaigusius gyvenimą asmenis.

Jei tikėsime specialistų įžvalgomis, 2030 m. Lietuvos mokslo ir studijų laukia rojus: studijos atitiks aukščiausius tarptautinius standartus, žmonės mokysis visą gyvenimą, daugelis studentų aukštąjį išsilavinimą įgis keliuose šalies ir užsienio universitetuose. Tokios ambicijos piešiamos parengtoje ilgalaikėje mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030 m.“ Vizijos kūrėjai kelia klausimą, ar laimės indeksas nėra svarbesnis už bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Lietuvos visuomenei būdingas nusivylimas ir savinieka gali būti susiję su staigiu geopolitiniu lūžiu, kai iškovojusi nepriklausomybę mūsų šalis metėsi į Vakarus ir iš geriausios Sovietų Sąjungos respublikos tapo Europos Sąjungos užkampiu. Tokią hipotezę išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė , Seime dalyvavusi diskusijoje apie strategiją „ Lietuva 2030 ”.

Lietuvoje dažniau elgiamės kaip uogų rinkėjai ir medžiotojai, kurie nutveria, kas po ranka, vadovaujasi šiandienos reikmėmis ir nedrįsta svajoti plačiai ir toli.

Dar 2009 metais būdamas Seimo nariu siūliau inicijuoti darbo grupės įkūrimą, kuri kartu su skirtingų sričių ekspertais bei mokslo žmonėmis būtų atlikusi išsamų ir objektyvų tyrimą, kokios priežastys ir sprendimai (įstatymai, nutarimai, institucijų veikimas ar greičiau neveikimas, politinė ar kita įtaka) lėmė 2008 metų finansų krizės ypač sudėtingas pasekmes Lietuvoje.

Krikdemai-konservatoriai laimėjo dar vieną politinio žaidimo partiją: biudžetas priimtas, pensininkai pamaloninti, iš uždirbančiųjų be didelio triukšmo eilinį kartą atimta, turtas – keistai, bet apmokestintas. Pensininkų partiją („Vilmorus“ tyrimai patvirtina šį epitetą) atidirbo saviems rinkėjams. Antra Lietuva (ne konservatorių-krikdemų rinkėjai) gali ir pakentėti.

Vilniaus Dailės akademijos rūmuose šeštadienį surengtas tradicinis politinio sezono pradžios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueigos sąskrydis. Į sąskrydį susirinko apie tris šimtus žmonių. Net septyniose skirtingose rūmų erdvėse paraleliai vyko įvairūs renginiai sąskrydžio dalyviams ir svečiams.

Per du dešimtmečius nė viena iki šiol dirbusi mūsų Vyriausybė taip ir nesugebėjo įgyvendinti bent vienos kampanijos, kuri būtų privertusi kitas šalis atkreipti dėmesį į Lietuvą.