aA
Restoranų savininkai tapę situacijos įkaitais – per karantiną veikti negali, tačiau maisto pristatymo platformos, tokios kaip „Wolt“ ar „Bolt“, nuo jų pardavimų atskaito nemažą dalį – 30 procentų. Dalis tokiomis sąlygomis atsisako dirbti, kiti dirba su lūkesčiais, kad pavyks išlaikyti peilių aštrumą ir restorano žinomumą. Pačios platformos didelį įkainį grindžia atlyginimais išvežiotojams ir kitomis sąnaudomis.
Maisto užsakymo platformų antkainiai tuština restoranų kišenes: pelningai dirbti neįmanoma
© DELFI montažas

Maždaug pusantro euro, kuriuos už pristatymą moka maistą per programėles užsisakantys restoranų klientai, tėra tik dalis šių platformų pajamų.

Į „Delfi“ kreipėsi vienas kelis restoranus Vilniuje valdantis verslininkas, piktindamasis, kad maisto užsakymo platformos „lupikauja“ – neįmanoma pelningai dirbti, kai atskaitoma 30 proc. nuo pardavimų. Jis prašė neatskleisti tapatybės. Tačiau panašūs pasakojimai ir kitų garsių restoranų savininkų.

Someljė, kelių restoranų, tarp jų ir „Dine“, „Rise“ bendrasavininkas Arminas Darasevičius patikina, kad atskaitomi įkainiai labai dideli.

„Per brangu. 30 procentų nuo apyvartos – tai labai daug, žiauriai daug. Gal ten gali nusiderėti kažkokį procentą, bet iš principo tikrai ne 10 procentų reikia mokėti. Mes naudojamės viename restorane, turime sušių restoraną „Rise“, ten naudojamės ir „Bolt“, ir „Wolt“, – kalba A. Darasevičius.

Restoraną „Amandus“ Vilniaus senamiestyje valdantis garsus virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas skaičiuoja, kad gaminant kokybiškai, pelningumas gali siekti 10 proc. patiekalo kainos. Kai 30 proc atriekia tarpininkas – paprasčiausiai neapsimoka.

Maisto užsakymo platformų antkainiai tuština restoranų kišenes: pelningai dirbti neįmanoma
© Shutterstock

„Iš ko maistą gamina, aš labai atvirai norėčiau paklausti kiekvieno to tiekėjo, kuris tai daro“, – kalba D. Praspaliauskas ir paaiškina, kad verčiau kartą per savaitę, penktadieniais, siūlo kokybišką maistą pasiimti patiems klientams iš restorano.

Restoranų grupės „Amber Food“, kontroliuojančios picerijas „Charlie Pizza“, blynines „La Crepe“, restoranus „Katpėdėlė“, „Manami“ ir kitus, vadovas Gediminas Balnis taipogi tikina, kad tokia veikla nėra pelninga. Tačiau jis viliasi, kad per pandemiją maisto pristatymas leis išlaikyti darbuotojų peilių ir įgūdžių aštrumą, o vartotojams prekių ženklai bus įsimintinesni.

Pačių platformų valdytojai apie taikomus įkainius neatvirauja, o juos grindžia atlyginimais kurjeriams, aptarnavimo sąnaudomis.

Verslininkas: vaikis su dviračiu nevertina įdėto darbo

Pirmasis „Delfi“ savo situaciją apie įkainių dydžius papasakojęs verslininkas taikosi į aukštesnės kokybės ir kainų segmentą, jis tikino, kad 30 procentų yra gerokai daugiau, nei restoranas iš maisto uždirbtų pats.

„Visi ieško būdų išgyventi šią pandemiją, kuri tęsiasi jau daugiau nei metus. Pinigų kiekis rinkoje dramatiškai sumažėjęs. Daug žmonių neteko darbo, nedarbas auga. Taip pat daug mažiau žmonių vakarieniauja ne namuose. Kas man svarbu, kad pristatant maistą per platformą, dažniausiai gauni kažkokį vaikį ant dviračio, kuris nerodo jokio rūpesčio tam darbui, kurį tu sudėjai į patiekalą“, – sako jis.

Maisto užsakymo platformų antkainiai tuština restoranų kišenes: pelningai dirbti neįmanoma
© DELFI / Josvydas Elinskas

Restoranų savininkas patikina, kad verčiau renkasi parduoti vos kelias porcijas per savaitę klientams tiesiogiai, nei dešimtis per platformas.

„Žmonės vertina papildomas pastangas, o mes galime paprašyti tų kainų, kurių prašytume restorane. Nenorime atiduoti 30 procentų kažkokiam suomių kompanijos vadovui, kuris sėdi toli ir tampa vis turtingesnis naudodamasis kitais. Mus mėgstantys klientai pamato, kad dega šviesos, atbėga, užsisako tartarą. Mes geriau parduodame mažiau, ir su nedideliu uždarbiu – bet geriau nei prarasti pinigus“, – sako verslininkas.

Darasevičius: žinau daug restoranų, kurie tiesiog kainas pakėlė 30 proc.

A. Darasevičius, kalbėdamas „Delfi“, paaiškino, kad daug restoranų, norėdami naudotis maisto pristatymo paslaugomis, tiesiog priversti kelti įkainius.

„Aš žinau daug restoranų, kai kurie tiesiog yra uždėję 30 procentų ant kainos ir tada jau „Wolt“ platformoje gali pirkti. Bet vartotojams turi sumokėti plius trisdešimt procentų, kad restoranas gautų kainą, už kurią jis nori parduoti. Automatiškai, bendra suma kyla, išbrangsta“, – kalbėjo A. Darasevičius.

Arminas Darasevičius
Arminas Darasevičius
© LNK

Anot jo, standartinis įkainis yra 30 procentų, tokį įkainį taiko ir „Bolt Food“ ir „Wolt“ platformos. Su kiekvienu restoranu dar tariamasi dėl kainų atskirai, bet nuo šio dydžio įkainis nenutolsta.

Praspaliauskas nenori aukoti kokybės

„Amandus“ restorano savininkas D. Praspaliauskas teigia nė nesvarstantis naudotis platformų paslaugomis – verčiau pasiūlo klientams maistą atsiimti kartą per savaitę tiesiai iš restorano.

„Aš galiu labai paprastai pasakyti – mūsų restorane idėjiškai pelningumas yra skaičiuojamas na galbūt apie 10 procentų. Čia geriausias rezultatas, kurį mes dažniausiai tikimės pasiekti. Apie platformas net negalvojame dėl paprastos priežasties. 30 proc. – tai yra iš viso kosmosas. Taip dirbti tiesiog nelabai apsimoka“, – kalba D. Praspaliauskas.

Pasak jo, restoranas orientuojasi į kokybišką maistą vertinančią, tačiau siauresnę visuomenės dalį.

„Aišku, galbūt per „Wolt“ galėtume pasiekti didesnę dalį tų, kurie galbūt bijo pas mus ateiti, bet norėtų išbandyti. Aišku, karantino tarpsniu nedirba padavėjai, ir skaičiavimai galbūt truputėlį keičiasi – bet vis tiek nepavyktų su tokia produktų kokybe, su kuria mes dirbame, sutilpti į tokį krepšelį, kad jis mums apsimokėtų“, – sako D. Praspaliauskas.

Deivydas Praspaliauskas
Deivydas Praspaliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis svarsto, kad iš dalies tai ir lemia, kad platformose dominuoja greitojo maisto restoranai.

„Iš ko maistą gamina, aš labai atvirai norėčiau paklausti kiekvieno to tiekėjo, kuris tai daro. Arba tai yra aišku parduodama už didelę kainą. Bet jei mes kalbame apie mažiau nei 10 eurų, tai aš neįsivaizduoju, iš ko yra gaminama“, – kalba D. Praspaliauskas.

Verslininkas patvirtina, kad situacija karantino metu jau ima kelti erzelį – nėra galimybių įgyvendinti idėjų.

„Amandus“ šiuo metu maistą išsinešti tik kartą per savaitę – keliolika eurų kainuojančią penktadienio vakarienę, arba užkandžių rinkinį savaitgaliui. Pasiūlymus restoranas teikia feisbuke.

„Iš žaidimo nepasitrauksime – tikrai būsime ir lauksime, kol vėl bus galima realiai atsidaryti. O tuo metu gvildename kažkokias naujas idėjas greta restoranų veiklos“, – tvirtina D. Praspaliauskas.

Deivydo Praspaliausko restoranas „Amandus“
Deivydo Praspaliausko restoranas „Amandus“
© DELFI / Kiril Čachovskij

Balnis: leidžia palaikyti sportinę formą, bet pelno eilutėje neprisideda

„Amber Food“ vadovas G. Balnis, kuris yra ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, teigia, kad situacija rinkoje yra geresnė dėl to, kad „Bolt Food“ įnešė konkurencijos. Tačiau jis apgailestauja, kad pandemijos metu atpigo pavežėjimo paslaugos, tuo metu restoranams nesudaryta palankesnių sąlygų.

„Konkurencija iš dalies sprendžia kaštų klausimus, sąlygos šiek tiek geresnės nei anksčiau, tačiau aišku, jūs žinote tą skaičių – tai yra apie 30 procentų. Pas mus veikia tarptautinės kompanijos, ir dar viena bėda – kad pas mus du kartus susidubliuoja PVM, kuris ir taip yra didelis, 21 procentas. Nuo sumokėto PVM imamas komisinis mokestis, o ne visi mažesni restoranai moka susiskaičiuot, kad prie komisinio dar reikia pridėti 21 proc.“, – aiškino G. Balnis.

Gediminas Balnis
Gediminas Balnis
© DELFI / Domantas Pipas

Jis patvirtino, kad restoranų tinklai gali išsiderėti kiek geresnes sąlygas, tačiau ne tokias, kurios leistų užsidirbti.

„Yra du dalykai, dėl kurių mes vykdome tą veiklą: kad išlaikytume prekinių ženklų žinomumą, ir antras dalykas – mes su siaubu žiūrime, kaip reikėtų iš naujo apmokyti darbuotojus atstatyti prarastus įgūdžius uždarytuose restoranuose. Tai iš dalies leidžia palaikyti sportinę formą mūsų darbuotojams“, – sako G. Balnis.

Grupė vertina, kad nenutraukus paslaugų teikimo vėliau bus paprasčiau sugrįžti į rinką, kadangi restorano sustabdymas reikštų ir papildomas sąnaudas atsidarant.

„Uždarytose patalpose iš naujo reikės profilaktiką atlikti, įrangą peržiūrėti. Kaip ir stovintis automobilis, taip ir restoranas – ne tam restoranas skirtas, kad ilgai laikyti jį uždarytą“, – sako G. Balnis.

Tačiau vadovas pastebi ir dar vieną trūkumą – veiklos nenutraukę restoranai gali rizikuoti negauti Vyriausybės paramos, kuri yra susieta su tuo, kiek krito įmonės pajamos.

„Apyvarta, kurią mes turim, yra tik skaičius, kuris visiškai neatsispindi rezultato paskutinėje eilutėje, tai yra pelno eilutėje. Bus galima tik po kelių metų pasakyti, ar vis tik vertėjo užsidaryti, ar neužsidaryti. Mes spėjame, kad galbūt mūsų prekiniai ženklai išlaikys didesnį populiarumą lyginant su tais, kurie yra uždaryti. Iš kitos pusės, o gal bus atvirkščiai, labiau pasiilgs uždarytų“, – svarsto G. Balnis.

Jis atkreipė dėmesį, kad pristatymas tinkamas ne visiems patiekalams – po 30-40 minučių dalis jų, pvz., mėsos ar žuvies, praranda skonines savybes. Jis iš dalies teisina maisto pristatytojus – tai nėra optimizuota logistikos grandinė, kur galima sumažinti sąnaudas iškart į vieną vietovę vežant kelis patiekalus, pristatyti reikia nedelsiant.

„Ir kai nebuvo pandemijos, mes labiau skatinome klientus pasiimti maistą restorane, kad nebūtų pristatymo kaštų, ir mums tai žymiai pelningiau.“

„Jei pastebėjote, „Bolt“ pavežėjimo įkainiai yra atpigę, kiek iš vairuotojų girdėjau, berods 30 procentų, nes sumažėjo užsakymų. O čia matyt atvirkščiai, padaugėjo užsakymų ir dėl to bando užsidirbt“, – sako G. Balnis.

Asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pasidalijo trumpa nuomone: „ Tikrai dideli įkainiai yra, ir kai visiems atrodo, kad čia labai restoranai užsidirba, tai ne, nes labai didelis procentas nueina „Wolt“, ar „Bolt“.

„Wolt“ sakosi, kad atskaito mažiau: 20-25 proc.

„Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal teigia, kad įmonė dirba su daugiau nei 900 restoranų Lietuvoje, o jų tikslas yra į „Wolt“ programėlę pritraukti dar daugiau restoranų.

„Kai restoranas ar kavinė naudojasi mūsų platforma, yra taikomas mokestis už joje fiksuojamus ir įgyvendinamus užsakymus. Šis mokestis Lietuvoje yra vidutiniškai 20-25 proc. užsakymo sumos ir jis pastaruoju metu, ypač pandemijos akivaizdoje, nesikeitė. Šis mokestis yra viena mūsų bendrovės pajamų dalis. Antra pajamų dalis yra maisto pristatymo mokestis, kurį moka maistą užsisakantys klientai“, – teigia L. Ristal.

Iš šių gaunamų pajamų, daugiau nei pusė skiriama kurjerių-parnerių atlygiui, kurių įmonė turi apie 2000

„Taip pat investuojame į restoranų bei kavinių reklamą siekiant sulaukti daugiau klientų užsakymų, dengiame kurjerių-partnerių parengimo darbui išlaidas – tai apsaugos priemonės (kaukės, dezinfekcinis skystis ir kt.) ir kiti darbui reikalingi įrankiai. Be šių investicijų, taip pat mokame atlygį darbuotojams Lietuvoje bei kitose šalyse“, – sako L. Ristal.

„Wolt“ turi daugiau kaip 2 200 darbuotojų, kurie dirba 23 biuruose visame pasaulyje, neįtraukiant kurjerių-partnerių. Vadovė patikina, kad taip pat daug investuojama į platformos tobulinimą, atnaujinimus, klientų pritraukimą.

„Dirbame su daugiau nei 900 restoranų Lietuvoje, o mūsų tikslas yra į „Wolt“ programėlę pritraukti dar daugiau restoranų – taip klientams galime suteikti galimybę rinktis maistą iš daugiau skirtingų restoranų bei kavinių, o restoranams sudarome galimybes pasiekti kuo platesnį vartotojų ratą“, – teigia vadovė.

Restoranai prie platformos gali jungtis nemokamai, taip pat gali bet kada aktyvuoti arba deaktyvuoti savo veiklą joje.

„Nuo praėjusio pavasario programėlėje bei socialinės medijos kanaluose daugiau dėmesio skyrėme įvairioms akcijoms, pavyzdžiui, kurį laiką netaikome pristatymo mokesčio. Dar daugiau dėmesio skyrėme mažiems rinkos žaidėjams, padėjome jiems kurdami specialius pasiūlymus siekiant gauti daugiau užsakymų. Šios priemonės tęsėsi visus metus ir buvo taikomos priklausomai nuo situacijos ir į tai jau esame investavę tūkstančius eurų“, – sako L. Ristal.

Ji mini ir įsipareigojimus klientams, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

„Pandemijos metu, padidėjus užsakymų skaičiui, dar daugiau dėmesio skiriame klientų aptarnavimui ir operatyvumui sprendžiant iškilusius klausimus. Maisto pristatymas itin jautrus išorės veiksniams, todėl kylančius iššūkius visada geranoriškai sprendžiame ir į klientų žinutes ar galimus skundus restoranų ir kurjerių-parnerių vardu sureaguojame greičiau nei per minutę. Taip pat imamės daug skirtingų priemonių, siekdami užtikrinti pristatomo maisto kokybę“, – patikina vadovė.

„Bolt Food“: tai yra restoranus karantino metu gelbstinti paslauga

„Bolt Food“ maisto pristatymo plėtros vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius, paklaustas, kokius įkainius bendrovė taiko restoranams, tiksliai neatskleidžia.

„Restoranų komisinio mokesčio procentas priklauso nuo įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinis krepšelis, populiarumas, vieta ir pan. Restoranui teikiama paslauga, kuri jam atveda naujų klientų, tai leidžia patiems sumažinti kaštus, pavyzdžiui, neorganizuojant savarankiško pristatymo ir kt. Pandemijos metu „Bolt Food“ paslaugų komisinio mokesčio dydis restoranams nekito“, – sako R. Savičius.

Jis nurodo, kad klientui pristatymas sostinėje iki 1 km atstumu kainuoja 1,30 euro, vėliau – po 1 eurą už kilometrą. Tuo tarpu kurjerio paslauga iki 3 kilometrų atstumu platformai kainuoja nuo 3 eurų (ne piko metu) ir nuo 3,50 euro (piko metu), vėliau kurjeriui papildomai mokama 0,4 euro už kilometrą.

„Šiuo atveju kliento sumokėtas 1,3 euro keliauja tiesiogiai kurjeriui, o „Bolt Food“ platforma vidutiniškai prisideda sumokėdama kurjeriui likusią pristatymo kainą (minėtais atvejais – 1,7-2,2 euro)“, – sako R. Savičius.

Nuo pirmojo karantino pradžios „Bolt Food“ paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo 3 kartus, platforma nuolat pildoma naujais restoranais.

„Tai lėmė ne tik įvairūs su karantinu susiję apribojimai, bet ir investicijos, nuolaidos klientams, kurios svyravo nuo 20 iki 40 proc. visam mūsų restoranų siūlomam meniu. Šiuo metu mūsų paslauga vienija per 1000 restoranų šalyje. Programėlė veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Prie mūsų platformos jungiasi įvairūs restoranai, pastebime, kad didžiausią paklausą turi greitasis maistas“, – komentare paaiškina R. Savičius.

Vadovas patikina, kad sunkiu laikotarpiu vietiniams restoranams „Bolt“ paslauga padeda išgyventi, jaučiamas didelis abipusis noras bendradarbiauti.

„Kai kurie didžiųjų restoranų tinklai sumažino savo veiklos apimtis laikinai uždarydami dalį restoranų, tad akivaizdu, jog ženkliai prisidedame prie to, kad kuo mažiau žmonių liktų be darbo“, – sako R. Savičius.

„Bolt Food“ platforma patiria išlaidų, užtikrindama tinkamą kurjerių pasiūlą, klientų aptarnavimą –visus skundus ir užklausas sprendžia atskira 15 darbuotojų komanda, paaiškina vadovas.

„Tai yra restoranus karantino metu gelbstinti paslauga, padedanti jiems išsilaikyti šiuo sunkiu metu, suteikianti ne tik maisto pristatymo paslaugą, bet ir papildomą sklaidos kanalą. Organizuoti išvežimą, pristatymą, užtikrinti maisto kokybę ir suderinti trijų šalių (restoranų, kurjerių ir klientų) poreikius bei pasiūlyti visoms trims šalims naudą – tokia šios platformos esmė. Klientui gavus netinkamą maistą, šiuos skundus sprendžia „Bolt Food“ klientų aptarnavimo komanda“, – sako R. Savičius.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(76 žmonės įvertino)
3.0526

Kreivys: Rusiją laikėme nepatikimu partneriu, energetinę priklausomybę naudojančiu kaip politinio dominavimo svertą

Lietuva iš Rusijos neimportuoja nei naftos, nei dujų, nei elektros – šiandien esame visiškai...

Johnsonas planuoja viešinti degalines, nemažinančias kainų po akcizo sumažinimo (1)

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja „viešinti“ degalines,...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Su Baltarusija visiškai sąsajas nutraukiantis „Audimas“ atlieka paskutinius veiksmus: gamykla stovi tuščia

Lietuvoje populiari sportinės aprangos įmonė „ Audimas “ prasidėjus karui Ukrainoje nutraukė...

Nesutaria dėl Taivano: verslas dirbti nori, tačiau vis dar nerimauja dėl Kinijos praradimo (3)

Prekybai tarp Lietuvos ir Taivano augant, verslo atstovas dar neskuba džiaugtis. Anot jo, Kinijos...

Dešimtys tūkstančių gyventojų bus priskirti nepasirengusiems dirbti: kyla klausimų dėl naujos tvarkos (1)

Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į...

Top naujienos

Landsbergis: atsidaro naujas karo frontas, jis ne Ukrainoje papildyta (1)

Valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) sekmadienį Vilniuje...

Po padidinamuoju Vakarų stiklu – Kinijos galimybės neoficialiai remti Rusiją: Pekinas supranta, kas jam naudingiau (1)

Vakarų reakciją į karą Ukrainoje atidžiai stebi ne tik agresorė Rusija , tačiau ir JAV...

Paviešino, ką rusai darė ukrainiečių karo belaisviams – kankinimo metodai šokiruoja naudojo preparatus, po kurių prarasdavo atmintį (4)

Rusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama...

Matydami, kur veda lindėjimas ekranuose, ekspertai griežti: šiame kambaryje – jokio telefono

Vis dažniau tenka išgirsti, kad vaikams labiausiai patinka leisti laiką visai ne su šeima ar...

Anušauskas atsakė, kada „Bayraktar“ tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai (2)

Droną „Bayraktar“, kuriam pinigai buvo surinkti „ Laisvės TV “ iniciatyva, tikimasi nupirkti...

Delfi Plius DELFI

Dėl pareiškimo apie pasikėsinimą į Putiną analitikai turi savo versiją: gandas jau plinta (4)

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas...

Verslas PliusJulija Leimonė

Paminklui ant artimojo kapo lietuviai išleidžia žvėriškas sumas: kol vieni taupo, kiti ištaško keliasdešimt tūkstančių eurų

Didėjant infliacijai ir kylant kainoms, pokyčių neišvengė ir laidojimo sfera. Paminklų...

Karas Ukrainoje. Rusija Donbase stumiasi tolyn, dabar sunkiausia keturiuose miestuose rusai priartėjo prie Severodonecko užėmimo (1)

Šiandien jau 95 karo Ukrainoje diena. Prancūzijos ir Vokietijos vadovai paragino Rusijos...

Nuo birželio didėja kai kurios išmokos: ekonomistas įvertino, ar suma skiriama tikslingai

Nuo birželio mėnesio – 93 milijonai eurų sunkiau gyvenantiems gelbėti, tai pirmadienį...

Nauja žemės reforma kaitina aistras: vieni vadina istoriniu pasiekimu, kiti įspėja dėl korupcijos (2)

Gegužę Seimui pateiktame įstatymų pakete numatyti keli reikšmingi pokyčiai: Nacionalinė...