Čia aprašomi tik keli įrodyti bėgimo (bėgiojant 3–4 kartus per savaitę nuo 20 iki 30 min.) privalumai (neįskaitant malonumo ir geros nuotaikos).
Sveika širdis ir plaučiai
Bėgimas sumažina širdies ligų riziką, mažina kraujospūdį ir „blogojo“, arterijas užkemšančio MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekį, didina „gerojo“ DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio, kuris valo kraujagysles, kiekį. Širdis yra raumuo ir jei ji intensyviau dirbs saugia apkrova, tai padidės ir taps stipresnė.
Gerėjant žmogaus fizinei formai, pulsas laipsniškai šiek tiek retėja – tai patvirtina, kad širdis dirba efektyviau. Pagerėja organizmo gebėjimas pernešti deguonį, nes dirbančiuose raumenyse atsiranda daugiau kapiliarų (mažos kraujagyslės). Bėgti taps ne tik lengviau, bet ir atrodys, kad kasdienei veiklai reikia mažiau pastangų.
Sumažėjęs kūno riebalų kiekis
Yra žinoma, kad bėgimas padeda žmonėms sulieknėti, palaiko tinkamą kūno svorį ir mažina su nutukimu susijusių ligų riziką. Net jei prieš pradėdami bėgioti sveriate normaliai, vis tiek turėsite naudos: tyrimai rodo, kad per didelis kūno riebalų kiekis aplink vidaus organus kelia riziką sveikatai, nesvarbu, koks yra svoris. Reguliarus sportas – geriausias būdas sumažinti kūno riebalų kiekį.
Mažesnis stresas
Po sunkios darbo dienos pabėgioti, ko gera, norisi mažiausiai, bet bėgimas tikrai padės atsipalaiduoti. Į stresą, nesvarbu, kokia jo priežastis, kūnas reaguoja taip, tarsi būtų susidūręs su
pavojumi, ir generuoja vadinamąjį „kovoti arba pabėgti“ atsaką, pasireiškusį jau pirmykščiam žmogui, kai reikėjo apsiginti nuo plėšrūnų ar kitų žmonių arba pabėgti.
Streso hormonai katecholaminai išsiskiria į kraują ir tankina pulsą bei kelia kraujospūdį, kvėpavimas padažnėja, o kūnas pasirengia fizinei veiklai. Bėgimas skatina šių cheminių medžiagų šalinimą, sumažina nemalonius streso požymius, pavyzdžiui, nerimą, drebulį ar būdravimą.
Stipresni kaulai ir sąnariai
Daugelis žmonių vengia bėgioti, nes baiminasi neigiamo poveikio sąnariams ir kaulams. Nustatyta, kad bėgimas gerina kaulų tankį ir užkerta kelią osteoporozei (kaulų trapumui). Nors bėgimas dažnai minimas kaip osteoartrito, ypač kelių, priežastis, neįrodyta, kad nuolat bėgiojantys žmonės rizikuoja labiau nei kiti. Iš tiesų reguliarus judėjimas gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą senstant.
Geresnė psichinė sveikata
Keliskart pabėgioję suprasite, kodėl žmonės bėgikais tampa visam gyvenimui. Po sunkesnės treniruotės kelias valandas jausitės pakylėti. Mokslininkai negali pasakyti kodėl, bet sportas susijęs su endorfinų – natūralių anestetinių cheminių medžiagų – išskyrimu ilgalaikės ir intensyvios veiklos metu.
Naujesni tyrimai parodė, kad bėgikų ir dviratininkų kraujotakoje po treniruotės padidėja kitos cheminės medžiagos – anandamido – lygis, žmonės jaučiasi atsipalaidavę ir gerai nusiteikę. Pastebimas ir ilgalaikis bėgiojimo efektas. Kai kurie duomenys, nors moksliškai ir nepatvirtinti, rodo, kad bėgimas palengvina depresijos požymius, tad gydytojai šia liga sergantiems pacientams pataria sportuoti.
Geresnė žarnyno peristaltika
Gal tai ir neakivaizdi nauda, tačiau bėgimas gerina žarnyno peristaltiką. Manoma, kad tai lemia padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pagerėjusi kraujotaka, didesnis raumenų tonusas. Geresnis raumenų tonusas Tarp kitų tiesiogiai nepastebimų naudingų priežasčių svarbiausia yra ta, kad žmonės nori tiesiog gerai atrodyti.
Bėgimas didina raumenų masę ir gerina jų tonusą ne tik akivaizdžiai matomose vietose (t. y. kojose). Jei norite palaikyti gerą kūno formą, bėgimas padės pagerinti laikyseną, sustiprins pilvo ir nugaros raumenis, sumažės kūno riebalų kiekis, išryškės
raumenys.
Ištrauka iš: “Bėgimas: universalus gidas”, leidykla “Briedis”, 14-15 p.
