„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Ukrainos ekonomikos rodikliai geresni, nei galėjo tikėtis ekspertai, o šalies verslas sugeba prisitaikyti ir net truputį augti karo sąlygomis. Visgi, jis pabrėžia, kad aukštas biudžeto deficitas, problemos vykdant eksportą ir kartais neaiški užsienio paramos situacija kurs problemas bei paskatins šalies valdžią vystyti vietinį verslą.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad Ukrainos ekonomika išsilaiko tik užsienio paramos dėka, o bet koks atsigavimas į 2022 m. pradžios pragyvenimo lygį užtruktų dešimtmečius. Jis pabrėžia, kad spartus atsigavimas ir augimas įmanomas tik pasibaigus karui ir šaliai gaunant didelius kiekius užsienio paramos.
Ukrainos nacionalinio banko (UNB) duomenimis, Ukrainos ekonomika 2023 m. augo 4,9 proc., metinė infliacija siekė 5,8 proc., o nedarbas susitraukė nuo 21,1 proc. iki 19,1 proc.
UNB prognozuoja, kad 2024 m. Ukrainos BVP kils 3,6 proc., nedarbas sumažės iki 16,5 proc., visgi infliacija kils iki 9,8 proc.
Tuo metu Pasaulio bankas (PB) prognozuoja 3,5 proc. BVP augimą 2023 m., o 2024 m. – 4 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad 2023 m. ekonomika augs 4,5 proc., o 2024 m. – iki 4 proc.
A. Izgorodinas: Ukrainos ekonomikos padėtis viršija lūkesčius, bet biudžeto deficitas išlieka iššūkiu
A. Izgorodino teigimu, Ukrainos ekonominė padėtis šiais metais viršija lūkesčius, kuriuos išreiškė finansų institucijos ir ekspertai, bet taip buvo kompensuota tik dalis 2022 m. patirto kritimo. Tuo pat metu, pasak jo, teigiama situacija galima matyti tiek energetikos, tiek pramonės sektoriuose, kurie sugebėjo prisitaikyti prie karo padėties.
„Matau, kad ekonomika rodo geresnius rodiklius, nei buvo tikimasi šių metų pradžioje. Šiais metais BVP augimas tikriausiai sieks apie 6 proc. Tai šiek tiek viršijo lūkesčius, kurių tikėjosi dauguma ekspertų, šių metų pradžioje. Ir infliacija sulėtėjo iki 5 proc., kas yra gerokai mažiau, nei metų pradžioje. Bet reikia suprasti, kad BVP augimas yra nuo daugiau nei 20 proc. kritimo“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
„Kur yra teigiama situacija, tai energetikos sektoriuje, kuris šiais metais funkcionuoja be tokių problemų, kurios buvo praeitų metų žiemą. Kita gera naujiena yra tai, kad gerėja rodikliai Ukrainos pramonėje ir apskritai versle, kuris po truputį prisitaiko prie naujos realybės“, – komentavo jis.
Visgi, pasak ekonomisto, Ukrainos eksporto problemos, biudžeto deficitas lieka didžiausiais iššūkiais su kurių pasekmėmis jau susiduriama. Pasak jo, kitų metų ekonomikos perspektyvos priklausys nuo to, kaip Ukrainos valdžiai pavyks susitvarkyti su šiomis problemomis.
„Pirmiausia rizika yra Ukrainos užsienio prekybos deficitas. Jis lieka didelis ir čia yra svarbus efektas, kalbant apie užsienio paramą ir pagalbą Ukrainai iš Europos ir JAV, kuri kol kas nėra iki galo patvirtinta“, – sakė jis.
„Antra rizika yra tai, kad biudžeto deficitas lieka pakankamai didelis – 19 proc. nuo BVP. Trečia rizika – iššūkiai dėl Ukrainos eksporto, pradedant nuo grūdų koridoriaus uždarymo ir baigiant naujomis problemomis su Lenkijos pasieniu“, – paminėjo jis.
Taip pat, A. Izgorodino manymu, Ukrainos Vyriausybė kitais metais bandys vystyti alternatyvius eksporto kanalus ir stiprinti vietos verslą. Taip, anot jo, bus bandoma mažinti priklausomybę nuo užsienio paramos iš JAV ir Europos.
„Manau, kad Ukraina bandys stiprinti ir vystyti alternatyvius logistikos kanalus, nes tradiciniai lieka apriboti. Lieka grūdų koridorius uždarytas, yra problemų su Lenkijos pasieniu“, – teigė A. Izgorodinas.
„Ukrainos valdžia stengsis didinti vietos verslo išsivystymo lygį, kadangi yra nemažai rizikų dėl užsienio paramos kitais metais. Tad Ukrainos valdžia stengsis kompensuoti ir galbūt kitais metais mes pamatysime daugiau ambicijų, daugiau bandymo vystyti savo ekonomiką. Nes užsienio paramos klausimas lieka vienas iš svarbiausių ir aštriausių“, – aiškino jis.
Galiausiai, kalbėdamas apie ilgalaikes perspektyvas ekonomistas paminėjo, kad neabejotina, jog Ukraina bandys prisijungti prie Europos Sąjungos ir patekti į jos rinkas. Jis pabrėžė, kad šalies prisitaikymas prie Europos standartų ir reikalavimų bus paprastesnis, jeigu jos bendrovėms padės Lietuvos įmonės.
„Kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, aišku, kad Ukraina judės narystės Europos Sąjungoje link. (...) Ir vienu, ir kitu atveju labai svarbus vaidmuo turėtų atitekti Lietuvai. Lietuvos pramonė turi daug kompetencijų teikiant kontraktines gamybos paslaugas Vakarų Europos įmonėms ir gali padėti prisitaikymas prie naujų verslo standartų ir įvairių gamybos, eksporto ir prekybos standartų“, – sakė jis.
M. Dubnikovas: reiktų 10 metų, kad Ukrainos ekonomika tokiomis sąlygomis pasiekų ankstesnį lygį
Tuo metu, nors M. Dubnikovas neneigia, kad Ukrainos ekonomika prisitaiko prie dabartinių karo sąlygų, jo manymu šalies ekonomika veikia tik dėl tarptautinės paramos. Pasak jo, be šios pagalbos, Ukrainos valdžia nesugebėtų atlikti bazinių funkcijų.
„Šiandieninė ekonomika yra sudaužyta karo ir ji yra kompensuojama tarptautinių organizacijų. Be palaikymo ši ekonomika neišsilaikytų, ji negalėtų išmokėti socialinių išmokų, atlyginimų ir panašiai“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, nors 2023 m. augimas siekia iki 5 proc., o 2024 m. BVP didės iki 4 proc., vien tik sugrįžimas į tokį patį pragyvenimo lygį, koks buvo iki karo, užtruktų dešimtmetį.
„Augimas galimas, bet jis vyksta praradus trečdalį ekonomikos. Ir kai prarandi 30 proc., kad atsistatytum tinkamai, reikia pakilti 50 proc. Dabartinėmis prognozėmis ir sąlygomis, vien tik grįžimas užtruktų dešimtmetį“, – aiškino jis.
„Jeigu būtų sugrįžta ten, kur būta iki karo, tas pragyvenimo lygis būtų nebetinkamas“, – pabrėžė jis.
M. Dubnikovas teigė, kad karo laikotarpiu ir toliau matysime karo ekonomiką, apribotą atsigavimą ir augimą. Anot jo, bet koks atsigavimas ir greitas augimas yra įmanomas tik pasibaigus Rusijos agresijai ir jis neabejotinai bus finansuojamas išoriniais finansais.
„Reikšmingas ir spartus augimas yra galimas po karo pabaigos dėl greito atsistatymo, kuris vienu ar kitu keliu bus finansuojamas iš išorės ir atsistatymas. Bet kol kas karo pabaigai prielaidų nelabai matyti“, – komentavo M. Dubnikovas.
„Kai karas baigsis, Ukraina gaus išmokų, dotacijų, paskatinimų ir panašiai ir tada šalis galėtų šokti aukščiau, nei ji buvo. Dabartinėmis sąlygomis, kad ir koks augimas būtų ar būtų prognozuojamas, jis užtruktų daug metų“, – pridūrė jis.
Finansų institucijos tikisi, kad Ukrainos ekonomika nuo 2025 m. patirs greitą augimą
UNB duomenimis, Ukrainos BVP, 2022 m. nukritęs 29,1 proc. 2023 m. išaugo 4,9 proc., o 2024 m. augs 3,6 proc. Tuo metu metinė infliacija, 2022 m. siekusi apie 26,6 proc., 2023 m. sumažėjo iki 5,8 proc., visgi dėl aukštų kaštų ir darbo atlygio kylimo 2024 m. infliacija kils iki 9,8 proc. Taip pat, banko duomenimis, aukštesnį infliacijos lygį ir toliau lems Rusijos agresijos poveikis energetikos ir transporto kaštams.
UNB taip pat pabrėžia, kad nors darbo rinkos atsigavimas lėtas ir sudėtingas, nedarbas krenta. 2022 m. nedarbo lygis Ukrainoje siekė 21,1 proc., 2023 m. – 19,1 proc., o 2024 m. prognozė – 16,5 proc.
Galiausiai, tikimasi ir tolimesnio užsienio pagalbos augimo. 2022 metais Ukraina gavo 32 mlrd. dolerių vertės finansinės paramos, 2023 m. – 45 mlrd. dolerių vertės.
UNB tikisi greitėjančio augimo 2025 m. ir vėliau. Banko nuomone, 6 proc. BVP augimą, tolimesnį infliacijos ir nedarbo sumažėjimą paskatins sumažėję pavojai, šalį dėl karo palikusių asmenų sugrįžimas ir išaugusios investicijos bei gamyba.
Tuo metu PB prognozuoja 3,5 proc. BVP augimą 2023 m., o 2024 m. – 4 proc. Remiantis institucijos spalį pateiktais duomenimis, nuo 2025 m. tikimasi greitesnio ekonomikos augimo, infliacijos kritimo iki 7 proc. ir užsienio investicijų į šalį padidėjimo.
TVF mano, kad 2023 m. ekonomika augs 4,5 proc., 2024 m. – iki 4 proc., o 2025 m. – 6,5 proc. Taip pat projektuojama, kad 2024 m. metinė infliacija sieks apie 9,5 proc., o jau 2025 m. nukris iki 6,5 proc. Institucija išsiskiria savo optimistiškesne nedarbo lygio projekcija, kadangi spėja, kad 2024 m. nedarbo lygis sumažės iki 13,9 proc.
