aA
Lietuvoje viešėjęs švedų sociologas, filosofas, muzikos prodiuseris ir rašytojas Alexanderis Bardas jau porą dešimtmečių akademinę visuomenę stebina radikaliais pasisakymais apie internetinę revoliuciją ir buržuaziją keičiančius netokratus (angl. netocrats). Aršių diskusijų gali sukelti ir DELFI išsakyti mokslininko teiginiai, kad Baltijos šalys ateityje taps anglakalbės bei vienos turtingiausių pasaulyje.
Aleksandris Bardas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

51-erių metų švedų grupės „Army of Lovers“ įkūrėjas 2000 m. išleido pirmąją trilogijos „Ateities trilogija“ (angl. The Futurica Trilogy) knygą „Netokratai“ (angl. Netocrats). Naujas leidinys sukėlė daug diskusijų gimtojoje Švedijoje, nes autoriai (Alexanderis Bardas ir Janas Soderqvistas) pamynė eilinės kapitalistinės visuomenės principus ir teigė, kad gyvename naujos eros pradžioje, kurioje valdys netokratai – asmenys, turintys daug pažinčių ir jas išnaudojantys. Pinigai – valdžios nebesuteiks, o ateis tik sėkmingai išvysčius verslą.

„Žmogus visada buvo toks pats. Genetiškai mes daug nepasikeitėme per paskutinį tūkstantmetį. Klausimas kyla, tai kas tuomet keičiasi? Atsakymas – technologijos“, - pastebi sociologas.

Dar būdamas jaunas A. Bardas mokėsi Stokholmo ekonomikos universitete (angl. Business School of Economics). Pabaigęs mokslus vyras pasuko į muzikos pasaulį ir tapo sėkmingu muzikos kūrėju bei prodiuseriu. „Iki šiol esu muzikos versle, nes tai labai glaudžiai susiję su informacijos visuomene. Mėgstu praktikuoti tai, ko mokau kitus. Tai įrodo, kad esu ne tik akademikas“, - kalba švedas.

Pasak filosofo, prieš septyniolika metų jis sulaukė skambučio iš universiteto, kuris paprašė pagalbos moksliniuose tyrimuose. „Pasakė, kad kažkas vyksta pasaulyje labai svarbaus – interneto revoliucija, ir aš, jų manymu, buvau vienintelis, kuris tai suprato. Gavau komandą, galimybę keliauti po visą pasaulį“, - prisimena A. Bardas.

Didžiausia revoliucija – spausdinimo mašina

Sugrįžęs į akademinę visuomenę, interneto revoliuciją aprašinėjantis mokslininkas atliko daugybę tyrimų: „Supratau, kad reikia perrašyti žmonijos istoriją. Mes gyvename visiškai skirtingame pasaulyje nei žmonės gyveno prieš pusantro šimto metų. Tuomet įsigalėjo industrializacija. Galingomis tapo tos šalys, kurios statė gamyklas. Jos pradėjo valdyti pasaulį“.

Tačiau dabar, pasak filosofo, gyvename visuomenėje, kurioje valdžia priklauso ne tiems, kurie valdo pinigus, o tiems, kurie valdo informaciją. „Visi žinome posakį, kad jei nesi žiniasklaidoje, neegzistuoji. Bet taip buvo ir anksčiau. Todėl reikia rašyti naują žmonijos istoriją žiūrint per medijų perspektyvą“.

Įkvėptas tokių minčių, akademikas iškėlė hipotezę, kad informacinė visuomenė nėra naujiena. Visos prieš tai buvusios socialinės struktūros taip pat buvo stipriai priklausomos nuo informacijos.

„Manau, kad didžiausią įtaką žmonijai turėjusi revoliucija buvo ne Prancūzijos revoliucija, o spausdinimo mašinos atradimas. Prancūzijos revoliucija buvo tik spaudos atsiradimo pasekmė. Napoleono armija irgi yra tapusi šiuolaikinės visuomenės simboliu. Tačiau svarbiausias dalykas armijos jėgoje buvo ne jos dydis, o tai, kad tai buvo pirma armija, kurios kariai mokėjo rašyti ir skaityti“, - argumentavo A. Bartas.

Tyrinėdamas spaudos poveikį visuomenei mokslininkas pastebėjo, kad spauda senosios visuomenės struktūros (monarchijos, bažnyčios, aristokratijos) nesugriovė, bet privertė buvusią tvarką transformuotis. Žmonės iš kaimų persikėlė į miestus, vyko urbanizacija ir kartu kapitalizmo įsigalėjimas. „Viso to pagrindinė jėga buvo tai, kad žmonės mokėjo rašyti ir skaityti“, - pabrėžia pašnekovas.

Netokratai – nauji aristokratai

Aleksandris Bardas
Aleksandris Bardas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak filosofo, šiuo metu kaip tik vyksta dar vienas perversmas, tik šį kartą susijęs su internetu. Šio perversmo metu, demokratiją pakeis netokratija (galia, ateinanti iš socialinių ryšių ir interneto), o kartu keisis ir įprastiniai kapitalizmo principai.

„Kai prieš 12 metų buvo išleista pirmoji mūsų knyga „Netokratai“ (angl. Netocrats), manęs visi klausė: kas tie netokratai? Tuomet sakiau, kad dar negaliu pasakyti - dar per anksti. Tačiau po penkerių metų jau galėjau konkrečiai įvardyti. Pirmieji du netokratai buvo Sergey’us Brinas ir Larry’is Page’as - „Google“ įkūrėjai. „Google“ nebuvo seno tipo gamykla – tai milžiniškas monstras ir galinga mašina, sukurta vieninteliam dalykui – suteikti žmonėms informaciją“, - kalbėjo A. Bardas.

„Internetas yra hidra, kuri ne tik padeda, bet sukuria daug problemų. Turime nusižeminti prieš internetą, jis yra ta jėga, kurios mes kontroliuoti negalime. Vienintelis dalykas, kurį mes galime daryti – prisitaikyti prie naujos aplinkos ir pasirūpinti, kad mes ir mūsų vaikai jaustųsi patogiai internete, jį išnaudotų savo naudai“, - tęsė filosofas.

Pasaulis dar nežino, kaip toli Baltijos šalys pažengusios

A. Bartas įsitikinęs, kad nesugebėjimo prisitaikyti prie interneto revoliucijos pavyzdžiu gali būti Pietų Europos šalys.

„Euro krizė yra tik simptomas didesnės internetinės krizės. Pažiūrėkime, kas paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyko Skandinavijos, Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Olandijoje – valstybės investavo į interneto ryšį. Tuo metu Italija, Ispanija ir Graikija tai ignoravo. Dabar po 15 metų matome, kad pietų Europa už tai pradeda mokėti. Jie yra visiškai nekonkurencingi. Jie negamina nieko, ko šiuo metu reikia pasauliui“, - svarstė mokslininkas.

„Kai šį rudenį man pasiūlė atvykti į Baltijos šalis, iškart sutikau. Pasaulis dar nežino, kaip toli Baltijos šalys yra pažengusios. Mano teorija yra ta, kad tos šalys, kurios dabar investuoja į interneto ryšį, elgiasi taip pat, kaip šalys prieš porą šimtmečių masiškai tiesusios geležinkelius. Kas tai darė? JAV, Japonija ir Vakarų Europa. Kas po 50 metų buvo turtingiausios šalys pasaulyje? Būtent jos“, - akcentavo filosofas.

A. Bardas tiki, kad istorija kartojasi ir dabar. Tiesiog vietoj geležinių bėgių ateityje sėkmingomis tapsiančios valstybės tiesia interneto kabelius. Internetas – beveik nemokamas, kiekvienam prieinamas. Todėl sėkmei tereikia išsilavinimo ir kompiuterio.

„Korėja, Izraelis, Skandinavijos ir Baltijos šalys – po dvidešimt metų bus turtingiausios šalys. Tokios mano prognozės“, - kalba sociologas.

Emigracija – šalies varomoji jėga

Aleksandris Bardas
Aleksandris Bardas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Neišsigąsti A. Bardas siūlo ir emigracijos: viskas į šalį sugrįš ir su didžiule nauda.

„Vadinu tai „nebrangia migracija“ (angl. low-budget migration). Globalizuotame ir skaitmeniniame pasaulyje fizinės erdvės dingsta. Tie žmonės, kurie daugiausiai keliauja, susipažįsta su daugybe žmonių, kalba užsienio kalbomis – turi didžiulį pranašumą prieš kitus. Daug lietuvių ir lenkų per krizę išvyko iš savo tėvynių. Bet dabar pradeda grįžti namo. Jei ne fiziškai, tai pradeda investuoti į savo gimtines. Tai didelis privalumas šalims“, - pastebi pašnekovas.

A. Bardas siūlo pasižiūrėti į Vengrijos pavyzdį, kur emigracija buvo neintensyvi: „Šalis įstrigo krizėje panašiai kaip Pietų Europa. Vengrija neturi ką parduoti pasauliui, nes neturėjo gyventojų emigracijos į Vakarų Europą“.

Filosofas spėja, kad dar artimiausią šimtmetį pasaulį valdys anglų kalba. Jis numato, kad ateityje pasaulyje kultūriškai stipriausia šalimi taps Indija, kurioje anglų kalba yra skirtingais dialektais kalbančius indus vienijanti kalba. Tam turės įtakos ir buvusios Britanijos imperijos bei JAV įtaka.

Olandija, Skandinavija, tikriausiai ir Baltijos šalys taip pat bus angliškai kalbančios valstybės. Todėl investuokite į anglų kalbą, Jei norite padėti savo vaikams, duokite jiems kompiuterį ir anglų kalbą“, - patarė švedas.

Iš pradžių sėkmė, paskui pinigai

Sėkmingu verslininkų pasaulyje gali tapti kiekvienas: ir pilietis iš Ganos, ir lietuvis, ir britas. „Senoji kapitalizmo struktūra išlieka, tačiau ji kinta. Anksčiau popieriniai pinigai buvo būtini kurti verslui. Dabar pinigai – virtualus dalykas. 90 proc. šiuo metu įsikuriančių sėkmingų įmonių kuria aplikacijas išmaniesiems telefonams. Viskas iš pradžių pradedama pardavinėti internetu, o tik paskui atidaromos fizinės parduotuvės“, - pasikeitimus verslo principuose aiškino sociologas.

Pasak A. Bardo, dabar verslo pradžiai nereikia investicijų – viską galima sukurti nemokamai internetu: „Atidaryti gamyklai reikėjo pastatyti pastatą, įregistruoti įmonę, rasti investuotojų. Dabar vienintelis dalykas, ką turi padaryti – grįžti namo, įsijungti kompiuterį ir dirbti“.

Filosofas pastebi, kad interneto visuomenėje iš pradžių sukuriamas verslas, o tik paskui pritraukiamos investicijos: „Tik tada, kai tau pasiseka, pradeda reikėti investicijų. Štai kodėl Markas Zuckerbergas („Facebook“ įkūrėjas – DELFI) toks turtingas. Jis sukūrė kai ką tokio, kas jam nieko nekainavo, išskyrus laiką, o kai jam pradėjo reikėti pinigų investicijoms, jis jau turėjo milijardus“.

Svarbiausia patraukti dėmesį ir užsitarnauti pasitikėjimą

Sekdamas, kaip pasikeitė verslo sėkmės receptai, filosofas sugalvojo naują terminą, kuris apibūdina verslo sėkmės principą – patraukti dėmesį, o tik tada užsidirbti pinigų (angl. attentionalism).

„Tai yra žinomumo ir pasitikėjimo derinys. Jei tai turi, žmonės patys pas tave ateina. Pradeda naudoti tavo paslaugas ir pagaliau investuoja į tave. Tereikia mokėti patraukti dėmesį“, - kalba pašnekovas.

Būtent norėdamas patarti Lietuvai, kaip atkreipti dėmesį į save, A. Bardas ir svečiavosi šalyje. „Pasaulis turi žinoti, kad Lietuva ne tik šauni šalis, bet ir yra daugelio šalių priekyje. Žinoma, prieš pradedant pasakoti istoriją apie šalį pasauliui, reikia pasirūpinti, kad Lietuva atrodytų viena iš ambicingiausių šalių interneto plėtotės sferoje. Tuomet jau turėsite istoriją, kurią galėsite skleisti pasauliui. Anksčiau pasaulį valdė žmonės, kurie turėjo pinigų. Dabar valdo tie, kurie moka patraukti dėmesį“, - akcentavo A. Bardas.

Keičiasi ir socialinės klasės

Dėl internetinės revoliucijos kartu su besikeičiančiais kapitalizmo principais, keičiasi ir socialinių klasių skirstymas. Pasak mokslininko, anksčiau žemiausiai klasei priklausė mažai uždirbantys ir turto neturintys asmenys, dabar vargingiausi tie, kurie nesinaudoja internetu arba neplečia savo socialinių tinklų.

Dar 1998 m. A. Bardas atliko tyrimą, kuris dar iki šiandien kelia diskusijų Švedijos visuomenėje - mokslininkas nusprendė išsiaiškinti, kas visgi priklauso žemiausiai šalies socialinei klasei.

„Anksčiau žmogaus padėtį visuomenėje nulemdavo pajamos ir turtas. Vargingiausi ir mažiausiai uždirbantys žmonės priklausė žemiausioms klasėms. Švedijoje tai buvo taksistas, gyvenantis Stokholmo priemiestyje, mažai uždirbantis ir neturintis daug turto, - pasakoja mokslininkas. - Tačiau, kai pažiūrėjau į Somalio imigrantų šeimas, supratau, kad jie kalba penkiomis kalbomis, turi daug draugų pasaulyje, vaikai mokosi dirbti kompiuteriu bei universitetuose. Tai buvo ženklas, kad ir didelio turto neturinčių šeimų vaikai išaugs į tai, kas valdys pasaulį“.

Nusprendęs, kad žmogaus padėties šiandieninėje visuomenėje neapibūdina jo gaunamos pajamos, mokslininkas paskelbė, kad XXI a. į žemiausią klasės sluoksnį patenka švedas, kuriam apie 30-40 m, gyvenantis mažame miestelyje, tikriausiai vis dar su mama, turintis viršsvorio ir be merginos, nes šios išvažiavusios į didmiesčius mokytis. „Toks žmogus sėdi namie, žiūri televizorių. Jei naudojasi „Facebook“ turi ne daugiau nei 15 draugų, o internetą naudoja tik pornografijai susirasti“, - teigia filosofas.

Pasak A. Bardo, tokie teiginiai Švedijoje buvo sutikti nepalankiai – visuomenė vis dar tikėjo, kad žemiausiam gyventojų sluoksniui priklauso emigrantai bei mažai uždirbantys asmenys. „Aš dar 1998 m. įspėjau, kad šie naujieji žemiausio sluoksnio asmenys negali būti palikti likimo valiai ir išstumti iš visuomenės. Nes būtent dabar susiformavusios radikalios grupuotės yra iš tokių žmonių. Šiems žmonėms reikia padėti pakliūti į interneto erdvę ir socializuotis“, - kalbėjo sociologas.

Mokslininkas tikina, kad visos jo iškeltos hipotezės anksčiau ar vėliau pasitvirtina, todėl ragina nenusisukti nuo interneto ir nelikti tiesiog vartotojais, kurie nesugeba įsitraukti į socialinių tinklų sistemą, kuri yra ateities visuomenės pagrindas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Mažeika atsakė į klausimus dėl miškų: Gudelis poveikio nedarė, faktų apie 1 mlrd. eurų žalą nėra (10)

Sprendimams miškų ūkyje nei konsultantas Darius Gudelis, nei premjeras Saulius Skvernelis poveikio...

Ukrainiečiai darbuotojai: kur jų dirba daugiausiai ir kada ieško naujų galimybių (3)

Ukrainos piliečiai jau kurį laiką aktyviai žvalgosi darbo vietų Baltijos šalyse. Bendrai visose...

Lietuva turės įvertinti maisto produktų skirtumus ES

Europos Komisijai paskelbus, kad mokslininkai nerado įrodymų, jog Europos Sąjungos rytinių ir...

Išnarpliojo daug metų veikusią schemą: už kartelinius susitarimus skirta milijonas eurų baudų (22)

Konkurencijos taryba kelioms bendrovėms skyrė 978 tūkst. eurų baudų už kartelinius susitarimus...

Kauno turgus, apie kurį žino ne visi: prekyba vyksta tik ankstyvą rytą, kainos niekur neskelbiamos (60)

4-ta valanda ryto. Ankstų rytą Kauno gatvės tuščios, jokių kamščių nėra. Važiuojant...

Top naujienos

Konservatoriai baudžia Nausėdą palaikiusius saviškius: Tapinas paviešino „juodąjį sąrašą“ susekė net feisbuko apklausas (43)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos Priežiūros komitetą po...

Derybos įstrigo: sutarties dėl valdančiosios koalicijos pasirašymas nukeliamas papildyta 13:14 (6)

Potencialiems koalicijos partneriams nenusileidžiant dėl savo derybinių pozicijų, sutarties dėl...

Kauno turgus, apie kurį žino ne visi: prekyba vyksta tik ankstyvą rytą, kainos niekur neskelbiamos (60)

4-ta valanda ryto. Ankstų rytą Kauno gatvės tuščios, jokių kamščių nėra. Važiuojant...

Mažeika atsakė į klausimus dėl miškų: Gudelis poveikio nedarė, faktų apie 1 mlrd. eurų žalą nėra (10)

Sprendimams miškų ūkyje nei konsultantas Darius Gudelis, nei premjeras Saulius Skvernelis poveikio...

Merkel antrą kartą per dvi savaites užfiksuota drebanti renginio metu papildyta (113)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel per pastarąsias 10 dienų antrą kartą drebėjo ir svyravo...

Sotūs ir energijos suteikiantys cukinijų blyneliai, kuriuos paruošite itin lengvai

Daržovių blyneliai yra vienas geriausių būdų įtraukti daugiau daržovių į savo dienos...

Derybos dėl koalicijos finišo gali ir nepasiekti: Kirkilas nusileisti nežada papildyta 11:27 val. (189)

Socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas nėra toks tikras, kad ketvirtadienį pavyks susitarti...

Keisis pašalpų skyrimo tvarka: turėtų suklusti dirbantys su individualia veikla (19)

Seimas sumažino reikalavimus socialinės paramos prašantiems žmonėms, užsiimantiems...

Gyvai / DELFI Garažas. Ką darys Vaidoto Žalos „kamanę“ nusipirkusi komanda

Automobilių sporto pasaulyje garsiai nuskambėjo žinia, kad Vaidoto Žalos „kamanė“,...

Išnarpliojo daug metų veikusią schemą: už kartelinius susitarimus skirta milijonas eurų baudų (22)

Konkurencijos taryba kelioms bendrovėms skyrė 978 tūkst. eurų baudų už kartelinius susitarimus...