aA
Lietuvoje nuo pirmadienio įvedus karantiną, kavinės ir restoranai sako galintys maistą gaminti išsinešimui, prisidėti jį tiekiant socialiai remtiniems žmonėms, taip pat tikisi sulaukti valstybės paramos įmonėms bei jų darbuotojams.
Maistas į namus, į biurą, maistas išsinešimui, sushi
Maistas į namus, į biurą, maistas išsinešimui, sushi
© Shutterstock

Vyriausybės sprendimu, nuo pirmadienio bus draudžiama viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistas galinamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė tikisi, kad valstybės parama iš rezervo galėtų padengti sektoriaus darbuotojų minimalų atlyginimą.

„Reikėtų nuraminti darbuotojus ir iš valstybės rezervo mokėti minimalų atlyginimą“, – BNS sakė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, verslas taip pat pasirengęs mokėti dalį atlyginimų laikinai darbo netekusiems darbuotojams.

„Apyvartos jau dabar nukritusios iki 85 proc., dar už kelių dienų neliks visai apyvartų. Tiekėjai nebetieks produktų“, – teigė ji.

„Restoranai patys mokėtų dalį atlyginimų, bet neturi iš ko“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Asociacijos vadovės teigimu, vėliau maitinimo paslaugų sektorius norėtų mokestinių lengvatų,

„Stabdymas ir atidėjimas mokesčių, pradedant GPM, PVM, „Sodros“ ir gal net pagalvoti apie komunalinius mokesčius, apie telefonus, kad žmonėms neatjungtų komunikacijos priemonių, kad laikinai stabdyti atsiskaitymus ir už tokius dalykus“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, sektoriaus darbuotojai taip pat tikisi, kad bus galima atidėti paskolų mokėjimus.

Pasak daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovo Gedimino Balnio, Lietuva galėtų sekti Italijos pavyzdžiu, kada per karantiną „valstybė tiesiogiai moka darbuotojams, o ne įmonė, nes jai nutrūksta pajamos“.

„Negali bankrutuoti šitas verslas. Tai dabar klausimas, kokiu mastu ir kaip prisidės valstybė. (...) Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti. Čia dabar jau yra pareiga, o ne noras. Tam, kad mes galėtume išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas, kad paskui, kai atsidarys sienos, pusė Lietuvos vėl neišvažiuotų“, – šeštadienio vakarą BNS kalbėjo „Amber Food“ vadovas.

G. Balnio teigimu, valstybė turėtų 100 proc. kompensuoti darbuotojams jų netektas pajamas.

Jis taip pat pabrėžė, kad karantino atveju, be išlaidų darbuotojų algoms, įmonės patirs ir daugiau nuotolių – dėl patalpų nuomos, komunalinių mokesčių bei kitų sąnaudų, nes jas padengti kol kas, metų pradžioje resursų nėra sukaupta.

„Amber Food“ valdomose įmonėse dirba apie 1,2 tūkst. žmonių.

„Amber Food“ vadovas teigia, kad maisto gamyba išsinešimui gali būti vykdoma, tačiau ši veikla galėtų veikti tik didmiesčiuose, be to, kaštai nrėa maži.

„Bus galima teikti išsinešimo paslaugas, išvežti į namus, bet tai daugiau būtų socialinė jau paslauga. Išvežimas yra brangus, didelė savikaina, ir ne visuose miestuose tą galima daryti – daugmaž padengti tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – BNS teigė G. Balnis.

G. Balnys abejoja, ar karantino metu išaugs užsakymų maistą pristatyti į namus: „Nebus to antplūdžio. Jeigu žmonės sėdės namuose, dirbs nuotoliniu būdu, gal kažkoks padidėjimas ir bus, bet nedidelis – greičiausiai jie namuose ir gaminsis. O ką jiems veikti sėdint namuose?“

Anot jo, maitinimo įstaigų pagamintas maistas bus reikalingiausias socialiai remtiniems ir pasiligojusiems gyventojams.

„Jeigu bus sergančių žmonių, gal jiems bus net ir sunku išsivirti sriubos, šilto maisto pasigaminti. Gal ligoninės negalės priimti žmonių, kurie bus nusilpę, tai maistą bent į namus jie išsikviestų“, – tvirtino G. Balnys.

E. Šiškauskienė sako, kad ne visos maitinimo įstaigos galėtų imtis maisto išsinešimui gamybos. Ši veiklą būtų įmanoma tik didmiesčiuose, kur veikia išvežiojimo sistema.

Jos teigimu, įmonės, kurios imtųsi šios veiklos, irgi tikisi sulaukti valstybės paskatų.

„Įmonės, kai sustos jų darbas, nebeturi lėšų, tai produktų pirkimas sustos, darbuotojai į darbą neis, tai kas gamins tą maistą? Neapsimokės. Bet to labai reikės vienišiems izoliuotiems žmonėms. Tai tikrai galėtume susitelkti ir, nesivaikydami pelno, daryti. Socialiai atsakinga ir teisinga“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė pirmadienį planuoja patvirtinti mažiausiai vieno milijardo eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, siekiant padėti verslui sumažinti neigiamus padarinius dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad priemonių paketas apims likvidumo paskolas, mokesčių atidėjimą ir priemones, kurios apsaugotų darbo vietas.


BNS
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
2.2222

Taivano viceministras: dar visai neseniai apie Lietuvą žinojome tik iš vadovėlių, o dabar esame artimi partneriai

Taivano ekonomikos viceministras Chern Chyi Che sako, kad visai neseniai apie Lietuvą skaitėme tik...

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali...

Seimas: už valstybės lėšas įsigyti kelias profesijas nebebus galima

Valstybės finansavimo nebegaus dalis tęs­ti­nį profesinį mokymą pasirenkančių žmonių.

Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą (1)

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad per ketvirtadienį surengtą skubų posėdį sumažino...

Šimonytė apie ruošiamus mokestinius pakeitimus: galbūt iki rudens Seimą ir pasieks

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu „Delfi“ teigė, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai gali...

Top naujienos

Nausėda pirmą kartą sureagavo į aršias kovas sukėlusį projektą: detales komentuoti šiandien anksti

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmą kartą sureagavo į valdančiųjų pasiūlytą Civilinės...

Pristatė, kaip keistųsi NT mokestis: vidutiniškai reiktų mokėti 13,5 eurų per metus

Ketvirtadienį Finansų ministerija pateikė siūlymus, kaip didinti savivaldybių finansinį...

Paskutinę pavasario savaitę – blogos sinoptikų žinios: pokyčių teks palaukti ilgiau, nei norėtųsi

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems žemo slėgio sūkurio pietinė dalis. Vyraus debesuoti su...

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai (4)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Ukraina: turime galingą poveikio Vengrijai svertą (6)

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet...

Linas Kojala. Ką reiškia karas, ką reiškia taika

Henry Kissingerio teiginiai apie būtinybę Ukrainai susitaikyti su dalies teritorijų praradimu...

Šimonytė sulaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...