Valstybės vadovas įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" pataisą vetavo balandžio pabaigoje.
Šia pataisa buvę KGB rezervo karininkai buvo prilyginti sovietų saugumo kadriniams darbuotojams, taip pat jiems įteisinti kai kurie profesiniai apribojimai. Jie galiotų iki 2009 metų sausio 1 dienos.
Prezidentas pasiūlė iš priimto įstatymo išbraukti žodžius „ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų", kad šiems asmenims negaliotų profesiniai apribojimai.
Kaip Seimo posėdyje pažymėjo A. Rauličkytė, vetuodamas pataisą prezidentas rėmėsi konstitucinio proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Pataisa rezervo karininkams esą nustatė žmogaus teisių ir laisvių apribojimus, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui. Be to, apribojimai būtų taikomi tik kiek ilgiau nei pusantrų metų – iki 2009-ųjų.
„Tuomet kokios priemonės, jūsų nuomone, būtų proporcingos ir adekvačios?" – patarėjos klausė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Pasak A. Rauličkytės, prezidentas nesivėlė į istorinius ginčus, o vadovavosi Konstitucijos ir žmogaus teisių apsaugos principais. Ji priminė, kad 2005 metais paskelbtose Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadose KGB rezervo karininkai nebuvo prilyginti kadriniams darbuotojams.
„Tikiuosi, kad Seimo pozicija nesikeičia. Pagrindinis šios komisijos siūlymų tikslas buvo paviešinti informaciją apie rezervininkus, kad nebūtų galima šantažuoti tų žmonių, kad nedarytų jiems įtakos. Tačiau tam reikia atskiro įstatymo", - šiuos patarėjos žodžius konservatoriai sutiko garsiais prieštaravimais.
A. Rauličkytė antradienį ne kartą priminė parlamentarams, kad įteisinti KGB rezervo karininkų liustraciją ir profesinius apribojimus jiems buvo galima dar prieš dešimtmetį, svarstant buvusių kadrinių darbuotojų statusą.
„Ar valstybė galėjo tai padaryti tada? Galėjo. Čekijos liustracijos įstatymas buvo daug platesnis. Jame buvo įrašyti ir aukštosiose mokyklose dirbę dėstytojai, net stažuotojai. Valstybė galėjo tai padaryti tinkamu metu. Dabar, praėjus tiek laiko, tai būtų žmogaus teisių ir konstitucijoje įtvirtintų principų pažeidimas", - aiškino valstybės vadovo patarėja.
„Ne visai žmogaus teisių gynimo principai, o žaidžiama politine situacija", - replikavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „pilietininkas" Algimantas Matulevičius.
„Ne Konstitucija yra problema, o politinės valios stoka", - pareiškė Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius.
„Atrodo, kad tik pusmetis Lietuvoje ir nei knygų skaitote, nei spaudos. Kur jūs buvote 15-17 metų – Lietuvoje ar mėnulyje?" – antrino konservatorius Saulius Pečeliūnas, savo kritiką nukreipęs į pačią patarėją.
„Ar kas nors atsitiko? Ar valstybei kyla ypatinga grėsmė per tuos pusantrų metų? Ar tikrai tikslas yra apsaugoti valstybės tarnybą, ar tikslas – pasiekti, kad tie žmonės išeitų iš darbo?" – retoriškai klausė A. Rauličkytė, akcentuodama trumpą pataisos galiojimo laiką.
Netrukus ji pridūrė, jog nėra garanto, kad dar po pusmečio į įstatymą nebus įtrauktos kitos asmenų grupės. „Gal išliustruokime tuometinius kolūkių pirmininkus?" - siūlė patarėja. „Man yra skaudu ir gėda, kai pralaimime bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme", - vėliau prisipažino prezidento patarėja.
Prezidento argumentai, kodėl jis vetavo šį įstatymą, Seimo nariams iš pradžių pasirodė nelabai įdomūs. Posėdžių salėje buvo nemažai tuščių vietų, didelė dalis parlamentarų būriavosi tarpuose tarp suolų ir nesiklausė tribūnoje stovinčios A. Rauličkytės. Šalies vadovo patarėjai teko kalbėti vis garsiau, kad įveiktų politikų klegesį.
Savo vietose sėdintys Seimo nariai taip pat nekreipė dėmesio į pranešėją. Dalis jų plepėjo tarpusavyje, dalis naršė po internetą ar skaito spaudą. Atidžiau klausytis A. Rauličkytės parlamentarai pradėjo tik jai atsakinėjant į klausimus.
Įpusėjus parlamentarų klausimų maratonui, teko padaryti pertrauką. Mat dalis Seimo narių panoro dalyvauti Estijos palaikymo akcijoje Katedros aikštėje, o nustoti klausinėti šalies vadovo patarėją jie nesutiko. Ši solidarumo akcija politikams tapo proga įspėti, kad jei nebus apribotos KGB rezervo karininkų teisės, Lietuvai gresia panašūs neramumai kaip Estijai.