Kalbėdamas apie Europos Sąjungos perspektyvas Palangoje vykstančioje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas 2015” buvęs Lenkijos finansų ministras pabrėžė, kad kalbant apie Europos Sąjungos ekonominę padėtį negalima kalbėti bendrai: skirtingoms šalims po krizės sekasi labai skirtingai.
Ekonomistas argumentuoja, kad valstybių ekonominės perspektyvos ir realybė priklauso nuo vykdomos politikos.
„Kodėl taip sunku nuspėti ekonominę ateitį? Nes ekonomikos vystymasis priklauso nuo vykdomos politikos, o politika nuo politikų, o politikus nuspėti sunku“, - kalbėjo konferencijos pranešėjas.
Pasak ekonomisto, visos šalys išgyvena ekonomikos auginimo sulėtėjimus, pagreitėjimus. Visa tai, L. Balcerowicziaus nuomone, yra valstybės vykdomos politikos rezultatas.
„Graikija iki praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio buvo labai sėkminga, bet tuomet politika pasisuko į populizmą ir viskas pasikeitė“, - pavyzdį davė svečias.
Ekonomistas pabrėžė, kad nors Europos Sąjunga globaliu mastu suprantama kaip vienas regionas, apie ją kalbėti kaip apie vieną ekonomiką negalimą.
„Po paskutinės krizės matome, kaip šalių ekonominiai rezultatai skiriasi, todėl kalbėti apie ES krizę negalima, - pridėjo jis. - Galime kalbėti tik apie atskirų šalių krizę, kuri nulemta neteisingos vietinės politikos“.
Svečias iš Lenkijos priminė po paskutinės krizės taupymo būdu atsigavusias šalis (tokias kaip Lietuva), tačiau, pavyzdžiui, Graikijos likimas visiškai kitoks. Ekonomistas pabrėžė, kad pavėluoti Graikijos priimti sprendimai buvo per maži, kad ekonomika atsigautų.
„Šaliai reikia tikrų reformų“, - pabrėžė jis.
Buvusio Lenkijos finansų ministro teigimu, ES šalių atskirai vykdomos politikos turi išlikti ir toliau svarbios.
„Blogi politiniai sprendimai labai populiarūs tarp interesų grupių, kurios nori sau kuo daugiau pinigų iš kitų kišenių, - kalbėjo jis. - Ekonominė laisvė negali pati savęs apginti, nors yra fundamentali demokratijai“.
„Lūžio taško“ pranešėjas kritikavo ir Europos monetarinės sąjungos idėją. Pasak jo, jei visgi Europa imtųsi tokio projekto, ji turėtų pasimokyti ir tokių federalinių valstybių kaip JAV, Šveicarija.
„Ir tuomet ES turi suprasti, kad čia pagalbos (angl. bail-out) iš federalinės valdžios esant tam tikram regionui krizėje negali būti. Kai kuri valstija turi ekonominių problemų, jie jas turi išsispręsti patys“, - pabrėžė buvęs Lenkijos finansų ministras.
