Praeities nuopelnų nebepakanka
Barselonos Cuatro Caminos (išvertus iš ispanų kalbos – Keturių kelių) gatvėje iškilusiuose raudonų plytų rūmuose susikryžiuoja visos Europos krepšinio interesai, bet išskirtine pagarba čia apdovanotos tik dvi šalys.
Trys naujosios Eurolygos būstinės posėdžių salės pavadintos iškiliausių krepšinio asmenybių vardais: serbų Željko Obradovičiaus ir Dejano Bodirogos bei lietuvio Šarūno Jasikevičiaus.
Pastarąjį primena ne tik užrašas ant kambario durų ar ant sienos pakabinta nuotrauka.
„Kaip sekasi mano senam bičiuliui Šarui?“, – DELFI žurnalisto pasiteiravo J. Bertomeu, susidomėjęs, kaip vienas geriausių visų laikų Eurolygos įžaidėjų pratinasi prie naujų pareigų „Žalgirio“ trenerių štabe.
Bet pokalbis su prestižinės Senojo žemyno lygos vadovu vyko ne vardinėje Š. Jasikevičiaus posėdžių salėje, o J. Bertomeu darbo kabinete. Ir kalba sukosi ne apie Lietuvos krepšinio istorijos legendas.
Vasarą Eurolyga privertė šurmuliuoti krepšinio mėgėjus, paskelbusi, kad nuo 2015-2016 metų sezono Lietuva iškris iš valstybių, kurioms suteikiamos metus galiojančios Eurolygos B licencijos, sąrašo.
Iki šiol tokia atitekdavo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionams, o jei titulą laimėdavo ilgalaikę A licenciją turintis „Žalgiris“ ir rezultatai kitose šalyse būdavo palankūs, į Eurolygą žengdavo ir LKL vicečempionai. Taip teisę debiutuoti pajėgiausiame žemyno krepšinio divizione šiemet pelnė Klaipėdos „Neptūnas“.
Bet po metų „Žalgiriui“ kompanijos Eurolygoje nebepalaikys niekas, nebent Vilniaus „Lietuvos rytas“ sugebėtų laimėti Europos taurės varžybas ir gautų C licenciją.
Sistemą keis iš pagrindų
Eurolygos vadovai ir klubai nutarė supaprastinti atrankos į turnyrą tvarką, pagal kurią lygos dalyvės paaiškėdavo tik tada, kai finišuodavo visi pagrindiniai žemyno nacionaliniai čempionatai.
B licencijų dalybas lemdavo ir tai, kaip namų fronte tvarkydavosi A licencijas turinčios komandos, todėl gerbėjai Lietuvoje būdavo priversti laukti rezultatų Turkijoje, Italijoje ar Ispanijoje.
„Sistema buvo sudėtinga ir komplikuota. Ji apėmė daugiau šalių, bet buvo keista, kad žmonės viename Europos gale turi laukti, kaip baigsis čempionatas kitame. Reikėjo eliminuoti šią sumaištį ir sukurti aiškesnę sistemą“, – DELFI aiškino J. Bertomeu.
Atsisakius painios reitingo lentelės, kvietimai į Eurolygą kiekvienai valstybei kitą vasarą bus išdalinti pagal fiksuotas kvotas. Tik Lietuvos atnaujintame B licencijas gaunančių šalių sąraše jau nebėra.
Maža to, Eurolyga žada nesustoti ir per ateinančius kelerius metus imtis dar radikalesnių permainų. Jas įgyvendinus, nebeliks nei atrankos turnyrų, kuriuose dėl vieno kelialapio grumiasi aštuoni klubai, nei trejus metus galiojančių A licencijų. Tarp dvylikos pastarąsias turinčių Eurolygos sunkiasvorių yra ir „Žalgiris“.
J. Bertomeu planuose Eurolygos dalyvių sąrašas turi paaiškėti nebe nacionaliniuose čempionatuose, o Europos taurės varžybose.
„Kuomet 2000-aisiais įkūrėme šią lygą, rėmėmės FIBA sistema, tik pritaikėme jai keletą naujovių. Pavyzdžiui, įvedėme trejų metų licencijas. Bet jau pribrendo metas pereiti prie mūsų pačių vizijos.
Mūsų koncecija – piramidė, kurios viršūnėje yra Eurolyga, vidurinėje pakopoje – Europos taurė, o apačioje – nacionaliniai čempionatai. Iš pastarųjų komandos galės patekti į Europos taurės varžybas, o iš jų – iškopti į Eurolygą. Šiam modeliui dar nesame pasiruošę, reikės pereinamojo laikotarpio, bet per dvejus ar trejus metus mes tai padarysime. O kai tai nutiks, ilgalaikių licencijų daugiau nebereikės ir jos tiesiog išnyks“, – ateities žemyno krepšinio kontūrus braižė Eurolygos generalinis direktorius ir prezidentas.
FIBA naujovę laiko beprasmiška
Bet kol naujas Europos turnyrų formatas iš katalono galvos persikels į arenas, lietuviams liks tik pavydžiai žvairuoti į Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos, Adrijos ir VTB Vieningąją lygas, išsaugojusias B licencijas.
Interviu DELFI J. Bertomeu ne tik paaiškino, kodėl Lietuvos klubai buvo pasodinti ant atsarginių suolo, bet ir atsakė į klausimus apie „Žalgirio“ finansinę duobę ir perrašytą Eurolygos licenciją, iš JAV sankcijų sulaukusio VTB banko tekančius pinigus bei krepšinio užkulisiuose bręstantį naująjį karą.
– Vietą 2015-2016 metų sezono Eurolygoje dabar turi tik viena Lietuvos komanda. Kodėl nuspręsta atimti B licenciją iš LKL pirmenybių? – DELFI pasiteiravo Eurolygos vadovo
– Norėčiau priminti, kad B licencija savaime negarantuodavo vietos Eurolygoje. Situacija priklausydavo nuo to, kuri komanda ją pelnydavo, kas dėdavosi kitose šalyse. Mes dažnai keičiame tvarką, ir kiekvieną kartą atsižvelgiame į tai, kokia kreive juda krepšinis konkrečioje šalyje.
Kai ėmėme vadovauti Eurolygai 2000-aisiais, joje žaidė po keturias komandas iš Graikijos ir Italijos, bet nebuvo nė vienos Lenkijos ekipos. Bėgant metams jėgų santykis keitėsi, ir mes prisitaikydavome prie naujų realijų atsižvelgdami į komandų rezultatus tarptautinėje arenoje. Dėl to Graikija ir Italija neteko dviejų vietų, Lenkija – vieną gavo. Laikai keičiasi, ir tai natūralu.
Lietuva kurį laiką galėjo deleguoti dvi ekipas į Eurolygą, o dabar grįžtame prie situacijos, kuri buvo nusistovėjusi dar seniau. Taip nuspęsta įvertinus Lietuvos ekipų rezultatus. Aiški išimtis iš bendros tendencijos yra „Žalgiris“, kuris tvarkosi labai neblogai, o kiti klubai, švelniai tariant, neblizga. Kadaise „Lietuvos rytas“ varžėsi TOP-16 etape, bet dabar nebesugeba įveikti grupės barjero. Lygiai tas pats vyksta Europos taurės varžybose, kur nė viena Lietuvos ekipa nepajėgia patekti į antrą etapą.
– Sakote, kad Lietuvoje nebėra dviejų stiprių komandų, atitinkančių Eurolygos lygį?
– Aš sakau, kad Lietuvos klubai Europoje nežiba. „Žalgirio“ rezultatai – geri, klubas turi puikią areną, ištikimus sirgalius. Mes tikrai nepamiršome, kad jie vis dar neišsprendė savo finansinių problemų. Bet žvelgiant į bendrą vaizdą, „Žalgiris“ visada buvo komanda, konkurencinga tiek Europoje, tiek Lietuvoje.
Tačiau motyvų saugoti Lietuvai antrą vietą Eurolygoje neturime, nes kitų komandų pasirodymas nėra toks, kokio tikėjomės. Ateityje situacija vėl gali pasikeisti – tuomet mes reaguosime ir grąžinsime status quo. O kai įgyvendinsime visus savo ateities planus, Lietuvos ekipoms tereikės įrodyti savo pajėgumą Europos taurės varžybose, ir jos automatiškai keliaus į Eurolygą. Pavyzdžiui, „Lietuvos rytas“ galės užimti prizinę vietą Europos taurės turnyre, ir vėl žais Eurolygoje.
– Ar perdalindami B licencijas šalims įvertinote ir kritusius „Siemens“ arenos, kurioje rungtyniauja „Lietuvos rytas“, lankomumo rodiklius?
– Taip, visa tai atspindi faktą, kad Lietuvos komandų lygis smunka. Jos nebeturi tokio svorio, kaip būdavo įprasta.
– Šį sezoną Eurolygoje vietoje „Lietuvos ryto“ debiutuos „Neptūnas“. Kaip manote, ar šis klubas gali būti konkurencingas stipriausioje žemyno lygoje?
– Neturiu nieko prieš „Neptūną“. Pagyvensime ir pamatysime. Tikiuosi, kad jie sėkmingai priešinsis. Tačiau kaip bepasirodytų „Neptūnas“, sprendimą mes priimame atsižvelgdami ne į vieno sezono rezultatus – įvertiname mažiausiai penkerių ar šešerių metų laikotarpį. O per paskutinį periodą Lietuvos klubų pasirodymas, išskyrus „Žalgirį“, buvo labai prastas. Taigi, net jei „Neptūnas“ šį sezoną taptų Eurolygos čempionu, niekas iš karto nepasikeistų.
– Tiesa, kad Eurolygai nepatiko ir tai, jog kai kurios Lietuvos ekipos vietoje Europos taurės varžybų mieliau rinkdavosi VTB Vieningąją lygą?
– Ne. Mūsų požiūris paprastas: kiekvienas klubas turi teisę pats spręsti, kur jam rungtyniauti. Jei kažkam atrodo, kad daugiau naudos atneša žaidimas VTB lygoje – puiku. Situacija buvo panaši ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Rinkdamosis VTB lygą, šių šalių komandos turbūt pirmenybę skyrė finansiniams, o ne sportiniams sumetimams. Mes tai suprantame. Kiekvienas klubas turi žinoti, kokius tikslus sau kelia. Jeigu jis neturi ambicijų žaisti aukščiausiame lygyje, mes tikrai nepykstame. Tai tikrai niekaip nesusiję su B licencijos praradimu.
– Artėjančiam sezonui pasibaigus Eurolyga peržiūrės A licencijų savininkų sąrašą. Kuriems klubams labiausiai reikėtų pasitempti?
– Jau nuspręsta, kad A licencijos neteks vienas iš keturių Ispanijos klubų. Kitoms komandoms tiesiog reikia stengtis išlaikyti panašų lankomumo lygį, televizijos reitingus ir panašiai. Eurolyga bus ten, kur krepšinis domina žmones.
Esama tam tikrų problemų dėl arenų Barselonoje ir Maskvoje. Dirbame su abiem klubais bandydami jas išspręsti, griebtis kraštutinių priemonių neketiname. O kitoms komandoms nėra ko nerimauti. Žinoma, kalbu ir apie „Žalgirį“.
– Kaip minėjote, „Žalgiris“ turi puikią areną, turtingą istoriją, bet kartu – didžiulius įsiskolinimus ir bylas FIBA Arbitražo teisme. Ar finansiniai sunkumai negali išstumti Lietuvos čempionų iš Eurolygos?
– Mes turime tam tikras garbingo žaidimo finansiniame sektoriuje taisykles. Klubas turi būti tvarus, pajamos ir išlaidos – subalansuotos, atsiskaitoma su žaidėjais. Kitą sezoną taisyklės bus dar griežtesnės.
Deja, šiemet šias taisykles jau teko pritaikyti Zagrebo „Cibona“ klubui, kuris nebežais Eurolygoje. Jei reikės, mes tą patį padarysime ir „Žalgiriui“. Bet aš esu tikras, kad šiuo atveju situacija kitokia. Aš tai žinau. Žinau, kokių problemų jiems paliko buvęs savininkas, seku situaciją. Esu įsitikinęs, kad klubas susidoros su ja.
– Galėtumėte paaiškinti, kodėl leidote „Žalgiriui“ Eurolygos licenciją perrašyti naujo juridinio asmens vardu? Nuogąstaujama, kad tai gali sutrukdyti buvusiems komandos žaidėjams prisiteisti negautus atlyginimus.
– Kai 2009 metais Eurolygos Generalinė asamblėja patvirtino naują licencijų sistemą, kartu buvo numatyta galimybė klubams nuo 2012 metų parduoti licencijas trečiajai šaliai. Mes supratome, jog buvimas Eurolygos dalimi yra tam tikras klubo turtas, ir jį išnaudoti galima leidus licenciją pateikti rinkoje. „Žalgiris“ buvo vienintelis klubas, kuris pasinaudojo tokia galimybe. Klubo vadovai atėjo pas mus ir pristatė savo planus. Nepamatėme juose jokių grėsmių.
Aš nesutinku, kad dėl šios priežasties kas nors iš „Žalgirio“ gali nebeatgauti pinigų. Mąstant juridiškai, akivaizdu, kad perduodamas trečiajai šaliai savo teises, kartu perduodi ir įsipareigojimus. Negalima visas pajamas perkelti į naują įmonę, o skolas palikti senai. Advokatams toks sumanymas atrodytų kaip nevykęs pokštas. Aš labai nustebčiau, jei žaidėjai ar kiti kreditoriai dėl to neatgautų pinigų. Priešingu atveju, valdyti klubą būtų labai paprasta: prieš sezoną galėtumei pasirašyti sutarčių su krepšininkais už 10 mln. eurų, nieko nemokėti, o po metų pradėti viską iš naujo.
– Prieš dvejus metus su jumis daug diskutavome apie didesnės įtakos panūdusią VTB Vieningąją lygą. Šiemet Lietuvos klubai nusprendė joje nebežaisti. Kokią lygos ateitį regite dabar?
– Mes niekada nereiškiame nuomonės apie Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos lygas. To nedarysime ir VTB lygos atžvilgiu. Vienintelė priežastis, dėl ko praeityje įsikišome į šią situaciją, buvo noras išsiaiškinti, kokią vietoje Europos krepšinio struktūroje užima VTB lyga. Anksčiau ji nepriklausė sistemai, nors joje žaidė Eurolygos komandos. Reikėjo pasirinkti: arba neleisti joms ten rungtyniauti, arba VTB lygą integruoti į bendrą struktūrą vietoje Rusijos čempionato. Po ilgų diskusijų nueita antruoju keliu.
Bet į klausimą, kokia mūsų nuomonė apie Lietuvos klubų sprendimą nebežaisti šioje lygoje, atsakyti negaliu. Mes nuomonės apie tai tiesiog neturime. Lygiai kaip ir neturėjome tada, kai Lietuvos komandos vietoje Europos taurės rinkdavosi VTB lygą. Tai – jų laisvas apsisprendimas.
– Eurolygą remiantis VTB bankas yra Rusijos kompanijų, kurioms dėl krizės Ukrainoje JAV pritaikė sankcijas, juodajame sąraše. Ar tai nepaveiks bendradarbiavimo su šiuo rėmėju?
– Kol kas nepaveikė. Bet situacija dar labai „šviežia“. Kalbėjomės su banko atstovais, jie patikino, kad šiam sezonui niekas nesikeičia. Tikiuosi, taip ir bus.
– Apsilankėte lemiamose pasaulio pirmenybių dvikovose Barselonoje ir Madride. Kokį įspūdį paliko Ispanijoje surengtas čempionatas?
– Kiek girdėjau iš kalbų, jis buvo organizuotas sėkmingai. Bet turnyre nedalyvavo labai daug žinomų žaidėjų, todėl sportinė pusė nukentėjo. Aš regiu didelį klaustuką dėl šių varžybų ateities. Ispanija turbūt buvo vienintelė komanda, surinkusi pajėgiausią sudėtį pasaulio čempionatui. Apie tai reikia susimąstyti, kadangi kažkas daroma blogai. Manau, pagrindinė atsakomybė krenta FIBA, nes tai – jos produktas. Kita vertus, pasaulio čempionatas – pati krepšinio varžybų piramidės viršūnė, todėl jaudintis turime visi. Žaidėjų, dėl įvairių priežasčių neatvykusių į Ispaniją, sprendimą reikia gerbti, negalima jų už tai bausti. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko, nes mūsų pareiga – įtikinti krepšininkus dalyvauti svarbiausiose varžybose.
– Kaip ketinate tai padaryti po to, kai FIBA įgyvendins tarptautinio kalendoriaus pertvarką, ir rinktinių atrankos varžybos vyks klubų sezono metu?
– Nežinau, ką mes čia galime bepadaryti. NBA lyga tiesiai sako, kad neleis žaidėjams iškeliauti į savo šalių rinktines sezono metu. Eurolygos klubai kalba lygiai tą patį. Jei jau vasarą sunku surinkti geriausius žaidėjus, lapkritį ar vasarį tai bus dar sudėtingiau.
Mes sutinkame, kad nacionalinėms komandoms reikia kuo dažniau žaisti namuose, taip pat pritariame naujam pasaulio ir Europos čempionatų grafikui, pagal kurį žemyno pirmenybės vyks ne kas dvejus, o kas ketverius metus. Vienintelė problema – atrankos varžybų kalendorius. Pateikėme keletą pasiūlymų FIBA, kaip suderinti tvarkaraščius. Pavyzdžiui, atranka galėtų vykti birželio pabaigoje, liepą arba rugsėjį. Mes pasiruošę atitinkamai sutrumpinti sezoną. Bet į savo laiškus negavome jokio atsakymo. Vadinasi, FIBA visai neįdomi mūsų nuomonė.
– Jei FIBA mėgins priversti išleisti žaidėjus į rinktinių rungtynes, krepšinio pasaulyje kils naujas karas?
– Aš tokių sąvokų nevartočiau. Matau, kad visą dėmesį skirdama pasaulio čempionatui, FIBA nori sukurti geresnės kokybės produktą. Mes tam neprieštaraujame ir paremsime šią puikią idėją. Bet iškyla kitas klausimas: kaip galima surengti geriausią turnyrą be geriausių žaidėjų?
Krepšinis dažnai regimas futbolo veidrodyje. Bet reikia suprasti, kad situacijos šiose dviejose sporto šakose yra skirtingos. Kodėl? Futbole nėra tokio dalyko kaip NBA, nėra nieko aukščiau už FIFA. O krepšinyje yra būtent taip. Taigi, negalima spręsti problemų vienodomis priemonėmis tada, kai situacijos skiriasi. Manau, FIBA turi susivokti, ką bando padaryti. Pasakykite, kas žais Prancūzijos ar Ispanijos rinktinėse lapkritį? Kaip įtikinsime sirgalius, televizijas ir rėmėjus, kad komandos be geriausių žaidėjų yra įdomios? Jeigu, kaip jūs sakote, kils karas tarp krepšinio organizacijų, mūsų tai nedomina. Mes norime padėti. Padėjome per pasaulio čempionatą Ispanijoje, kur mūsų žmonės dirbo FIBA, padėjome reklamuodami pirmenybes Eurolygos finalo ketverto turnyre Milane. Bet mes negalime remti idėjų, kurios yra beprasmiškos.
