Kainos kils
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas redakcijai kalbėjo, kad šis karas vienareikšmiškai paveiks tokius dalykus, kaip naftos, žaliavų ir įvairių metalų kainos, o tai reiškia, kad tiek pasaulio, tiek Europos, tiek Lietuvos mastu bus galima matyti dar spartesnę infliaciją.
„Infliacija pradės žudyti vartotojų finansus ir lūkesčius, o tai žmones skatins atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, kas reiškia tam tikrą vartojimo krizę, kuri BVP nutemps žemyn. Tai yra vienintelė super didelė grėsmė“, – sakė ekonomistas.
Jis prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija galėtų siekti net apie 14-15 proc.
„Toliau prognozuoti labai sunku, nes viskas priklausys nuo to, kiek ilgai užtruks karas, arba kiek Ukraina galės priešintis. Situacija priklausys ir nuo EK ir JAV sankcijų, nes kuo jos bus griežtesnės, tuo labiau kils žaliavų kaina.
Tikėtina, kad jei bus antras sankcijų paketas, į jį jau pateks stambesnės energetinės bendrovės, bankai, įvairios žaliavų pardavimo įmonės ir tai kels infliaciją į viršų“, – prognozavo ekonomistas.
Prie infliacijos kilimo, kaip vardijo, prisidės ir centrinių bankų politika. Pasak jo, jau kuris laikas buvo kalbama, kad bus griežtinama pinigų politika, keliamos palūkanos, tačiau, tikėtina, tokie sprendimai šiuo metu bus atitolinti.
„Jeigu bus vartojimo krizė, tai reiškia, kad centriniai bankai turės įsikišti ir spausdinti pinigus, palaikyti vartojimą, kas reiškia didesnę infliaciją“, – tikino jis.
Trumpuoju laikotarpiu ekonomistas sakė grėsmę matantis ir kalbant apie valstybių skolinimosi kainą.
„Euro zonos šalių skolinimosi kaina gali didėti, kaip ir Lietuvos, dėl to, kad mes esame geografiškai arti konflikto, turime sieną su Baltarusija, Rusija“, – sakė jis.
Taip pat dabartinė situaciją Lietuvą konkrečiai gali paveikti per transporto ir logistikos sektorių.
„Praeitais metais Rusija buvo pirmoje vietoje pagal reeksporto iš Lietuvos srautus, Baltarusija – penktoje, Ukraina – septintoje. O jos visos sudaro 35 proc. viso Lietuvos reeksporto srautų.
Reeksportą aptarnauja transporto sektorius, tai dėl karo mūsų vežėjai Rytų rinkose gali netekti dalies užsakymų, o tai yra vienas iš didesnių Lietuvos ekonomikos sektorių“, – tikino jis.
Panikos iš ekonominės pusės nėra
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad pagrindinis šio konflikto poveikis jau atsiliepia per energetikos kainas.
„Naftos kaina jau vien šiandien kilo 6 proc. ir, praktiškai, jau pasiekė 100 dol. už barelį ir tai reiškia, kad energetiniai ištekliai toliau brangs, brangs kitos prekės ir paslaugos, tai yra transporto paslaugos, prekės, kurių gamybai reikia daug energetinių išteklių ir tai dar labiau didins infliacinį spaudimą visame pasaulyje bei Lietuvoje.
Kita dalis poveikio bus per ekonominių ryšių su Rusija dalinių ar net visišką nutraukimą, nes nežinome, kokios bus sankcijos. Čia omenyje turiu prekybą.
Ji labai sumažės ir nors ir sunku vertinti, smūgis, tikriausiai, bus panašus, kaip buvo 2014-2015 m. dėl embargo. Bet šiandien Lietuva čia yra pakankamai palankioje situacijoje, nes lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudaro tik 0,7 proc. BVP, tai yra lygiai toks pat, kaip ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos eksporto priklausomybė yra panaši, kaip kitų ES šalių“, – sakė ekonomistas.
Trečias dalykas, kaip įvardijo Ž. Mauricas – energetikos sritis.
„Čia Lietuva net yra šiek tiek mažiau priklausoma nuo Rusijos nei ES vidurkis, o labai priklausoma yra Vokietija, ji yra ES Achilo kulnas.
Mes turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris beveik pilnai patenkina mūsų gamtinių dujų poreikius, o Vokietija jo neturi nė vieno ir turi tik jungtį su Rusija, dar keletą kitų. Galbūt silpnoji vieta lieka Vilnius dėl šildymo dujomis, bet bendrai esame mažiau priklausomi nei Vokietija ar Italija, Austrija. Mūsų situacija ekonomine prasme bendrai yra nebloga“, – teigė jis.
Apibendrindamas ekonomistas tikino, kad gyventojai trumpuoju laikotarpiu reikėtų tikėtis didesnio kainų kilimo.
„Labai tikėtina, kad bus šuolis, bet bus išleistas ir džinas iš butelio, kuris paskatins milžiniškas investicijas į atsinaujinančią energetiką ir Lietuva per ateinančius penkis metus turi galimybę pati pasigaminti tiek elektros energijos, kad galėtų tapti eksportuotoja“, – teigė jis.
„Panikos Lietuvai iš ekonominės pusės tikrai nėra. Ekonominio ir energetinio karo frontuose Lietuva yra geresnėje pozicijoje nei vidutiniškai yra ES šalys“, – sakė Ž. Mauricas.
Povilauskas: gali strigti pristatymai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad pirminė reakcija finansų rinkose į šįryt sužinotus įvykius buvo didžiulė. Pasak jo, stebimi akcijų nuosmukiai, kilo panika investuotojų gretose, o pokyčiai neaplenkė ir gamtinių dujų kainų.
„Europos biržinė gamtinių dujų kaina šįryt jau buvo 118 Eur už megavatvalandę, kai vakar buvo apie 80 Eur. Tai yra didžiulis šuolis, bet tai dar nėra gruodžio mėnesio lygis.
Visgi kalbant tiek apie akcijas, tiek apie žaliavas, situacija priklausys ar bus sutrikimai kalbant apie fizinį žaliavų srautą. Jeigu gabenimas sutriks, šuoliai gali būti ir daug didesni, o jeigu tiekimas nesutrinka, po pirminio išgąsčio kainos gali ir mažėti, tikrai tai nereiškia, kad dabar viskas brangs.
Visgi galiam daryti išvadą, kad kol kariniai veiksmai bus, žaliavų kainos liks didelės, o infliacijai tai yra papildoma ugnis ir, akivaizdu, kad lūkesčiai, jog ECB didins palūkanas, nyksta“, – teigė jis.
„Didžiausią grėsmę matau kainų kilime ir per transporto problemas, gali būti pačių žaliavų nepristatymo atvejų“, – sakė T. Povilauskas.
